Penktadienis, Spa 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos ugniesmokymas V. Gyvoji Etika – naujas mokslas

V. Gyvoji Etika – naujas mokslas

V. Gyvoji Etika – naujas mokslas 

„Kaip suderinti Mokymą su mokslu?“ Jei mokslas suteikia patikimas žinias, tai Mokymas ir yra mokslas.

Obščina, 154 

Jei mokslo pagrindą sudaro patikimos, patikrintos žinios, tai ir Gyvosios Etikos Mokymą, arba Agni Jogą, galima pavadinti mokslu, nes kiekviena mintis ir nurodymas jame ne tik remiasi išprotavimais, bet ir empiriniai pagrįsta tūkstantméčiu dvasiniu patyrimu ir visapusiais didžių mokslininkų – žmonijos Mokytų – tyrimais. Viskas čia išreikšta ir argumentuota tokia griežta ir įtikinama logika, kad skaitytojui nelieka nė menkiausios abejonės tuo, kas pasakyta, net jei pirmą akimirką jam ir ne viskas aišku. Už kiekvienos Mokymo eilutės, už kiekvienos duotos užuominos ar simbolio slypi tiksli mintis. Kuo stipriau mes gilinamės į Mokymo knygas, tuo aiškiau tuo įsitikiname.

Neatsitiktinai Gyvosios Etikos Mokymas rytietiškai vadinamas Joga, t.y. mokslas, kurio pagrindą sudaro tikros žinios, sutvirtintos vidiniu patyrimu. Įprastinis europietiškas religijos suvokimas perdaug susiaurėjo, atitolo nuo realybės ir nebesuvokia [evoliucinių] pagrindų.

Vivekanada, didis nūdienos indiškos Jogos reiškėjas, visada išskirdavo jos eksperimentinį charakterį, tvirtindamas, kad ji remiasi mąstymu, patyrimu ir eksperimentu, šiais vieninteliais žinių šaltiniais. Šį mokslinio tyrinėjimo metodą jis siūlė taikyti ir religiniuose pažinimuose, jei religija nori būti laisva nuo prietarų.

Taip pat ir Agni Joga pasisako prieš beširdį, abstraktų sektantizmą, fanatizmą ir religinius prietarus, kurie nemoka ir nenori pažinti Tiesos įstatymų ženklų.

„Fanatizmas sunaikina visus išaukštinančius jausmus. <...> fanatikų atsiradimas padeda suirti kiekvienam išaukštintam Mokymui...֧“ (Mir Ognennyj, IIId., 330).

Taip pat Mokymas smerkia ir išankstinį materialistinio mokslo nusistatymą, jo neracionalų lengvabūdiško griovimo metodą, naudojamą tyrinėjant religinius fenomenus. Agni Joga kviečia – „jei nesutinki, pateik savo įrodymus!“

„Reikia tik stebėtis, kaip lengvai mokslas leidžia sau bukai apsiriboti ir prisiimti atsakomybę už tai, ko nežino. Vaikai kartais pasako tiesiau – nežinau. Atviras nežinojimo pripažinimas jau yra Pažinimo Pradžia“ (Serdce, 417).

Gyvoji Etika taip pat nenori, kad bent viena jos tezė būtų priimta be logiškų proto ir širdies patvirtinimų, patikint aklai. Nesuprastas, nesuvoktas ir neįtvirtintas širdimi bet kas gali sukelti dideles abejones. Budda taip pat sakydavo:; „Nepriimkite mano Mokymo tik iš ištikimybės, bet tikrinkite jį taip pat, kaip ugnimi tikrinamas auksas“.

Naujasis Mokymas sako tam, kuris pilnas abejonių ir kankinasi nežinojime: na gerai, tu trokšti Mokymo tikrumo įrodymų. Žinok, Tiesa nebijo jokių tyrimų. Būtent atvirkščiai – tyrinėjama Tiesa priartėja ir ima spindėti. Todėl – „išbandyk, liepsnok širdimi ir išauk dvasia!“ „Artėk iš visų jėgų, stebėk visu mastu, tyrinėk visais būdais, pažink drąsiais užmojais, būk nenuilstantis ir užsidek kiekvienąkart atradęs Tiesą!“ Žinok – Tiesos Mokyme negali būti klaidų, prieštaravimų, sąvokų iškraipymo, netgi menkiausio dalyko, kurį būtų galima nuginčyti. Nes kitaip tai nebus Tiesa. Tiesa yra absoliuti ir didinga, siek ją pažinti (Mir Ognennyj, Id., 433).

Ir dar, Gyvoji Etika sako: jei tavo širdis užsidegusi pažinti Tiesą, ji suras ją. Širdies magnetas pritraukia ir atskleidžia visų dalykų prasmę. Tačiau neieškok Tiesos retomis laisvalaikio akimirkomis, išprotavęs ją. Tegul tavo širdis liepsnoja tame visa apimančiame troškulyje, tarsi be Tiesos suvokimo tu negalėtumei kvėpuoti – tik tada pažinsi ją. Jei patikrinsi kiekvieną žodį, kiekvieną tvirtinimą Mokymu, tavo sąmonė ims augti ir judėti pirmyn amžiname prasiplėtime ir prašviesėjime, ir jau rytoj atsivers tai, kuom vakar, galimas dalykas, abejojai arba net neigei. Tik savo ieškojimuose būk atviras, neatsitraukiantis, nuoseklus. Vardan Didžios Būtinybės atmesk visa, kas nereikalinga, veidmainiška, dviguba, kiekvieną menkiausią prietarą ir stenkis tarnauti Tiesai, tik jai vienai.

Kas žino, jei tu, apimtas abejonių ir troškimo žinoti, iš visos širdies gilinsiesi į Mokymą, ar neatsitiks su tavimi taip, kaip kažkada jaunystėje nutiko Anni Bezant. Jai, kaip kairiųjų pažiūrų žurnalistei ir ateistei, buvo užduota parašyti didžiulės apimties recenziją apie „Slaptąją Doktriną“. Tačiau stipri šios knygos trauka paglemžė ją į nelaisvę, sužavėjo ir padarė savo pranašu. Analogiškas atvejis buvo ir su judėjumi Saulium, kuris iš fanatiško krikščionių persekiotojo virto pačiu ugningiausiu Kristaus apaštalu Pauliumi.

Kristaus Mokymas daugiau rėmėsi paprastos tautos tikėjimu, arba tyros širdies išmintimi, moksliškai nenurodant reiškinių pagrindo. Vėliau, kai Mokymas buvo paverstas į sustingusias dogmas, jis tapo abstrakčiu, svetimu gyvenimo pasaulėžiūrai, metafiziniu bėgimu nuo gyvenimiškos tiesos. Gyvoji Etika, atvirkščiai, tikėjimo pagrinduose ieško realaus, empiriniai pagrįsto grūdo. Joje sakoma, kad „metafizikai neegzistuoja, o yra fizika“ (Mir Ognennyj, Id., 659), kad dvasia ir materija sudaro vieningą reiškinių gamą, prieinamą moksliniam pažinimui.

Žinoma, Gyvąją Etiką galima pavadinti tikėjimu, bet tik tikrąja prasme. Būtent, tikras tikėjimas – tai nematomas iš šalies, patyrimu įgytas žinojimas. Juk tikėjimas „turi prilygti tiksliam žinojimui“ (Agni Joga, 87). „Negalima tikėti tik įtikinėjimais. Tikėjimas – tai Tiesos suvokimas, priimtas širdimi“ (Mir Ognennyj, Id., 433). Vadinasi,tai ne paprastas tikėjimas, ne išreikšta tradicinė dogma, bet asmeninio patyrimo keliu įgyta loginė mintis.

Jūs esate čia: Naujienos ugniesmokymas V. Gyvoji Etika – naujas mokslas