Penktadienis, Lap 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūnas 1948

VYDŪNAS 1948 - 13 LIETUVIAI TREMTINIAI SVEIKINA VYDŪNĄ

 

LIETUVIAI TREMTINIAI SVEIKINA VYDŪNĄ

Vydūno 80 metų amžiaus sukaktuvių išvakarėse 1948m. kovo 21 d. Augustdorfe prie Detmoldo lietuvių stovykloje įvyko sukaktuvininkui pagerbti iškilmės. Jose dalydavo ir pats sukaktuvininkas, atvykęs iš Detmoldo.

Iškilmių dalyvius su Vydūno gyvenimu ir asmenybe supažindino A.Krausas, o apie žmoniškumo idėjas Vydūno dramose paskaitą skaitė Dr.Naujokaitis.

Dramos aktorius J.Guoius paskaitė „Ne sau-žmonių" Mykolo ir Visuomio dialogą, išryškinantį „sau-žmoniškumo" sąvoką, ir „Amžinosios Ugnies" dramatišką Grožvydos ir  Krauno dialogą.

Sukaktuvininką žodžiu sveikino ir daug gražių minčių bei linkėjimų pasakė visa eilė visuomenei vadovaujančių ir lietuviškas organizacijas atstovaujančių asmenų: ministeris Dymša, Švietimo Valdybos Įgaliotinis M.Krikščiūnas, Žurnalistų ir Rašytojų atstovas A.Merkelis, Pabaltijo Universiteto atstovas prof. J.Puzinas, Skautų Brolijos vadas prof. Čepas, LRK Įgaliotinis V.Užupis, BCT atstovas Raulinaitis, Mažosios Lietuvos lietuvių atstovė E.Liaudinskienė, „Lietuvių Žodžio" vyr. redaktorius J.Kardelis, buv. Tilžės Lietuvių Giedotojų Draugijos choro atstovė, Augustdorfo bendruomenės atstovai ir kt.

Lietuvių Rašytojų Tremtinių Draugijos ir Lietuvių Žurnalistų Sąjungos atstovas A.Merkelis savo sveikinime pareiškė:

— Pasaulis šiandien gyvena nepaprastus ir audringus laikus, :r visą šių dienų buities tragizmą skaudžiausiai išgyvename mes, lyg paukščiai audros išmesti iš savo gimtojo lizdo ir nežinomo likimo pasmerkti tamsiai ir klaikiai ateičiai.

Šiandien labiau negu betkada pasaulyje siaučia tamsios galios, naikinančios visa kas žmoniška, kilnu ir tauru. Atrodo, lyg mes gyventume amžiais kurtosios kultūros sutemas, lyg būtume priartėję pasaulio žlugimo išvakares.

Ir šiais didžiojo nerimo, tamsios nevilties ir sunkių bandymų laikais mes labiausia ilgimės to, kas mus besiblaškančius suramintu, kas mumyse įžiebtų šviesią viltį sulaukti jėgų bei ištvermės pakelti likimo mums skirtą didįjį bandymą.

Ir tokį didį ir šviesų žmogų mes savo tarpe turime – tai mūsų didžiai gerbiamas brangus ir visų mylimas sukaktuvininkas Dr. Vydūnas, sulaukęs patriarchiško amžiaus.

Prieš 60 metų Vydūnas pradėjo mūsų tautai dirbti, prieš 50 metų jis prabilo į ją nauju, stipriu ir brandžiu kūrybos žodžiu ir jai davė gausų ir vertingą kūrybos žodį.

Vydūnas savo kūryba ir visuomenine veikla mūsų tautą vedė iš tamsos į šviesą, iš vergovės į laisvę. Jis mūsų tautoje kėlė pasiilgimą aukštesnio ir tauresnio žmoniškumo, mokė mus būti ne garbingų probočių šešėliais, bet sau žmonėmis, savojo likimo viešpačiais, savąja kūryba kurstančiais tautos Amžinąją Ugnį, kuri savo skaisčiomis ir didingomis liepsnomis ne tik mums, bet ir visam pasauliui šviestų.

Vydūnas savo kūryboje vaizduoja ne kasdienį pilkąjį gyvenimą, bet sprendžia didžiąsias gyvenimo ir buities problemas. Jo kūryba šviesi ir giedri. Joje laimi gėrio pradas. Vydūno kūryboje vaizduojama žmogaus sielos kova su tuo; kas ją varžo ir vergia, kas neleidžia jai kilti idėjų pasaulin, grįžti dievybėn, iš kurios juk žmogaus siela yra kilusi. Bet idėjų pasaulin, dievybėn tegalima žengti tik per darbą, kovą ir kančias. Darbu kuriamos vertybės, kuriomis grindžiamas kelias prie dievybės, kova nugalimas mus tykojąs pavergti blogis, kančia apvaloma siela nuo gyvenimo rūdžių, nuo to, kas mus trukdo atsipalaiduoti nuo materijos ir daiktiškumo.

Vydūno kūryboje mūsų tautai nužymėtas kelias veda į aukštumas, į tobulesnį gyvenimą. Tai kelias, kuriuo einant negalima paklysti, ir beklaidžiojant jėgų netekus žūti. Ir šiais mūsų tautai skaudžiais ir sunkiais laikais Vydūno tauri bei didinga asmenybė ir jo gausi bei vertinga kūryba mums yra didis stiprybės šaltinis, skadrus šviesių vilčių švyturys, gairės, rodančios kelią į visų mūsų svajojamą ir siekiamą tautos ir Tėvynės laisvę.

Vydūno balso mūsų tauta klauso. Jis mūsų mylimas ir gerbiamas. Įvairiomis progomis jis buvo atžymėtas garbingais titulais. Jis pasaulinės rašytojų organizacijos Pen klubo garbės narys, jis Lietuvių Rašytojų Tremtinių Draugijos ir Lietuvių Žurnalistų Sąjungos garbės narys.

Šiandien man tenka garbinga ir maloni pareiga mylimą ir brangų sukaktuvininką pasveikinti Lietuvių Rašytojų Tremtinių Draugijos ir Lietuvių Žurnalistų Sąjungos vardu ir palinkėti dar daug kūrybinių metų, dar daug metų būti mūsų tarpe tuo šviesiu didingo žmoniškumo Švyturiu, Švyturiu, kuris neleistų mums paklysti šioje tamsioje ir gūdžioje tremties naktyje, o padėtų susirasti kelią į laisvąją tėvynę, kurios Amžinosios Ugnies didysis Žinys Tamsta esi brangus ir mylimas Sukaktuvininke!

***

Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Rašytojų Draugija atsiuntė šį  savo sveikinimą:

Thompson, Conn., 1948m. kovo 6 d. Brangus Jubiliate.

Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Draugija pagarbos ir džiaugsmo kupina dvasia jungiasi prie tų šviesiųjų brolių ir seserų, kurie šią valandą susirinko nusilenkti Tamstos taurios veiklos asmeniui, įžengusiam šiandien į 80-tąsias Žvaigždžių Takų pakopas.

Mes džiaugiamės Tamstos rašto lobiais, kurie šildė Amžinosios Ugnies skaistumu prisikėlusią tautą ir šiandien tebegaivina jos išblaškytus vaikus.

Šių dienų demono bandymų kelyje linkime Tamstai ištvermė ir sveikatos.

Mes tikim, kad suklupus didžiajam smurtui, vėl iš visų pasauli kraštų susirinks Lietuvos vaikai į senąsias sodybas ir kartu su Tam sta žengs į didžiojo prisikėlimo saulėtekį.

J.Aistis, J.A.V.L.R.D-jos Pirmininkas

St.Būdavas, J.A.V.L.R.D-jos Sekretorius

 

***

Rašytojas A.Vaičiulaitis, šiuo metu gyvenąs Jungtinėse Amerikos Valstybėse, savo sveikinime rašo:

Brangus Tautieti,

Noriu Jus pasveikinti ir išreikšti nuoširdžius linkėjimus Jūsų sukakties proga, sulaukus 80 metų amžiaus.

Kiek girdžiu, po tiekos skaudžių patyrimų. Jūs rašėte: „Mes nesame silpni. Su mumis yra Kūrybos dvasia."

Aš pats jau seniai Jus pažįstu. Kai nuvažiuodavau prieš 25 metus į svečius pas savo tetą, tenai, Suvalkijos kaime, rasdavau Jūsų raštų apie Visatos Sąrangą, apie mirtį. Mano pusbrolis, ūkininkas, man sakydavo, rodydamas tas knygas: „Tai parašė Vydūnas, filosofas."

Jūs. dar anais geresniais laikais, tarpais jausdavotės vieni, be atgarsio. O štai Jūsų žodžiai, Jūsų kūrybinė mintis buvo pasiekusi ir mūsų tautos širdį, patį kaimą.

Paskui, dar moksleivis būdamas, tamsią naktį iš savo tėviškės ėjau į Vilkaviškį, kad išgirsčiau Jūsų paskaitą ir Jus pačius išvysčiau.

Nuo tų senų dienų retai kada taip buvau arti priėjęs prie Jūsų, kaip dabar būdamas toli, už marių. Skaičiau Jūsų: „Kalėjimą." Ir labai susigyvenau su Jumis, daug ką naujo patyriau iš Jūsų praėjusių dienų.

Neseniai gavau iš Romos, ten prieš karą paliktus Jūsų „Probočių šešėlius", taip pat ir Jūsų vertimą iš sanskrito. Tad sykiu skaitau abu šiuos veikalus.

Tegul Kūrybos dvasia lydi Jus ir vėl atgal visus mus grąžina į gimtąją žemę, prie Nemuno krantų."

 

***

Poetas Faustas Kirša rašo:

„Brangus Kūrėjau!

Kaip niekas kitas, Jūs atgaivinote Lietuvos praeities Amžintąją Ugnį.

Kaip niekas kitas, iš  senovės kapų išvedėte melstis prie Šventųjų Lietuvos aukurų vainikuotas vaidelutes ir pražilusius Krivius.

Kaip niekas kitas, per visą savo amžių Prūsų žemėje gaivinote tautos sąmonę,

Kaip niekas kitas, tapote savaimingu vienuoliu, kad taptumėte lietuvių dvasios riteriumi. Jūsų 80 metų amžius ir dvasinė patirtis tespindi jaunajai  kartai tiprybe ir pasiaukojimu keliaujant į laisvą  ir Nepriklausomą Lietuvą."

 

***

Prof. J.Puzinas perskaitė Pabaltijo Universiteto Lietuvių Profesorių Draugijos sveikinimą: „Dr. Viliui Storostai-Vydūnui

Lietuvių Tautos Tremtyje.

Didysis Žmoniškumo Ugdytojau!

Per aštuoniasdešimt metų eini savu giliai išgyvenamu ir įprasminamu keliu, kilnios dvasios ir didžios išminties nustatomu, šilkinės plunksnos švelniai  ir  įspūdingai išryškinamu.

Vienuoliškai susikaupęs, susimąstęs ties didžiaisiais būties, žmogaus likimo ir žmonijos kelių klausimais, rimtu mokslu ir giliu regėjimu švietiesi ir sukurtos šviesos spindulius skleidi eilėje reikšmingų, teosofiškai praskaidrintų, filosofiškųjų savo veikalų: „Visatos _sąrangoje", „Slaptingoje žmogaus didybėje", „Sąmonėje" ir kituose raštuose.

Besiedamas savo pasaulėregį ir pasaulėjautą su Tautos likimu, teiki Jai tokius veikalus kaip „Mūsų uždavinys" ir „Tautos gyvata" ir Jos likimą ryškinančius dramos kūrinius kaip trilogijos „Probotšiun šešėliai" arba „Amžina ugnis", kuriais ne tik literatūros istorijoje pelnai sau didžiojo mūsų Tautos rašytojo vardą, bet ir įkuri savąjį, vydūniškąjį, Tautos teatrą, išryškinamą dar keliose dešimtyse misterijų, tragaidų, dramų, draminių poemų, komaidų, žaismų, vaidinių ir vaizdinių: „Mūsų laimėjime". „Jūrų varpuose", „Žvaigždžių takuose", „Likimo bangose", „Juraitėje" ir kituose scenos kūriniuose.

Tais savo kūriniais įneši Mažosios Lietuvos žmonių iš tėvų protėvių per amžius išlaikytą lietuviškąjį sielaskaistį į Didžiosios Lietuvos vis aukščiau, vis smarkiau ir vis kilniau spinduliuojančią mūsų Tautos sąmonę ir, kaip tikras Jos praamžių Ugnies saugotojas vaidila, ypač praskaidrini savo gimtosios Mažosios Lietuvos tautėjančią sąmonę. Iš Sauerweino ir Bruožio „Birutės" pakilęs, ilgamečiu veikimu „Lietuvių Giedotojų Draugijoje" su savo rengiamais dainų koncertais ir vaidinimais stengiesi ne tik savo tautiečius pakelti sau žmonėmis, kurie jaustų savo žmogiškumo lietuviškąją vertę, bet ir pačius jųjų niekintojus ir žemintojus palenkti jai vertinti ir branginti.

Tilžėje gyveni, Tilžėje veiki. Tilžėje grumiesi ne tik su svetimasiais dėl savo tautiečių teisių į savąją kalbą ir būdą, bet ir ,su savaisiais gilesnei ir kilnesnei- lietuvybei atskleisti ir iškelti. Iš Tilžės vydūnšką šviesą per Mažąją ir Didžiąją Lietuvą skleidi, Vydūne Tilžiški! Tilžėje svetimųjų kalintas ir visaip persekiotas, iš to savo mielojo miesto karo plėšte išplėštas, jūroje skandintas, vėliau kitur dar visaip skriaustas ir net žiauriai muštas, mūsų džiaugsmui ir laimei Sveikas atsiradai Vakaruose savo tautiečių tarpe – didžioje istorinėje Lietuvių Tautos tremtyje. „Kalėjimas – laisvėjimas" teigi. Brangusis mūsų Tautieti, stiprini visų mūsų vilti sunkiuose tremties bandymuose nepalūžus, tik dar pakilus ir išlaisvėius, visiems grįžti išlaisvinton Tėvynėn, Tau, Daktare, į savąją Tilžę.

Ilgų ir sveikų metų, vaisingo darbo ir visuotinės meilės bei pagarbos kupinų, sulaukti linkime mes – Pabaltijo Universiteto Lietuvių Profesorių Draugijos vardu:

Lietuvių Rektorius V.Manelis

Valdybos Pirmininkas Mykolas Biržiška

Valdybos Vicepirmininkas J.Puzinas

Valdybos nariai Pr.Čepėnas, V.Maciūnas

Pinnebergas, 1948. III. 22.

 

***

Pabaltijo Universiteto Pinneberge Latvių prof.  Dr. Pauls Kundzinš atsiuntė šį sveikinimą:

Herrn

Dr. Vilius Vydūnas

Detmo1d

Verehrungswūrdiger Jubilar!

Aus Anlafi Ihres 80-jahrigen Geburtstages, der ein bedeutsames Ereignis nicht  nur fūr Sie personlich, sondern gleichfalls fūr den weiten Kreis Ihrer Bekannten und Verehrer ist, erlaube auch ich mir, Ihnen meine besten Wūnsche darzubringen.

In lebhafter Erinnerung steht mir die erste Begegnung mit Ihnen im Jahre 1922, als ich aus aufrichtigem Interesse fūr die Bestrebun. gen Ihres Volkes die Mažoji Lietuva besuchte. Und jetzt war es mir eme groBe Freude, Sie voller Frische und Energie bei Ihrem kūrz-liehen Besuch hier in der Baltischen Universitat wiedersehen zu kcnnen.

Moge Gott Ihnen auch weiterhin beistehen und die Zeit des Exils kūrzend, bald wieder die Sonne der Freiheit ūber unseren Volkern und Landern scheinen lassen.

In aufrichtiger Hochachtung

P.Kundzinš.

Pinnebetg, zum 21. Marz 1948.

 

Gottingeno Universiteto profesoriaus žymiojo lituanisto prof, E.Hermanno lietuvių kalba sveikinimas:

Gottingene, 1948m. III. 20. Aukštai gerbiamas Ponas Daktare! Aštuoniasdešimtos gimimo dienos sukaktuvės retos žmonių gyvybėje, tik keletui žmonių lemtos. Tamsta, pavasario pradžios vaikas esi išrinktas šitą šventę apvaikščioti, ir, visų geriausia, ištisos dvasios pilnose  jėgose apvaikščioti.

Visa lietuvių tauta susivienija labiausiuose palaimos linkėjimuose sveikatai savo didžiojo sūnaus: tėvynainio, filosofo, poeto, idealisto. Irgi man teesie paleista savo linkėjimus atnešti. Teesie Tamstai lemta dar keletą metų savo tautai dirbti ir dar matyti laisvąją Lietuvą!

Su gilia ir tikra pagarba

Eduardas Hermannas drauge žmonos  vardu.

 

***

Lietuvių Tremtinių Bendruomenės Centro Komitetas savo sveikinime rašo:

„Jūsų garbingo amžiaus 80 metų sukakties proga, L. T. B. Centro Komitetas, lietuvių tremtinių vardu perduoda jų nuoširdžiausius linkėjimus. Lietuvių tauta didžiuojasi savo garbingu ir garsiu Mažosios Lietuvos sūnumi visą savo gyvenimą pašventusiu kovai už žmoniškumą ir savo brolių tautinę sąmonę.

Ta slėpiningoji galia, kuri visą laiką teikė jėgų kovoti už žmoniškumą, teįgalina Jum ir toliau būti mūsų kelrodžiu kovoje už laisvę ir žmoniškumą."

Detmoldas, 1948m. kovo mėn. 22 d.

 

***

Ponui Dr. Vydūnui

Mažosios Lietuvos Tarybos Garbės Nariui

Detmolde

Aukštai Gerbiamas Jubiliate!

Mažosios Lietuvos Tarybos Prezidiumas turi retą garbę sveikinti savo Didįjį Mažosios Lietuvos Sūnų, p. Dr. Vydūną, švenčiant savo 80 metų gimimo sukaktuves. Jūs Garbingasai mūsų Jubiliate, užimate savo veikla ir kūryba ypatingą vietą ne tik Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos rašytojų ir veikėjų tarpe, bet Jūsų vardo tyras ir skambus garsas nuaidėjo toli už mūsų Tėvynės ir Bendruomenės ribų. Jūs mokinate mus gyvenimo reiškinius pažinti savo esmėje ir derinti savo tarpusavius santykius žmoniškumo pagrindais. Jūs kūrenate amžino lietuviškumo aukurą mūsų Probočių žemėje, o guvios Gyvybės šviesa skleidžiasi galingais veiksniais po visą Tėvynę Lietuvą ir sėkmingai keliate lietuvių tautos garbę pasaulyje. Atbudę mūsų sūnūs ir dukros ėjo ir eis vieningai Jūsų, mūsų Didysis Tautos Gaivintojau ir Švietėjau, nurodytais keliais.

Nemarios Jūsų dainos, nemarios Jūsų mintys skambės ir minės mums garsius tėvų žygius bei paliktus žavinčius laukus. Tebūna mums Apvaizdos lemta kitas Jūsų gimimo sukaktuves švęsti ant mūsų senojo Rambyno

Mažosios Lietuvos Tarybos Prezidiumas

 

***

Didžiai Gerbiamajam

Viliui Storostai-Vydūnui

Didysis Tautos Žyny ir Mokytojau!

Visą savo skaistų, darbais ir žygiais našų, gyvenimą paskyręs lietuvių tautos dvasiai kilninti, Probočių Šešėliais tautos nueitus kelius rodydamas, Amžiną Ugnį tautiečių krūtinėse žiebdamas, Tautos Gyvatas esmę ir Mūsų Uždavinius aiškindamas, Tamsta susilaukėte savo 80 metų sukakties, atsidūręs tremtyje kartu su dešimtimis tūkstančių tautiečių, nepanorėjusių nulenkti galvos prieš smurtą ir melą, viešpataujantį Tėvynėje.

Laikydamas save vienu iš daugelio Tamstos mokinių ir gerbėjų, linkiu šios įžymios sukakties proga, kad Tamsta ir toliau su tuo pačiu giedriu optimizmu bylotumėte savo tautiečiams apie individo, tautos ir žmonjos tobulėjimo kelius; linkiu, kad mūsų visų trokštamos Gėrio pergalės atveju grįžtumėte Tamsta kartu su visais tremtiniais prie Nemuno krantų Tautos Židinio kurti ir puoselėti.

Vaclovas Čižiūnas

Švietimo Valdybos įgaliotinis kultūros reikalams britų zonoje.

Klein Wittensee, 16. 3. 48.

 

***

Jautriais ir kupinais meilės bei pagarbos žodžiais Vydūną sveikina Akademinis mūsų jaunimas:

„Didysai Žmogau,

Piktojo genijaus veiklos iš Tėvynės išguiti lietuviai studentai, savo studijas tęsia Bonnos universitete, jaučiasi laimingi, galėdami Tave, Tautinės Lietuvių Sąmonės Žadintojau Mažojoje Lietuvoje ir žmogaus tobulėjimo Skatinto jau, pasveikinti turiningos Tavos žemės kelionės 80-ties metų sukakties sulaukus ir palinkėti dar ilgus metus ugdyti mumyse Gėrio, Grožio, Tiesos, Tėvynės ir Artimo meilės idealus.

Drauge su Tavimi, Kilnusai Lietuvi, Didysai Mintytojau ir Našusai Kūrėjau, mes, lietuviai studentai Pareinyje, esame nepajudinami įsitikinę, kad ateis diena, kai Tiesa ir Šviesa triumfuos, įveikę piktąsias galias, o mes, Lietuvos vaikai, Tavo buities metus Tavo draugėje švęsime panemuniais ir paneriais, Rambyne ir Gedimino pilies  paunksmėje.

Gyvuok, šviesk ir stiprink mus ilgai ilgai.."

 

Kölno Universiteto Lietuvių Studentų Atstovybė linki „savo šviesiu gyvenimu ilgai būti mums pavyzdžiu. Tamstos nemirštami kūriniai visados žadins mus siekti gėrio, grožio ir tiesos".

Anglų Zonos Lietuvių Studentų Atstovybė linki, „kad ir toliau Jūsų neapleistų jėgos, įgalinusios Jus pakelti tokią gausią vargų ir kovų naštą. Jūsų užsibrėžti tikslai ir "ryžtas bus kelrodžiu mūsų ateities darbuose".

Akademinės Jaunuomenės Sambūrio „Šviesa" centro Valdyba:

A. J. S. „Šviesa" sveikina savo Pirmąjį Garbės Narį Dr. Vydūną 80 metų sukakties proga.

„Šviesiečiai prisimindami Jūsų, Daktare, žodžius, kad „kiekvena asmenybė yra Kūrybos auginta žmoniškumo žiedeklė, nors kartais visai  apdulkėjusį, aptiškusi, arba labai menka, o gal dar nepilnai atsivėrusi", yra pasiryžę kovoti už pilnai atsivėrusį žmoniškumo žiedą asmenybės, o svarbiausia mūsų lietuviškose širdyse"

Friangeno šviesiečiai: „Giliai įvertindami Jūsų nepailstamas pastangas įžiebti lietuvio širdyje meilę tam, kas kilnu ir gera, linkime dar ilgai būti mums pavyzdžiu ir kartu su mumis grįžti prie laisvo Baltijos kranto".

A. J. S. „Šviesos" Tübingeno skyrius linki Vydūnui „dar daug metų būti švyturiu į sąmoningesni žmogaus gyvenimą".

A. L. J. S. „Šviesa" Bonnos Universiteto skyrius:

„Šame pusiausvyros nustojusiame pasaulyje žmogaus asmenybė ir jo vertė nustelbta materijos ir blogio. Tą aiškiai įrodė paskutinis pasaulinis karas, kurio išdavoje štai ir mes esame be Tėvynės ir artimųjų.

Tamsta. Didysai Lietuvi, nepailsdamas visą laiką skiepijai mūsų širdysna Gėrio pajautimą, kėlei žmogaus vertę, padėjai mums nusivalyti nuo svetimųjų ir pikto dulkių ir davei mums pajusti pulsuojantį vertingą ir teisingą žmogaus gyvenimą.

Tamstos didžių minčių šešėlyje mes, Lietuvos jaunimas, brendome prasmingam rytojui ir šiandien, atsidūrę Vakarų kultūros sferoje, rungtyniaujame dvasiniame forume kaip lygūs su lygiais. Jeigu mes šiandien pajėgiame vesti sunkią dvasinę Tautos egzistencijos ir laisvės kovą, tai yra didelis Tamstos,  Didysai Mąstytojau, nuopelnas.

Tamstos ilgas ir turiningas gyvenimas tebūnie mums kelrodys \ dvasinių lobių pasaulį, į gražų tautų sugyvenimą ir į numylėtą mūsų šalį — Lietuvą, dėl kurios tiek daug sielojaisi praeityje, dėl kurios nepailsti ir šiandien.

Šios reikšmingos dienos proga priimki mūsų, Bonnos universiteto akademinio lietuvių jaunimo sambūrio „Šviesos" skyriaus nuoširdžiausius sveikinimus ir linkėjimus. Tegul Jūsų Didžios Mintys dar ilgus metus gaivina suvargusias mūsų širdis.

 

Ateitininkų Federacijos Studentų Sąjungos Centro Valdyba: „Mes didžiuojamės turį tokių asmenybių, kurios mums jauniesiems gali būti pavyzdžiu ir kelrodžiu".

Baltijos Universiteto Lietuvių Studentų At-kų Valdyba: Didžiai Gerb. Dr. Viliui Storostai-Vydūnui Lietuvių Studentų At-kų Garbės Nariui.

Garbingasai Tautos Veterane,

Sveikiname Jus Švenčiantį savo aštuoniasdešimtąją gimimo dieną. Teneša Jums Aukščiausias visokeriopos palaimos tolimesniame gyvenime.

Didžiausiose nelaimėse – laimingos tos tautos, kurios turi didžių žmonių, nuolat žadinančių jas naujam prisikėlimui.

Brangusis Tautos Žadintojau, esame laimingi turėdami Jus Didžiuoju mūsų  žmogaus pavyzdžiu.

Skausme ir varguos išugdytas, išlaikęs visus Dievo siųstus bandymus, esate mums, ypač jauniesiems, tobuliausio žmogaus idealas.

Jūsų paskleistos ir tebeskleidžiamos meilės, taurumo ir tolerancijos idėjos, tegul šia proga dar giliau prigyja mūsų širdyse.

Visa tai būna vienintelė, bet nuoširdi dovana, kurios Jus visuomet laukiate iš savo tautos vaikų."

Lietuvos Akademinių Korporacijų Neo-Lithuania, Filiae Lithuaniae ir Jaunoji Lietuva Vykdomoji Taryba: „laimingai pragyventi tremties metus, greitai sulaukti laisvon Lietuvon sugrįžimo — taip mūsų visų trokštamos valandos ir dar ilgus metus ugdyti lietuvių tautoje prakilnų žmoniškumą".

Moksleivių Kudirkiečių Organizacijos Centro Valdyba: „Šiandieninėj sugriautoj Europoj, tarp sudaužytų miestų ir širdžių, tarp sugyvulintų ir sudaiktintų žmonių, Jūs mums liekate nuolatinis žmogaus vertės reiškėjas ir mūsų mokytojas. Su giliu džiaugsmu mes sutikome kadaise žinią apie Jūsų buvimą su mumis, tremtyje; su didele pagarba ir širdingumu mes sveikiname Jus, aštuonias dešimties metų sulaukus. Jūsų raštai ir Jūsų gyvenimas švies ir ateinančioms kartoms, o mūsų linkėjimai lydės Jus tremtyje, darbuose ir grįžtant į  probočių žemę".

LTB Augustdorfo gimnazijos abiturientai „kad Tavo paskleistos didžios idėjos būtų išgirstos ne tik mūsų tautos, bet ir visos žmonijos.

Tebūnie mums leista džiaugtis iš Tavęs sklindančia šviesa dar ilgus   metus".

 

***

Skautų sveikinimai

Lietuvių Skautų Sąjungos Tarybos Pirmijos Pirminkas:

„Iš širdies gelmių kylančios ir skaistaus proto apipavidalinamos didžiosios Tamstos kūrybos genijaus mintys yra gilus neįkainojamų vertybių šaltinis ne tik subrendusia jai lietuvių tautos daliai, bet ypatingai jos jaunuomenei. Skautiškosios jaunuomenės vardu aš sveikinu Tamstą, didį amžių sulaukusį ir linkiu dar daugelį metų nepavargstant ugdyti mūsų tautoje Gėrio, Grožio ir Meilės supratimą.

Budime."

„Didžiai Gerbiamą lietuvių tautos sąmonės skaidrintoją, tyrojo žmoniškumo šviesos skleidėją, amžinosios ugnies mūsų širdyse Kurstytoją, 80 metų sulaukusį, bet savo dvasia visados jauną Dr. Vydūną širdingiausiai sveikina Nemuno Tunto skautai". (Rebdorf b. Eichstatt).

Dar raštu Vydūną sveikino: Akademinis Skautų Sąjūdis, Pabaltijo Unto lietuvių studentų. „Vytis", Nord Rhein Westfalijos skautų Vadeiva, lietuvos Skautų Sąjungos Baltijos Tuntas Lūbecke, Gross Hesepės Skautai ir kt.

Įvairių organizacijų ir įstaigų

LRK Vyr. Moterų Komitetas: „Gyvenk dar ilgus laimingus metus, šviesk savo kilniu pavyzdžiu ir taurink brolių lietuvių sielas!

Tegul Visagalis leidžia kitas Tavo gimimo metines švęsti laisvoje mūsų brangioje Tėvynėje Lietuvoje!

Britų Zonos Lietuvių Evangelikų Bažnytinė Taryba — „linki Jums ilgus metus šviesti mums savo tauriuoju žmoniškumu." -

Lietuvių informacijos Įstaiga Lübecke: „Tamstos nudirbti darbai ir literatūros kūryba Lietuvos didybei prikelti šviečia mūsų širdyse ir stiprina tikro tremties lietuvio kelionę į Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą".

Lūbecko lietuvių gimnazijos mokytojai reiškia Vydūnui savo gilų dėkingumą už nuveiktus lietuvių tautai ir jos kultūrai darbus ir linki geros sveikatos dar ilgai dirbti lietuvių tautos labui ir žmoniškumo įgyvendinimui.

Lietuvių Bibliografijos Tarnyba — „Gerb. Sukaktuvininkui teleidžia Visagalis pamatyti dar gimtąją žemę ir pasidžiaugti su kitais tautiečiais ramiu gyvenimu po tokių audrų".

„Laisvoji Lietuva", „kad būsimoji Nepriklausoma Lietuva dar susilauktų iš Tamstos dvasios gelmių trykštančių naujų lobių".

Lietuvių Tautinis Ansamblis Seligenstadte — „Tamstos žodžiai težadina mūsų tautą ateities darbams".

Latvių Lietuvių Vienybės pirmininkas ir Žem. Saksonijos latvių apygardos komiteto kultūros skyriaus vedėjas Mag.hist. Julius Bračas:

„Didysis Aisčių Tautos Dvasios Žadintojau!

Latvių Lietuvių Vienybės Vyriausioji Valdyba Hannoveryje širdingai sveikina Jus 80-ties metų Jūsų sukakties proga, linkėdama geriausios sveikatos Jūsų ateičiai, o taip pat dar ilgus metus dirbti mūsų laisvoje Aistijoje, aisčių tautų bei jų kultūros labui ir amžinai likti moraliniu aisčių dvasios švyturiu, rodančiu kelią į pilnutinį žmoniškumo idealą, pagal kurį jos gyvendamos įamžins Jūsų atliktą misiją, kuriai Jūs paaukojote visą savo gyvenimą.

Valio didysis asčių tautos Veterane, valio suvienyta laisva Aistija!

 

Daktarui V.Vydūnui,

Lietuvos Dvasios Galiūnui. Ir mes, Augustdorfo stovykloje susispietusių Lietuvos Operos dainininkų būrelis, žinant Tamstą buvus dideliu lietuviškos dainos mylėtoju ir per ją sėkmingiausiai žadinus Prūsų Lietuvių tautinę sąmonę, šią iškilmingiausią Tamstos 80 metų sukakties dieną skverbiamės į bendrą visų lietuvių chorą, širdingiausiai šaukdami: Ilgiausių Metų,  Ilgiausių!...

Operos dainininkų vardu

Aleksas Kutkus

Augustdorf, 1948.  III.  22.

 

***

Der Būrgermeister

der Landeshauptstadt Detmold.                   Detmold, den 22. Marz 1948.

Herrn

Dr. Wilhelm Storost-Vydūnas.

Detmold.

Moltkestr. 36.

Sehr geehrter Heir Doktor!

Nach einem reichen und bewegten Leben geniessen Sie Ihren Feierabend schon einige Zeit in Detmold. Eis ist mir stets eine Freude, zu erleben, mit welcher geistigen Frische und inneren Anteilnahme Sie an den Geschehnissen des kirchlichen und kulturellen Lebens unserer Stadt teilnehmen.

Da Sie nun heute Ihren 80. Geburtstag feiern, benutze ich diesen Anlass, uim Ihnen im Namen der Landeshauptstadt Detmold und im eigenen Namen herzliche Glūckwūnsche auszusprechen.

Ich vvūnsche Ihnen, dass Ihr Feierabend weiterhin gesegnet bleibe und Sie sich noch lange Ihrer geistigen und korperlichen Kraft erfreuen dūrfen.

Mit freundlichem Gruss

Ihr sehr ergebener

Priester.

 

***

Kovo 21 d. vakare Augustdorfo lietuvių stovykloje Vydūnui pagerbti buvo suruoštas pobūvis, kurio metu Vydūną jo buvusių telšiškių mokinių vardu pasveikino A.Krausas:

„Brangus Mokytojau,

Su nepaprastu džiaugsmu sveikinu telšiškių mokinių vardu Tave 80 metų sukakties proga. Mano laimingiausioji tremty diena buvo, kada aš sužinojau, kad mūsų tautos sielos skaidriausias Reiškėjas gyvas ir atkeliavo \ Vakarus. Tu Telšiuose savo žodžiu, kaip burtininkas, kaip Tautos Zinys sužavėjai mus, vos tik prisikėlusios Tautos vaikus, Amžinos Ugnies tarnybai. Tu savo vaidybos menu sužadinai mus vaikščiot Žvaigždžių Takais, o nuostabiai skambančiomis dainomis bei giesmėmis atvėrei vidinio pasaulio paslaptis ir grožį. Regiu gyvai Tavo malonias ir nepaprastai spindinčias akis, kurių šviesa įsiskverbė į pačias mano sielos gelmes Tau kalbant po ąžuolu Žemaičių giraitėje. Girdžiu gyvai dar ir šiandien Tavo nuostabius žodžius apie žmogaus gyvenimo prasmę ir uždavinį, apie tautos ir žmonijos kelią, apie Didįjį Slėpinį nuo Džiugo kalno, iš Dirkstelių miško, Masčio ežero pakrantės!

Kur tos saulėtos malonios jaunuolio dienelės, Telšiuose prieš 28 metus praleistos, kada mus, gimnazistus, sužadinai tauresnio žmoniškumo siekti, kada mumyse uždegei pasiilgimą naujojo amžiaus idealams ir žygiams! Daug jau iš tų dienelių yra mirusių, daug išblaškytų po visus pasaulio kraštus, bet Tavo skelbtos ir skelbiamos idėjos yra gyvos mumyse ir visoje Tautoje. Jos bus amžinai gyvos ir vis skaidresnėmis spalvomis sužėrės tekančios naujojo amžiaus saulės šviesoj. Tu tvirtai tiki į mūsų Tautos prisikėlimą, į visos žmonijos naująjį šviesesnį amžių. Mes, Tavo sužadinti tam didingam žygiui, pasižadam neišleisti iš akių tų skaidriųjų žvaigždžių tako ir visas jėgas sukaupę, tvirtai žengdami, eiti naujuoju amžiaus keliu į laisvą mūsų Tėvynę. į laimingesnį Žmonijos rytą!"

***

Vydūnas daug sveikinimų laiškais ir telegramomis susilaukė ir iš paskirų savo bičiulių bei gerbėjų.

***

Dr. Jurgis Šaulys iš Šveicarijos: „Šių metų kovo 22 d. proga siunčiu Tamstai kuo geriausių linkėjimų: kad Augščiausias laikytų ir toliau Savo globoje ir suteiktų Tamstai geros sveikatos, idant galėtumėt atlikti savo gyvenimo uždavinius ligi pat galo".

Vydūno minčių uoli sekėja, žymi Amerikos lietuvių laikraštininkė ir visuomenės veikėja Pr.Lapienė: „Tešvieti Tamsta mums savo kilnia  asmenybe dar ilgus, ilgus metus".

P.S. „Šiuo pat kartu išsiunčiu Tamstai riešutų, medaus, džiovintų vynuogių ir viso grūdo duonelės sukorių".

Iš vieno pabėgėlių lagerio Danijoje vienas Vydūno giminaitis patyręs apie jo sukaktį rašo, reiškiąs jam savo didžią pagarbą ir padėką. Ypač dėkoja už jam dovanotą knygą „Sveikata, Jaunumas, Grožė", kurią jam kažkas pavogęs. Jis gyvenąs pagal ją „ein Leben der Ordnung" ir jau baigiąs septintą dešimtį metų."

Tilžietė tremtinė, šiuo metu gyvenanti Mūlheim a. Main, tarp Hanau ir Frankfurto, sužinojusi apie Vydūno sukaktį siunčia jam nuoširdžiausius  linkėjimus.

Telegramomis Vydūną sveikino „Mūsų Kelio" redakcija, „Im Ausland" redakcija, Lietuvių Rašytojų Tremtinių Draugijos pirmininkas poetas Stasys Santvaras, generolas Plechavičius ir daugelis kitų.

 

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūnas 1948