Pirmadienis, Birž 25th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Teosofija Biblioteka Mažoji Lietuva Martynas Jankus 11 Eilės

Teosofija

11 Eilės

ŠULMISTRAI

Lietuvoj mes šulmistrai, ką mes darom —tai gerai,
ką mes kalbam — tai tiesa,
ką mes matom — tai šviesa,
kurs prieš mus ką nor sakyt,
tai est gerą išardyt,
toks tai ilgai nedūruos,
kad kaip durnius jis kukuos.
Ir išpeikt kurs nori mus,
toks tai nėra gers žmogus.

Mūsų mokslai nemaži,
mūsų alga ir graži!
O kad alų maukiame,
tikrais ponais esame.
Mes mokinam kūdikius
ne visai menkus niekus, kurs nešėplioj der, die, das,
tokiems skalbiam nugaras.

O mūs mokslas yr svarbus,
ant naudos jis žmogui bus.
Du o du – tai keturi,
juk nežino tai visi,
kiek tai ženklina krūvoj,
mūsų brangioj Lietuvoj.
Mes mokinam vokiškai,
mok, kas mok, mums yr gerai,

bile mūsų aug alga
per kultūrą vokišką.

Jau iš pat senų laikų
mes gyvenam iš paikų.
Mums paikučiai medų neš,
kurs neklauso — valdžia peš.
Būrs, letuvininks žmogus,
tur atlikt mūs reikalus,
jis tur užmokėt algas,
jis tur mums iššluot stubas,
jis supilti tur javų,
atvežt karvėms mūs šienų.
Būrs pakurt tur kakalį,
būrs tur malkos pagalį
mums susmulkyt ant virimo,
jam nėra susimylimo.

Malkas, pelkes tur parvežt,
į kamarą mums sunešt
ir kamarą pataisyt,
būrs tur viską padaryt.

Karalienė, kaip žinai,
ten daugiausiai mūs narnai,
ten padarė mus tokiais
Lietuvos žudytojais,
ten išmokom, kas gerai,
ten išmokom vokiškai.
Ten išmokom ponavot,
ten išmokom uliavot,
ir ką ten išmokome,
tai per tiesą laikome.
Ten pastojome šventais

vokietystės šulmistrais
ir todėl lietuvninkus
verčiemeįj vokiečius.

Karalienėj mokinama
verst vislab į vokišką,
ne tik vaikai tur mokėt
vokiečiuojančiai klegėt,
bet ir mergos, kaip žinai,
tur mokėti vokiškai.
Iš ko nauda nemaža,
nes ji gali mažumą
ir su šulmistru kalbėt
ir už tokio ištekėt,
jei ji turi pinigų,
šulmistrui juk reik ir tų.

Senovės šulmistrai,
dar rasi nežinai,
kokius kentė jie vargus,
kaip mokino jie vaikus,
kokios jųjų algos buvo,
kokiuose varguos jie žuvo.
Jųjų alga maža,
kas mets neištekdavo.
Karvėms šienų daug per mažai,
malkas nepirkdavo labai,
laukelis menks ir neapdirbts,
kožnas javelis mieste pirkts,
malonė tik tame,
kad būrai jo kieme
suteikdavo jam dovanų,
dešrų rūkytų, lašinių,

alaus ir šiaip ko nors
nebūdavo stokos.

Bernelį eidavo giedot,
per būrus mėsos kalėdot.
Būrai tuokart lietuvninkai
mylėjo šulmistrus labai,
ir buvo juk vertai
mylėti šulmistrai.

Senovės šulmistrai
mokindavo vertai
prisakymus senus
garbinti ir tėvus,
nepeikt senus būdus,
pas mus dar likusius
nuo mūs senų tėvų,
garbių lietuvininkų.
Dabar jau kas kita
tur būti garbyta.
Giesmelių jau giedot nereik,
šventus prisakymus jau peik,
kalbą lietuvišką naikin
ir vis tik vokiškai mokin
dainuoti ,,Wacht am Rhein",
nes jiem tai rodos „fein".
Taipgi lietuvninkai
ir jų maži vaikai
visi nor šutmistrui intikti

ir pas kunigą garbėj likt,
mokinasi labai
kvakėti vokiškai.
[1893]

Jūs esate čia: Naujienos Teosofija Biblioteka Mažoji Lietuva Martynas Jankus 11 Eilės