Penktadienis, Spa 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Teosofija Vydūnas SEPTYNI ŠIMTMEČIAI 9. VISA LIETUVIŲ TAUTA KARINĖJE ...

9. VISA LIETUVIŲ TAUTA KARINĖJE ...

IX. VISA LIETUVIŲ TAUTA KARINĖJE VOKIEČIŲ VALDŽIOJE

(kaip prieš 550 metų)

1. DIDYSIS ISTORINIS ĮVYKIS

1914–1918 metų karas buvo baisus įvykis žmonijos istorijoje. Todėl jis ir vadinamas Pasauliniu karu. Kaip žinoma, šitame kare Vokietiją, kurios pusėje kariavo dar Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija, nugalėjo dauguma Vakarų ir Pietų Europos valstybių, Rusija, Kinija, Japonija ir pagaliau net Šiaurės Amerika.

Labai jau dažnai nagrinėta, kaip kilo tokio didelio masto karas. Bet vargu ar kas yra atskleidęs svarbiausias priežastis. Vienas vokiečių mokslininkas sako: „Karai kyla tada, kai tautos įsigeidžia kariauti“. Tai, atrodo, iš tiesų atitinka tikrovę. Tik lieka neaišku, kaip tas įgeidis kyla. Tai tikriausiai psichinė būsena. Ir priežastys jai atsirasti, matyt, esmingesnės. Ji negali rastis dėl visai išorinių priežasčių, taip pat ir dėl įsisenėjusių nuostatų. Žmones turėjo persmelkti ypatingos jėgos, nustelbusios bet kokius svarstymus ir visoms tautoms sukeliančios ryžtą kariauti.

Tos jėgos įsivaizduotinos kaip visa apimančios kosmožemiškos jėgos, jas galima numatyti pagal kosminį ritmą. Dėl to Rudolfas Mewes galėjo savo 1897m. išleistos knygelės „Karo ir dvasingieji periodai tautų gyvenime ir būsimo pasaulinio karo pranašystė“ p.56 parašyti: „Jų (tikslių tyrimų) duomenimis mes turime... 1904-1932 metų laikotarpiu laukti pasaulinio karo, kuris bus didesnio masto negu 1848-1876 ir 1798-1826 metų karai. Šios Europos tautų kovos, prie kurių prisidės ir Azijos mongoliškoji rasė, didžiausią įtampą pasieks tarp 1910 ir 1920 metų“.

Taigi karas, kaip tautų susierzinimo padarinys, yra kosmiškai nulemtas. Todėl jame turėtų glūdėti kokia nors gilesnė būties prasmės išraiška. Tada būtų įmanomas visiškai kitoks šių siaubingų, nežmoniškų veiksmų vertinimas. Ir tada užuot vaikiškai klausus „kas kaltas dėl karo?“, reikėtų kitaip klausti: „Kaip galėjo atsitikti, kad jis kilo?“

Mums be galo reikšmingas dalykas yra tai, kad Vokietija ir R u si j a mūsų tėvynėje ir visoje Lietuvoje, kiekviena savo ruožtu, naikino gyvąsias jėgas, kad tūkstančiai lietuvių kovojo ir žuvo tiek vienoje, tiek kitoje pusėje.

Pirmoji pasekmė buvo Rusijos žlugimas. Į aukštesnį vokiečių intelektą ir bendrą kultūrinį turinį atsitrenkė brutali rusų galybė. Dar ir šiandien ji blaškosi plačiose bolševikinės Rusijos erdvėse.

Vokiečių kariuomenė palengva užplūdo didelę Rusijos valdomos teritorijos dalį. Ir nė neabejojo, kad įsitvirtino priešo žemėje, tuo tarpu ji buvo užėmusi senąją Lietuvą ir galiausiai per ją veržėsi toliau į rytus. Ji įstengė rusų valdžią išstumti iš Lietuvos ir užimti jos vietą.

Bet tai net aukštieji vokiečių kariškiai vargu ar suvokė. Greičiau manyta, kad tai lenkiškas kraštas. O vokiečių karininkas grafas Pfeilis, įžengęs į Vilnių, senąją Lietuvos s o s t i n ę , ir išleidęs atsišaukimą į gyventojus, nė žodžiu nepaminėjo Lietuvos. Senoji Lietuvos sostinė jam buvo „lenkų miestas“, „visados buvęs garsios Lenkų valstybės perlas“.

Taigi vokiečiai nė kiek nenujautė, kas atsitiko. Taip, buvo mandagiai nusilenkta lenkiškumui. Jam padaryta paslauga. O vokiečiams išsipildė svajonė, maždaug prieš 550 metų buvusi it karščiuojančio kliedesys... Juk vi s a Lietuva atsidūrė vokiečių valdžioje.

Ta pati Lietuva dabar bejėgė gulėjo jiems po kojų. Visą pajėgią priešintis Lietuvos vyriją rusų valdžia buvo išplėšusi iš krašto. Beveik vien moterys, vaikai ir seneliai, ir tik labai nedaug suaugusių vyrų dabar tesudarė lietuvių tautą.

Šie nė nemanė ginti savo tėvynės. Lietuvių nors ir tarnavo Rusijos kariuomenėje, bet jie turėjo kovoti už rusų įsitvirtinimą pasaulyje. Lietuvių tauta žiūrėjo į vokiečių valdžią kaip jai siųstą likimo. Nebuvo ji nei pavergta, nei išvaduota. Jai tik pasikeitė valdžia. Rusų valdžios banga nuplaukė, vokiečių atplaukė.

Šiai atiteko tai, ko buvo siekusi daugelį šimtmečių, vis atremiama ištvermingos, didvyriškos lietuvių gynybos. Atrodo, taip nulemta likimo. Vokiečių valdžia, greičiausiai nė pati to neįsisąmonindama, pasiekė šimtmečius siektą tikslą.

Jūs esate čia: Naujienos Teosofija Vydūnas SEPTYNI ŠIMTMEČIAI 9. VISA LIETUVIŲ TAUTA KARINĖJE ...