Trečiadienis, Gruo 12th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos ugniesmokymas ХIII. Mokymas kaip gyvenimo leitmotyvas

ХIII. Mokymas kaip gyvenimo leitmotyvas

ХIII. Mokymas kaip gyvenimo leitmotyvas 

Patvirtinu, kad Agni-Joga yra šviesa kelyje.

Agni-Joga, 300 

Gyvoji Etika pastoviam Mokymo pritaikymui iš pasekėjo reikalauja širdies paruošimo, taip pat pašvęsti jai visą save, be likučio. Pastoviai plečiantis sąmonei, anksčiau ar vėliau, Mokymas žmogui turi tapti ugniniu leitmotyvu, kaip Brangus balsas skambančiu visose jo gyvenimiškose prievolėse, netgi pačiose sunkiausiose, nuostabiu spindėjimu jo mintyse, žodžiuose ir veiksmuose.

„Supraskite Mokymą, supraskite – be Mokymo nepraeisite. Reikia šią formulę kartoti, nes gyvenime daug kas daroma be Mokymo. Mokymas turi nuspalvinti kiekvieną poelgį ir kiekvieną kalbą“ (Obščina, 100).

Mokymo Saulė turi degti ir dieną, ir naktį – „jos neturi užgesinti nei nuovargis, nei graužatis“ (Obščina, 65).

Paprasti bažnyčios gerbėjai tikėjimą pavertė išeiginių dienų religija, bet Gyvoji Etika liepia sąmoningumu ir Mokymo šviesa prisotinti kiekvieną gyvenimo akimirką, ne tik įtempto darbo dieną, bet ir valandas, kurias žmonės vadina poilsiu, ir galiausiai, nakties sapnus. Gyvoji Etika liepia žmogui prieš užmiegant paruošti sąmonę, kad jo subtilus kūnas turi palikti kūnišką apvalkalą ir vykti į naujas užduotis – kitą darbą, galbūt, mokyklą, pamaldas, gal net į kovą.

„Be reikalo žmonės negalvoja apie Subtilų Pasaulį – ir sapnuose, ir tikrovėje jie mintimis gali dalyvauti pakylėtose užduotyse“ (Bratstvo, 318).

Žmogų nuolat veja kasdieniški rūpesčiai ir gyvenimiški įsipareigojimai. Dažnai jis būna taip užsiėmęs ir pasinėręs į darbą, kad nieko kito aplink save nebemato. Neretai, darbas atliktas be džiaugsmo, mechaniškai, išeikvoja psichinę žmogaus energiją, ir vakare jis trokšta tik užsimiršti, „pailsėti“. Tačiau kodėl tų vakarinio poilsio akimirkų nepavertus dvasios atsinaujinimo valandomis, kai Mokymas suteikia naują gyvybinę jėgą ir džiaugsmą?

Daugelis paprastai atsikalbinėja, kad jiems nelieka laiko Mokymui. Gyvoji Etika apie tokius žmones griežtai pažymi:

„Saugokitės neturinčių laiko. Apgaulingas užimtumas, visų pirma, parodo negebėjimą naudotis laiko ir erdvės lobynu. <...>

Mes žinome daugybę dirbančiųjų, kurie ras valandėlę pačiam svarbiausiam; jiems neatrodo, kad jie užimti“ (Obščina, 216).

Tikrai, nėra tokio užimto žmogaus, kuris negalėtų surasti nors valandos per dieną tam, kas mieliausia širdžiai. „Kaip galime įprastai praleisti dieną, kai pakeliui išbarstyti turtai? “ (Agni-Joga, 377). Kaip gali nesopėti širdis, kai ilgoms valandoms, netgi dienoms užmirštamas Mokymas, kai dingsta aktyvus dvasinis ryšys su Aukščiausiuoju? Juk tas sidabrinis siūlas – esmė, dėl ko tik ir verta gyventi. Juk Mokymas mūsų gyvenime – tai žydinti pavasarinė šaka, tai ryto aušra, pirmoji lakštingalos daina prie lango, beribis trykštantis širdies džiaugsmas, kuris sklinda esant šalia artimam draugui. Mokymo džiaugsmas atnaujina, apvalo, pakylėja virš kasdienių rūpesčių, gyvenimo nemalonumų, mažo ir didelio vargo.

Tik tada, kai Mokymą prilyginsime paskutiniam duonos kąsniui, paskutiniam gurkšniui vandens, paskutinei galimybei, kai širdis bus pripildyta begaline ištikimybe, kai pasekėjas prisiims pilną, nuolatinę atsakomybę už savo sąmonės discipliną, tyrumą ir nuolatinį jos liepsnojimą, tik tada jo gyvenimo dienos praskries tarsi strėlė, paleista iš lanko, ugnine evoliucine trajektorija, ir jis sieks nugyventi gyvenimą „kaip styga pereiti bedugnę – gražiai, atsargiai ir pripildytas siekio“ (Listy Sada Moriji, d.I Zov, 1923 bal. 28).

Jūs esate čia: Naujienos ugniesmokymas ХIII. Mokymas kaip gyvenimo leitmotyvas