Trečiadienis, Rugp 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos ugniesmokymas II. Kristaus Mokymas

II. Kristaus Mokymas

II. Kristaus Mokymas

Džiaugiuosi galėdamas duoti Kristaus Mokymo esmę...

Listy sada Moriji, Id., 153

Galima pastatyti miestą, galima suteikti geriausias žinias, tačiau sunkiausia nuvalyti ir parodyti tikrąjį Kristaus veidą.

Listy sada Moriji, IId., 152 

Didieji tiesos valdovai, įnešantys Šviesą į tamsią tautinių masių sąmonę, nuolat susidurdavo su neišmanymu, ribotu širdingumu ir fanatizmu. Dauguma žmonių, kaip ir visais laikais, gyvena sustingusiame protėvių tikėjime, ir kiekvieną naujo Mokymo žinią sutinka išankstine priešprieša, skeptiškai arba net su neapykanta. Didžių Dvasių pasėtos sėklos tinkamą dirvą rasdavo tik nedaugelyje imlių sąmonių. Dažnai jie turėdavo kalbėti su žmonėmis kaip su mažais vaikais, pačia paprasčiausia kalba. Kristus savo Mokymo pagrindus taip pat aiškino legendomis ir alegorijomis. Jis davė žmonėms tik tuos etikos įstatymus, kuriuos jie galėjo suprasti. Tačiau slaptąjį Mokymą, arba žinias apie kosminius dėsnius, pavyzdžiui sielos ir Subtilaus Pasaulio suvokimą, Kosmoso sandarą ir evoliucijos pagrindus, Kristus susistemintu būdu atvėrė tik nedideliam mokinių ratui, ir tai tik, kaip liudija apokrifai, tik po savo atgimimo.

Po Didžio Mokytojo, o vėliau ir po Jo mokinių pasitraukimo iš žemiško gyvenimo, mažai liko žinančių tikruosius Kristaus Mokymo pagrindus ir objektyviai besirūpinančių jų neužteršimu. Išėjo ir Apaštalas Povilas, ugninė dvasia, kuris išplatino Gerąją Kristaus Žinią visoje Pietų Europoje. Kol šis Mokymas buvo prieinamas nedaugeliui, nuoširdžiai tikinčių ir ištikimų žmonių, jis davė nuostabius vaisius. Tačiau vis plačiau pasklisdamas masėse, dažnai abejingose ir išauklėtose ir visai kitokiam religiniam santykiui, siekiančiam įsitvirtinti kaip valstybinei religijai, Kristaus atneštas Šviesos Mokymas jau antrame-trečiame amžiuje po Jo gimimo tapo stabmeldišku, tai yra asimiliavosi su ankstesnėmis religijomis. Žinoma, pasirodydavo apologetai ir teologai, kad išvalytų ir sustiprintų Mokymo idėjinius pagrindus, bet ir jie negalėjo pasipriešinti iškraipymams, gyvavusiems tautos sąmonėje, nes ir patys interpretatoriai, bažnyčios tėvai, pradėjo prarasti Kristaus dvasios žinojimą. Laikui bėgant, po kiekvieno bažnytinio soboro, kuriuose dažnai dalyvaudavo neišsimokslinę, tamsūs žmonės, gyva Kristaus Mokymo dvasia vis stipriau stingo nepakantume ir dogmose.

Nuo pat valstybinės krikščioniškos bažnyčios įkūrimo prasidėjo kitaip mąstančių persekiojimai. Tie persekiojimai, kuriuos vykdė oficialiosios bažnyčios tėvai, siekiantys sustiprinti krikščionišką tikėjimą masėse, kaskart darėsi vis žiauresni. Negailestingai buvo pasielgta net su didžiu Kristaus Mokymo apologetu Origenu – jį įkalino, jo darbus koregavo ir netgi naikino.

Todėl švaraus, slaptojo Kristaus Mokymo pasekėjai laikui bėgant buvo priversti apsijungti į slaptas draugijas. Todėl dar ir prabėgus šimtmečiams, pridengtas simbolių kalba kartais viešumoje paslaptingai suspindėdavo tyras Kristaus Spindulys. Naujausiais laikais tyro Kristaus Mokymo pasekėjai buvo rozenkreiceriai ir masonai, kurie iš pradžių taip pat turėjo gelbėtis nuo inkvizicijos tamsos; tarp šių draugijų įkūrėjų buvo aukščiausi Adeptai. Tačiau ir šitie judėjimai, laikui bėgant plačiai įsiterpdami į visuomeninę sąmonę, vienokiu ar kitokiu mastu prarado Kristaus Mokymo pagrindų suvokimą.

Pradedant nuo taip vadinamos Švietimo epochos, ypač devynioliktame amžiuje, Europą užliejo materializmo banga. Kaip atsvara aštriam vienpusiškam materializmui moksle ir skepticizmui, o svarbiausia, siekiant atskirti mokslą nuo religijos, 1875 metais Niujorke buvo įkurta Teosofinė draugija. Taip ezoterinis mokslas pagaliau paliko slaptų organizacijų katakombas ir naujo teosofinio mokslo doktrinose buvo atvertas žmonijai.

Jūs esate čia: Naujienos ugniesmokymas II. Kristaus Mokymas