Penktadienis, Spa 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Teosofinis žodynėlis

Teosofinis žodynėlis - N

NAZARIEJAI. Plinijus ir Josifas sako, kad 150 metų iki Kristaus prie Jordano krantų apsigyveno nazariejai. Nazariejai arba Šv.Jono krikščionys, dar yra vadinami mendeanais (mendaens) ir sabėjanais (sabians). Tie nazariejai, kurie apsigyveno Sirijoje, į rytus nuo Libano kalnų, vadina save galiliečiais, ir pripažįsta tik Šv.Joną Krikštytoją, kurį vadina „Didžiuoju Nazaru“. Ebionitai (ebionites), tarp kurių buvo visi išgyvenę Jėzaus giminaičiai, buvo tos pačios sektos pasekėjais, jeigu tikėti Šv.Jeronimu, kuris rašo: „Aš gavau Beroe nazariejų, Sirijoje, leidimą, kurie naudojasi ją (Mato evangelija, parašytą žydiškai) išversti. ...Evangeliją, kurią naudojasi nazariejai ir ebionitai, kurią aš nesenai išverčiau iš žydiškos į graikišką“. Tas faktas, kad ebionitai, pirmi tikrieji krikščionys, atmesdami visus apaštališkus raštus, naudojosi tik šia (žydiškąja, Mato) Evangelija – labai reikšmingas. Nes, kaip tvirtina Epifanijus (Epiphanius), ebionitai kartu su nazariejais, tvirtai tikėjo, kad Jėzus buvo tiktai žmogus „iš žmogaus sėklos“. Be to, iš nazariejų „Kodekso“, kurio viena dalis yra Mato Evangelija, mes žinome, kad šie gnostikai, ar tai galiliejėčiai, nazariejai ar nežydai, nekęsdami astrolatrijos, savo Kodekse Jėzų vadina, Nabu-Mešiha, arba „Merkurijumi“. Tai neliudija apie labai ortoksalią nei ebionitų, nei nazariejų krikščionybę; bet, matyt, priešingai įrodo, kad ankstyvųjų amžių krikščionybė ir šiuolaikinė krikščioniška teologija – du visiškai priešingi dalykai.

NAZARIEJŲ KODEKSAS (lot.Codex Nasaraeus). Nazariejų šventraštis. „Adomo knyga“, kur Adomas reiškia antropos, Žmogus arba Žmonija. Pagal bažnyčios tėvus, ypač pagal Jeronimą ir Epifanijų, tai yra eretiškas mokymas, faktiškai tai vienas iš daugelio gnostinių kosmogonijos ir teogonijos aiškinimų, subūrusio gausią sektą.

NEKROMANTIJA. Mirusiųjų vėlių kūno atvaizdo atgaivinimas, kuris senovės ir dabartinių okultistų vertinamas kaip juodosios magijos praktika. Jamblichas (Iamblichus), Porfirijus (Porphyry) ir kiti teurgai griežtai smerkė tokią praktiką; tai darė ir Mozė, pasmerkdamas tų laikų „burtininkus“ mirties bausmei – nes tie burtininkai buvo paprasčiausi nekromantai.

NEOPLATONIKAI. Filosofijos mokykla, kuri atsirado II ir III m.e. amžių sandūroje Aleksandrijoje; įkūrėjas Amonijus Sakas (Ammonius Saccas). Jie taip pat – filaletai ir analogetikai; juos vadino teurgistais ir dar kitais pavadinimais. Jie buvo ankstyvųjų amžių teosofai. Neoplatonizmas – tai platoniškoji filosofija papildyta ekstaze ir dieviškąja radža-joga.

NIRMANAKAJA (sanskr.). Ezoterinėje filosofijoje prasmė visiškai skiriasi nuo visuotinai priimtos reikšmės ir orientalistų išsigalvojimų. Okultizmas tvirtina: nirmanakaja, nors tiesiogiai ir reiškia pasikeitusį „kūną“, yra būsena. Tai yra adepto ar jogo forma, kuris įeina į, arba pasirenka šitą, post mortem (pomirtinę) būseną, teikdamas jai pirmenybę prieš dharmakaja, arba absoliučią nirvanos būseną. Taip jis (adeptas) elgiasi, nes dharmakaja visam laikui jį išskiria su formų pasauliu, suteikdama jam egoistinės palaimos būseną, kurioje negali dalyvauti nė vienas kitas gyvas sutvėrimas, ir, tokiu būdu, adeptas netenka galimybės padėti žmonijai ir net devams. Bet kaip nirmanakaja, žmogus palieka tik savo kūną ir išlaiko visus likusius „principus“, išskyrus kama rupa – nes jį gyvenimo bėgyje visam laikui išrovė iš savo prigimties, ir šis negali atgimti jo post mortem būsenoje. Tokiu būdu, vietoje egoistinės palaimos būsenos, jis pasirenka pasiaukojimo kelią, kad, būdamas nematomu, turėtų galimybę veiksmingai padėti žmonijai; jo egzistavimas pasibaigs sykiu su gyvybiniu ciklu. Tokiu būdu, nirmanakaja nėra, kaip įprasta manyti, kūnas, „kuriame budda arba bodhisatva atsiranda žemėje“; iš tikrųjų tai yra tai, kuo gyvenime buvo adeptas ar jogas; nuo to momento jis tapo tos nematomos Kariaunos nariu, kuri pastoviai yra sargyboje ir gina žmoniją karmos veikimo ribose. Jis dažnai klaidingai priimamas kaip „dvasia“, deva, pats Dievas, ir t.t.; nirmanakaja yra amžinai ginančiu, užjaučiančiu, tikru angelu sargu tam, kuris tampa vertu jo pagalbos. Kokie tik prieštaravimai nebūtų keliami prieš šią doktriną, kaip besistengtų ją paneigti, – ji iki šiol nebuvo skelbiama Europoje; ir tai natūralu, kad ji nežinoma orientalistams, todėl ji būtinai turi tapti „naujai iškeptu mitu“, – juk neatsiras tokio akiplėšos, kuris pasakytų, kad noras padėti kenčiančiai žmonijai, sunkiai įsivaizduojamo pasiaukojimo kaina nėra viena didžiausių ir kilmingiausių kada nors kilusių minčių žmogaus smegenyse.

NIRVANA (sanskr.). Pasak orientalistų, tai yra visiškas „užgesimas“, panašiai kaip žvakės liepsnos, absoliutus egzistavimo išnykimas. Bet ezoteriniuose aiškinimuose tai yra absoliutaus egzistavimo ir absoliučios sąmonės būsena, į kurią žmogaus ego, gyvenimo bėgyje pasiekusio aukščiausio tobulybės ir šventumo lygį, įeina po kūno mirties, o kartais, kaip Gautamo Buddos atveju, ir esant gyvam.

NIRVANI (sanskr.). Tas, kuris pasiekė nirvaną – išlaisvinta siela. Nors nirvana nieko panašaus nereiškia, tai tvirtina orientalistai ir tai gerai žinoma bet kuriam mokslininkui, pabuvojusiam Kinijoje, Indijoje ir Japonijoje. Tai „išsilaisvinimas iš kančių“, bet tik materialių, išsilaisvinimas iš kamo, ir visiškas gyvuliškų norų sunaikinimas. Jeigu mums sakys, kad „Abhidharma“ apibūdina nirvaną „kaip absoliutaus sunaikinimo būseną“, mes sutiksime, tik pridėdami paaiškinimą prie paskutinio žodžio – „visko, kas susieta su materija arba fiziniu pasauliu“, ir tai todėl, kad fizinis pasaulis (kaip ir viskas jame) yra iliuzija, maja. Paskutiniu gyvenimo momentu Šakjamuni Budda sakė, kad „dvasinis kūnas yra nemirtingas“. Sinologas m-ris Eitelis aiškina: „Populiarios ezoterinės sistemos sutartinai apibūdina Nirvaną negatyviai, kaip visiško išsilaisvinimo iš persikūnijimo ciklo būseną; kaip nuo visų egzistavimo formų visiško išsilaisvinimo būseną, ir, visų pirma, laisvė nuo visų aistrų ir pastangų; tai abejingumo visiems jausmingumams būseną“ – ir, jis galėjo papildyti, – bet kokios užuojautos kančių pasauliui netektis. Būtent todėl bodhisatva, kuris geriau pasirenka nirmanakaji o ne dharmakaji būseną, liaudies vertinimu yra aukščiau už nirvani. Tas pats mokslininkas papildo: „Visiškai aišku (taip pat ezoteriškai), kad nirvaną jie apibūdina kaip aukščiausios palaimos būseną, kaip absoliutų nemirtingumą, nes siela (tikriau dvasia) įsiurbta į pačią save, bet išsauganti individualybę, taip, kad buddos, patekę į nirvaną, gali vėl pasirodyti žemėje“ – t.y. būsimojoje manvantaroje.

NOUMENAS (gr.). Tikroji Būties prigimtis, besiskirianti nuo objektų iliuzinių jausmų.

NOUS [Nus] (gr.). Platoniečių terminas, apibūdinantis aukščiausią protą arba sielą. Tai yra dvasia, kuri skiriasi nuo gyvuliškos sielos psiche; tai dieviškoji sąmonė arba protas žmoguje. Anaksagoras Nous pavadinimą suteikė Aukščiausiajai Dievybei (trečiam Logosui). Šis pavadinimas, pasisavintas iš Egipto Nout; gnostikai jį naudojo apibūdinti pirmajam sąmoningam Eonui, kuris okultistų dar vadinamas trečiuoju Logosu – kosmiškai, ir trečiuoju „principu“ (iš viršaus) arba manas žmoguje.

NOUT (gr.). Egiptiečių panteone tai reiškė „Vienas Vienintelis“ (Vieningas), nes visuotinai suprantamoje arba egzoterinėje religijoje jie nesiekė aukščiau trečio išryškėjimo, kuris išsispinduliuoja iš Nežinomo ir Nepažinaus, pirmojo neišryškėjusio ir antrojo Logoso ezoterinėje kiekvienos tautos filosofijoje. Anaksagoro Nous buvo indusų Bramo Mahatas, – pirmos išryškėjusios Dievybės – „savaimingumo Protas arba Dvasia“; šis kuriantis principas, be abejonės yra, visos Visatos primum mobile (pirminis variklis, – lot.) – jos Siela ir Minties pagrindas.

NEFEŠ (žyd.). Tiesiogiai – „Gyvybės kvėpavimas“. Biblijoje šis terminas traktuojamas labai laisvai. Kabaloje tai gyvulinės aistros ir gyvuliška siela. Ezoteriškai jis reiškia praną, „gyvybę“ gyvulišku aspektu arba gyvybinę gyvulišką sielą žmoguje.

 

Jūs esate čia: Naujienos Teosofinis žodynėlis