Penktadienis, Spa 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos ugniesmokymas Х. Žinios – žmonijos draugas

Х. Žinios – žmonijos draugas

Х. Žinios – žmonijos draugas 

Žinojimas yra aukščiau visko. Kiekvienas, kuris atnešė dalelę žinojimo, jau yra žmonijos geradarys.

Aum, 440

Gyvoji Etika sveikina kiekvieną gerumo impulsą žmoguje, bet kokioje formoje ir bet kokioje išraiškoje, taip pat ji palaiko ir kiekvieną tikro žinojimo suspindėjimą, nepriklausomai nuo to, kur jis atsispindės – mokymuose, filosofijoje, mokslo atradimuose bei pasiekimuose; Kultūros šviesoje, vardan bendro gėrio sukurtose žmonijai dovanose; laboratorijose ir gamyklose, kuklaus darbuotojo patyrime, nuoširdaus įkvėpimo aukštumose ar jausminiame poeto žinojime. Mokymas žmonijos geradėju laiko kiekvieną, kuris atnešė nors vieną akmenį į Ateities Žinių Šventovės statinį; kuris pažindamas pats uždega noru pažinti ir kitus, bent taip tarnaudamas bendram kilimui.

Žinios visuomet atnaujina žmogų ir daro jį laisvu, jo akims suteikia šviesą ir visiems daiktams tampa mato vienetu, žinojimas yra vedlys į tikrą gyvenimo tikslą.

Tarsi amžinas refrenas, žadinantis ir žvalinantis, skamba Gyvosios Etikos akorduose pažinimas:

„Mes kviečiame pažinti, nes tik žinojimas leis aprėpti ir sutalpinti atrodančių prieštaravimų visumą. <...>

Žinokite, žinokite, žinokite – nes kitaip atgyvenusių prietarų statinys nesugrius“. (Obščina, 248).

„Žinios, žinios, žinios – jei žmonės susimąstytų, kad žinojimas yra išsigelbėjimas, tai nebūtų ir dalelytės kentėjimų. Visas žmoniškasis skausmas kyla iš nemokšiškumo. Todėl visoks sąmonės praplėtimas yra bendradarbiavimas su evoliucija. <...>. Žinojimas, nuolat tai patvirtinkime, atneš pabaigą žmonijos kančioms“ (Biespriedielnost, IId., 428).

Plačiai paskleistos žinios gali pakeisti pasaulį. Žinios gali daryti stebuklus. <...> Kiekviena sėkmė priklauso nuo žinojimo, ir jei kur nors nesiseka, tai čia įsiterpė nemokšiškumas. Todėl sakykime – žinojimas aukščiau visko. Kur yra žinojimas, ten reiškiasi ir grožis“ (Biespriedielnost, IId., 93).

Daugelis žmonių gyvena instinktyviai, apgraibomis, tiesiog egzistuoja, įsiklausydami į intelektą ir emocijas, bet ne į savo širdies žinojimą. Gyvena nežinodami nei tikros gyvenimo paskirties, nei tikslo, nei savo vietos po saule, o dar menkiau jie pažįsta save. Jų turimos žinios tarnauja kūno arba formos gerovei, jie pamiršta vidines, nenykstančias vertybes, kurias vieninteles visose aplinkybėse mes turime su savimi. Jų sąmonė pripildyta materialios laimės idealais, kaip vieninteliu gyvenimo tikslu, jiems svetimas kitoks, pakylėtas evoliucijos dėsnio suvokimas, todėl jie iškart bamba ir nusivilia, kai tik gyvenimiškoje kovoje sulaukia likimo smūgių, instinktyviai stengdamiesi išvengti atsakomybės už savo poelgius ir savo mąstymo pasekmes. Daugelis kentėjimų yra niekas kitas, kaip nervinis, egoistinis požiūris į pasaulyje vykstančius įvykius, – jei žmogus, atsisakydamas savo asmenybės, pasistengtų suprasti tikrąsias savo nelaimių priežastis, mąstytų ne siekdamas gauti, daugelis kančių iškart išnyktų. Sielos kančios priklauso nuo žmogaus sąmoningumo laipsnio.

Viso blogio šaknis – nemokšiškumas ir nenoras pažinti ir priimti tiesą, išplėsti savo sąmonę, visų pirma išsivaduojant nuo išankstinio nusistatymo ir sustingusių tradicijų jungo, o svarbiausia, stengiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje įveikti nepasotinamus egoistinius impulsus.

Visiška tiesa, kad „menkas žinojimas atneša daug bėdos, ypač apmirusioje sąmonėje“ (Bratstvo, 68).

Nemokšiškumas verčia priešintis bet kokiai reformai, visiems naujiems dvasiniams atradimams, progresui ir šviesos eitynėms. Tačiau niekas šioje epochoje, kurioje mokslo pasiekimai, kiekvienas mokymas ir žinios, netgi idėjos prieinamos visiems, kai kiekviena iškankinta širdis gali pasiekti patį Tiesos šaltinį ir atsigaivinti iš jo, – niekas daugiau negali teisintis, kad jis kažko-tai nežinojo.

Todėl, kai Mokymas žmonijos nemokšiškumą vadina nusikaltimu, tai nėra per daug griežtai.

Gyvoji Etika kalba apie dvi žmogiškos sąmonės būsenas: Šviesa ir tamsa, tikras žinojimas ir bukumas, herojiška ateities sąmonė ir pasenusi, yranti egoistinė sąmonė. Ypač dabar, lemiamoje Pasaulinės Šviesos kovoje, dvasinės epochos aušroje, Ugnies Mokymas įsako ugnine siena atskirti siekiančius Šviesos ir einančius į tamsą. Dar yra laiko susivokti daugeliui tų, kurie savo bukumo ir egoizmo beprotystėje ruošia žmonijai ir, visų pirma, sau katastrofą.

Amžinas, krauju ir širdies liepsnojimu iškovotas visų daiktų pažinimas tebus nemirtingas žmogaus gyvenimo tikslas, – tai įsakmus Maitrėjo Mokymo kvietimas.

„Žmonės turi siekti neapriboto žinojimo. Negalima įsakyti nežinoti. Negalima atimti iš žmogaus teisės tobulėti“ (Aum, 97).

Mes turime vystyti intelektą iki visiško aiškumo ir skambesio ir tuo pat metu auklėti širdį – iki sudvasintos išminties sintezės ir jausminio pažinimo, iki dvasios švytėjimo. Mūsų rasės tikslas – savo išvalytą ir tobulą, dvasingai skambantį intelekto aparatą perduoti būsimai epochai ir būsimai rasei. Visi nepavargdami turi mokytis, plėsti sąmonę, žinoti pasiekimus kiek dabarties, tiek ir ezoterinio mokslo. Nuolatinis Pažinimas te tampa visų mūsų siekių tikslu.

Pakelkite savo kasdienybę, visuose rūpesčiuose ir darbuose, iki kalnuotų aukštumų, nukreipkite ją į kosminius tolius. Plėskite savo Idealą, kad iš nežinojimo prietemos ir buitinio pasitenkinimo jis išvestų į žaibo skaistumu švytinčias pažinimo Aukštumas.

Išdrįskite žinoti daugiau, giliau, plačiau ir iš esmės. Kiekvienas žingsnis, kiekvienas širdies dūžis te kreipia jus į didžios Tiesos ieškojimą, kuri atvers jums lobius, neprilygstančius jokiems viso pasaulio žemiškiems turtams.

Jūs esate čia: Naujienos ugniesmokymas Х. Žinios – žmonijos draugas