Penktadienis, Spa 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos ugniesmokymas VIII. Gyvoji Etika ir kiti Mokymai

VIII. Gyvoji Etika ir kiti Mokymai

VIII. Gyvoji Etika ir kiti Mokymai

Daug yra kelių, bet širdis žino tiesiausią.

Listy Sada Moriji, d.I, 214

 

Visi Mokymai, kuriuos davė Pasaulio Mokytojai, yra tos vienintelės negęstančios Saulės Šviesos įvairiaspalviai spinduliai.

Kiekvienas didis Mokytojas, savo Mokymu ir herojinio gyvenimo pavyzdžiu, duodavo geriausia, ką galėdavo priimti to meto žmonių sąmonė. Mokytojo asmenybės ugninis magnetas yra toks didelis, kad jis kaip žaibas danguje pažadindavo, uždegdavo šventumu nesuskaičiuojamas sielas, gyvenančias ieškojime, kurios po Mokytojo pasitraukimo būdavo pasiruošusios kankinančiai mirčiai vardan tos Ugnies, kuri pakeitė jų gyvenimą ir privertė pakreipti jį vieninteliam tikslui.

Tačiau kas gi mūsų laikais išliko mums, pavyzdžiui, nuo tyro Kristaus Mokymo? – Keletą šimtų sektų ir konfesijų, kurios daugiausia nepripažįsta viena kitos, laikydamos save vieninteliu Mokymo apologetu. O kur gi išlikusi tyra Kristaus dvasia, kuris kvietė pagarbiai ir kantriai priimti kiekvieną žmogų, mylėti savo artimą kaip patį save ir netgi aukotis dėl jo? Šis ugninis Kristaus priesakas gyvas išliko tik kai kuriose etiškai tvirtose ir tyrose širdyse, ir vis tik, lyg slėpininga šviesos banga, jis kristalizavosi ir dega visoje tyroje dvasinėje Kultūroje.

Taip pat ir tyras Buddos Mokymas išsidalino į kelias kryptis ir sektas, nuo Mahajanos ir Hinajanos iki iš pagrindų iškraipyto lamaizmo.

Norint suvokti, kas buvo tie Dvasios Titanai, kurie padėjo tautų ir rasių evoliucinius pagrindus, – Zoroastras, Konfucijus, Lao-dzi, Šankaračarja, Mozė ir Mahometas – mes turime atsisukti į nedaugelio jųjų jautrių pasekėjų sielas. Per dogmas ir bažnyčių sienas dažnai taip sunku įžvelgti buvusį švytėjimą, kuris vis dar gyvas keleto ištikimųjų širdyse.

Mūsų epocha reikalauja iš žmonijos, stovinčios ant lemiamo slenksčio, neatidėliojant atšviežinti sąmonę, atrasti naują, tikslų tiesos kompasą, kuris išvestų iš aklavietės į dvasinio atgimimo kelią.

Dabartinė epocha – nebūtas laikas, ypatingai rūstus ir kartu nuostabus, pilnas dinamiškos įtampos ir naujų vertybių formavimosi. Jos negalima lyginti net su tomis epochomis, kurias buvo nušvietę Kristaus, Buddos ir kitų didžių, pasaulinių Mokytojų atėjimas.

Šis laikotarpis pažymėtas kiek gąsdinančiais susvetimėjimais ir diferenciacija, tiek ir moraliniu nuopuoliu, atsitraukimu nuo Aukščiausiojo Įstatymo. Tačiau virš šių besitraukiančios tamsos disonansų jau girdisi skambėjimas, liepsningi kvietimai  siekti vienybės, taikos ir brolijos. Juk mes gyvename visaplanetarinės sąmonės epochoje, kai kiekvienas įvykis nedelsiant  atsiliepia iš širdies į širdį. Mes stovime prie naujos dvasingumo eros vartų, o tolesniam mūsų planetos gyvavimui būtini visa apimanti sintezė ir apsijungimas, kitaip jai gresia žūtis; ir kai geriausios Žemės širdys trokšta dvasinio savitarpio supratimo ir ekonominio bendradarbiavimo, kaip išsigelbėjimo.

Mūsų audringa, liepsninga epocha, kurioje verda nesuskaičiuojami idėjiniai ir dvasiniai judėjimai ir tėkmės, tai einantys paraleliai, tai besirungiantys tarpusavyje, vis tik ieško išėjimo besivienijančiame vandenyne ir svajoja apie didį vienytoją – autoritetingą, teisingą ir dvasinį mokytoją – visoms sąmonėms, visoms rasėms ir tautoms, visiems judėjimams; svajoja apie tą ilgai lauktą vedlį, kuris kiekvienam nurodytų tikrąjį kelią, o žmogaus gyvenimui suteiktų aukščiausią prasmę ir tikslą, bei vestų žmoniją į geresnę ateities erą.

Juolab taip galima pasakyti apie religinių Mokymų pasekėjus, kurie nuo senų laikų laukia savojo Gelbėtojo atėjimo, ir kokie bebūtų tarp jų nesutarimai, šiame tyrame širdingame siekyje apsijungia visi tikintieji. Krikščionys svajoja apie antrąjį Kristaus, Dievo Sūnaus,  atėjimą, buddistai – apie Maitrėjo, žydai – apie Mesijo, Zoroastro pasekėjai – apie Susiošės, musulmonai – apie Muntazaro, indai – apie Kalki-Avataro.

Kiekviena šventai tikinti širdis sako: tas laikas jau atėjo, nors protas atmeta arba nustumia tai į nežinomą ateitį.

Tačiau nejaugi, kad pasiteisintų kiekvieno tikinčiojo laukimas, vienu metu gali ateiti keli Dievo Sūnūs? Pas krikščionis turėtų ateitų ilgai jų lauktas Kristus, o pas žydus – Mesijas? Žinoma, tai neįmanoma. Todėl šįkart, žmonijos apsijungimo epochoje, turi ateiti Dieviškoji Individualybė, vienas Pasaulio Gelbėtojas, kurio Veide kiekvienas tyrai tikintis širdimi galėtų pamatyti savo šventų siekių Įvaizdį, amžinai gyvuojantį slapčiausiose širdies gelmėse.

Gyvoji Etika kalba apie didžio Užuojautos Mokytojo Atėjimą, kuris talpina savyje Aukščiausius Kristaus, Buddos ir Maitrėjo Principus, – Mesijas, kuris įasmenins visas tautų viltis ir lūkesčius, ir dvasiniam žmogaus žvilgsniui pasirodys tokiame išminties ir meilės švytėjime, kokį gebės priimti mūsų epocha.

„Didi Dvasia, stovinti Naujojo Ciklo priešakyje, turi talpinti savyje visą sintezę, visus didžius praeito Ciklo Veidus“ (Pisma Jeleny Rerich, t.1, 8.08.34).

Didis Šviesos Valdovas pagaliau atvers pasinėrusiai nežinios chaose ir ištroškusiai tiesos žmonijai Taikos, Harmonijos ir Brolybės šalies vartus, naujos dvasinės ugnies eros, auksinio bendradarbiavimo amžiaus ir širdingo apsijungimo žemėje, kai valdys jau ne šaltas ir skirstantis intelektas, bet įkvėpta meile žmonijai, liepsnojanti ir pasiaukojanti širdis. Tai Maitrėjo Epocha, kurioje vedantysis bus Maitrėjo Mokymas.

„Kai žmonija, pametusi Mokymo pagrindus, pasiners į nesuprantamumą, tada, pagal pranašystę, atskleistą senovės Mokytojų, prasidės Maitrėjo Epocha!“

„Senovės padavimas, tikinantis, kad Maitrėjo atėjimas pasireikš dvasios atgimimu, yra teisingas. Mes pridursime – dvasios atgimimas gali prasidėti pirma Atėjimo, kaip sąmoningas valdovo Maitrėjo Mokymo priėmimas“ (Hierarchija, 1,7).

Ankstesni Mokymai davė savo spindulį Tiesai apšviesti. Maitrėjo Mokymas – Gyvoji Etika,  žengiantis Tiesos  apologetu, arba gynėju, plačiai pateikia ezoterinį mokslą, tą jo dalį, kurią gali priimti nūdienos sąmonė. Gyvoji Etika talpina savyje praeities Mokymus jų pirmapradėje, nesuterštoje apimtyje ir juos užbaigia, perduodama kitame, nūdienos aspekte ir diapazone tą evoliucinę vertybę, kuri buvo tuose Mokymuose. Gyvojoje Etikoje yra ir humanizmo įstatymas, Kristaus atneštas žmonijai, ir Jo slaptasis Mokymas, kurį jis perdavė savo mokiniams atskirai, ir žmogiškos sielos evoliucijos doktrina, priklausanti Buddai, ugninė Zoroastro Žinia ir kitos žinios, bet kitokiame išdėstyme, naujuose, plačiausiuose tikslaus dvasinio mokslo horizontuose.

Taigi, Gyvoji Etika yra Tiesos sintezė, prieinama artimiausios ateities sąmonei ir dvasios transmutacijai, kelyje į tolimą, šviesią Ateitį. Ji atskleis, paruoš, mokys naujos dvasingos rasės atstovus! „Tie lobiai auklės naująją rasę. Įsiklausykite į didingumą duodamo! <...> <Mokymas> turi tapti naujos evoliucijos pagrindu“ (Pisma Jeleny Rerich, t.1, 19.10.29).

Gyvojoje Etikoje atsispindi jau seniai Rytuose žinomas Brolijos Mokymas – Kalačakra, suvokiamas prašvitusioms sąmonėms.

Kristaus laikas žodis „žmonija“ buvo suvokimas tik kaip keletas civilizuotų tautų, tada negalima buvo ir galvoti apie visos žmonijos apsijungimą. Kaip visa pasaulinis sambūris mūsų planeta gimė tik 20-ame amžiuje, dėka mokslinių atradimų, kurie net patį tolimiausią kraštą padarė artimu ir realiu, ir dabartinis žmogus visoje Žemėje jaučiasi „kaip namuose“. Todėl prieš tūkstantmečius duotose Evangelijose kalbama apie asmeninę etinę žmogaus evoliuciją, bet ne apie planetarinę ir ne apie kosminę. Gyvoji Etika  siekia dabar išspręsti ne tik individualaus tobulėjimo, principų ir žmogaus gyvenimo prasmės klausimus, bet ir problemas, susijusias su visa žmonija, jos tobulėjimu ir susilietimu su tolimomis, dvasingesnėmis planetomis, su visa beribe Visata.

Jei ankstesnės religijos daugiau buvo skirtos tik kai kurioms tautoms, būtinoms dvasiškai atgimti, per kurias Mokymas pasklisdavo ir į kitas, šalimais gyvenusias tautas, arba vyraujančias rases, tai Maitrėjo Mokymas skirtas visiems: <Mokymas> atsiliepia į visus, nepriklausomai nuo tikėjimų ir tautybės skirtumų. Tegul virš viso šviečia viena saulė“ (Mir Ogniennyj, 2d.,179).

„Mokymas tinkantis visam pasauliui, visiems egzistuojantiems“ (Listy sada Moriji, d.1, 417).

Jūs esate čia: Naujienos ugniesmokymas VIII. Gyvoji Etika ir kiti Mokymai