Penktadienis, Spa 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Teosofinis žodynėlis

Teosofinis žodynėlis - E

EGO (lot.). „Aš“; žmogaus sąmonė „aš esu aš“ – arba jausmas „aš esu“. Ezoterinė filosofija moko, kad žmoguje yra du Ego: mirtingas arba asmeninis ir Aukštasis, Dieviškas ir Beasmenis. Pirmąjį vadina „asmenybe“, o antrąjį – „Individualybe“.

EGOTIJA. Nuo žodžio „Ego“. Egotija reiškia „individualybę“, bet niekada „asmenybę“, nes tai priešinga egoizmui arba savimylai, būdingai tik asmenybei.

EGZOTERINIS. Išorinis, viešas; priešingybė ezoteriniam, arba slaptam.

EIDOLONAS (graik.). Tas pat, ką mes vadiname žmogaus fantomu, astraline forma.

EIN-SOF (žyd.). „Bekraštis“ arba „Beribis”; emanuojanti ir sklindanti Dievybė. Ein Sof (En Soph) taip pat rašomas Ain Sof ir Ejn Suf, bet niekas, net rabinai, negarantuos kokios rašomos balsės. Senovės žydų filosofų religinėje metafizikoje Vieningojo Principas buvo abstrakcija, panašiai kaip Parabrahma, nežiūrint į tai, kad šiuolaikiniai kabalistai grynos sofistikos ir paradoksų pagalba sukūrė iš jo „Aukščiausiąjį Dievą“. Bet ankstyviesiems haldėjų kabalistams Ein Sof reiškė „be formos ir egzistavimo“, „neturintis panašumo nė su kuo nors kitu“ (Frank, „Die Kabbala“, 126 p.). Tai, kad Ein Sof niekada nebuvo vertinamas kaip „Kūrėjas“, patvirtina net toks ortodoksiškas judėjas, kaip Filonas, kuris „Kūrėją“ vadina Logosu, sekančiu po „Beribio“, ir „Antrojo Dievo“. „Antrasis Dievas – tai jo (En Sofo) išmintis“, – sako Filonas („Quaest. Et Solut“.). Dievybė yra Nė-kas; ji bevardė ir todėl pavadinta Ein Sof; Ein reiškia Niekas.

EKSTAZĖ (graik.). Psicho-dvasinė būsena; fizinis transas, iššaukiantis aiškiaregystę; palaimos ir vizijų būsena.

EKSTRA-KOSMINIS. Ne Kosmose ir ne Gamtoje; beprasmiškas žodis, išrastas patvirtinti asmeninio dievo buvimą, nepriklausančio Gamtai ir nesančio joje; priešingybė panteistinei idėjai, kad visas Kosmosas persunktas arba sudvasintas Dieviškos Dvasios ir, kad Gamta yra tik rūbas, o materija – realaus nematomo Buvimo iliuzinis šešėlis.

ELEUSINIJOS. Tai pačios seniausios ir žinomiausios (po Samotrakės) graikų misterijos, kurios buvo švenčiamos Eleusino gyvenvietėje netoli Atėnų. Epifanijus atseka jas iki Iakho laikų (1 800 m iki Kr.). Jos buvo švenčiamos Demetros, graikų Cereros ir egiptiečių Izidės, garbei; paskutinio veiksmo aktas buvo skiriamas išpirkimo aukai ir prisikėlimui, kai pašvęstajam buvo suteikiamas aukščiausias Epopto laipsnis. Misterijų šventės vykdavoboedromiono (rugsėjo) mėnesio 15 – 22 dienomis, tai yra septynias dienas, vynuogių derliaus rinkimo metu. Žydų šventė Tabernakl, Derliaus Nuėmimo šventė, taip vykdavo 15 – 22 etanim (septinto) mėnesio dienomis. Pagal kai kuriuos rašytojus mėnesio etanim pavadinimas kilęs iš: Adonim, Adonia, Attenim, Etanam, pagerbiant Adonį (Tamuza), kurio mirtį žydai apverkdavo Betliejaus giraitėse. Eleusinijų metu taip pat buvo aukojama „duona ir vynas“.

ELEMENTALAI. Stichijų dvasios. Būtybės, besiveisiančios keturiose karalystėse arba stichijose – žemėje, ore, ugnyje ir vandenyje. Kabalistai juos vadina gnomais (žemės elementalai), silfais (oro), salamandromis (ugnies), ir undinėmis (vandens). Tai, greičiau, jie yra gamtos jėgos, nei eteriniai vyrai ir moterys, išskyrus kai kuriuos iš aukštesniųjų klasių, taip pat ir jų valdovus. Šitos jėgos, būdamos paklusniomis okultistų tarpininkėmis, gali atlikti pačius įvairiausius veiksmus; bet, tarnaudamos elementarams (ž.) – šiuo atveju jie užvaldo mediumus – tik klaidina lengvatikius. Visos žemosios nematomos būtybės, užsigimusios penktame, šeštame ir septintame mūsų žemės atmosferos lygmenyse, vadinamos elementalais: perai, devos, džinai, silvanai, satyrai, favnai, elfai, gnomai, troliai, kibildai, naminiai, vandeniai, pinkiai, banšiai, pelkiniai, baltosios damos, šmėklos, fėjos ir t.t. ir panašiai.

ELEMENTARAI. Griežtai sakant, tai ištvirkusių žmonių išsikūnijusios sielos; dar gyvendamos žemėje jos atskyrė nuo savęs dievišką dvasią ir tuo pačiu neteko galimybės į nemirtingumą; bet, esant dabartiniam žinių lygiui, geriau šį terminą priskirti šmėkloms arba išsikūnijusių asmenybių fantomams, bendrai tiems, kurių laikina buvimo vieta yra kamaloka. Elifas Levi (prancūzas abatas) ir kai kurie kiti kabalistai nepastebi žymių skirtumų tarp „buvusių žmonių“ dvasių-elementarų ir tų būtybių, kurios gyvena stichijose ir yra aklos gamtos jėgos. Kartą atsiskyrusios nuo savo aukštosios Trejybės ir kūno šios dvasios lieka kamarupa kevaluose ir nenumaldomai yra traukiamos žemės, giminingų grubių elementų. Jų buvimas kamalokoje skirtingas, bet visada baigiasi išsisklaidymu: kaip kad dūmų kamuolys atomas po atomo ištirpsta juos supančiuose elementuose.

EMANACIJA (mokymas, doktrina). Metafizine prasme ji yra priešingybė evoliucijai, bet vis tik vieninga su ja. Mokslas moko, kad fiziologine prasme evoliucija yra toks užgimimo būdas, kai gemalas, iš kurio vystosi embrionas, jau  iki tol egzistavo gimdyvėje, o vystymąsį, galutinę forma ir šio gemalo savybes nustato gamta ir kad kosmologijoje šie procesai vyksta nesąmoningai, esant elementų atitikimui ir jų įvairiems deriniams. Okultizmas sako, kad tai tik tariamas įvaizdis; tikrasis procesas yra emanacija, kuriam vadovauja protingos Jėgos, besiremiančios nekintamu Dėsniu. Vadinasi, kadangi okultistai ir teosofai besąlygiškai tiki mokymu apie evoliucija, kaip jį pateikiaKapila ir Manu, jie greičiau yra emanacionistai nei evoliucionistai. Emanacijos Doktrina kažkada buvo visuotinė. Jos mokė Aleksandrijos ir Indijos filosofai, Egipto, Haldėjos ir Helados herofantai, o taip pat žydai (savo Kabaloje ir net „Pradžios knygoje“). Nes tik dėl sąmoningai neteisingo vertimo žydų žodis asdt Septuagintoje išverstas kaip „angelai“, kai jis reiškia Emanacijos, Eonai: lygiai taip, kaip pas gnostikus. Iš tikrųjų „Pakartoto Įstatymo knygoje“ (33;2) žodis asdt arba ašdt išverstas kaip „Ugnies įstatymas“ (angliškoje Biblijoje), o teisingas šios ištraukos vertimas turėtų būti: „iš jo dešinės rankos tekėjo (ne ugnies įstatymas, bet) dėsnį atitinkanti ugnis“; tai yra vienos liepsnos ugnis perduodama ir perimama kitai, lyg tai lengvai užsidegančios substancijos pėdsaku. Būtent tai ir yra emanacija. Kaip aiškinama „Izidėje“ („Isis Unveiled“): „Evoliucijoje, kaip dabar pradedama suprasti, manoma, kad visoje materijoje egzistuoja aukštesnės formos siekimo impulsas, – prielaida, aiškiai išreikšta Manu ir kitų žilos senovės indusų filosofų. Filosofų elitas tai iliustruoja cinko ištirpimo pavyzdžiu. Prieštaravimus tarp šios mokyklos pasekėjų ir emanacionistų galima apibūdinti sekančiu būdu: evoliucionistas nutraukia visus tyrimus prie „nepažinumo“ ribos, o emanacionistas tiki, kad niekas negali evoliucionuoti (be evolved) – arba, pagal šio žodžio prasmę, išeiti iš gimdos, gimti – jeigu prieš tai nebuvo suprojektuotas (been involved), tuo pačiu nurodant, kad gyvybė, visų pirma, kyla iš dvasinės jėgos“.

ETERIS (graik.). Senovėje – spindinti dieviška substancija, užpildanti visą Visatą, aukščiausios dievybės Dzeuso ar Jupiterio rūbas. Ezoterizme Eteris yra trečias iš septynių kosminių principų. Materija (žemė) – žemiausias, o Akaša aukščiausias principas.

EZOTERINIS (graik.). Užslėptas, slaptas. Pagal esoterikos – „vidinis“, paslaptingas, slaptas.

EZOTERINIS BODHIZMAS. Slapta išmintis arba žinojimas, pagal graikų esoterikos, „vidinis“, ir sanskrito bodhi, „žinojimas“, tai priešingybė buddhi reiškiantis „sugebėjimas pažinti arba supratimas“ ir Buddizmui, filosofijai. Rašoma taip pat kaip „Budhizmas“, pagal Budha (Protas, Išmintis) – Somos Sūnus.

 

Jūs esate čia: Naujienos Teosofinis žodynėlis