Sekmadienis, Spa 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūnas 1948

VYDŪNAS 1948 - 09 VYDŪNAS TELŠIUOSE

 

A.KRAUSAS
VYDŪNAS TELŠIUOSE

1920 metai. Pavasaris Žemaičiuose nusagstė medžius gražiaisiais žiedais. Telšių miestas skendėja žaliųjų sodų jūroje. Dar būdamas trečiokas, žygiuoju gatve ir staiga pamatau knygyno vitrinoje Vydūno knygą „Apsišvietimas". Apie 500 moksleivių suskridome į Žemaičių sostinę pasisemti šviesos, kad vos prisikėlusiai, tėvynei išsimokslinę galėtume skirti savo jėgas. Todėl trokšdamas apsišvietimo, susidomėjau minima knygele ir už 1 auksiną ir 20 skatikų ją nusipirkęs, bėgau į Žaliąjį Miesto Sodą. Čia lyg prirakintas prie suolelio perskaičiau visą knygutę. Vydūno knygutės „Apsišvietimas" mintimis labai susižavėjau ir tuoj ėmiau ieškoti jo kitų veikalų. Ėmiau Vydūno knygų parsisiųsdinti iš pačios „Rūtos" leidyklos, iš Tilžės. Nekantriai laukdavome siuntų su Vydūno raštais, o gavę be galo džiaugdavomės jų gražiomis šviesiomis mintimis bei išorine knygų išvaizda. Būdavo lyg didžiausia šventė, kai mes gaudavome tas skoningai išleistas knygas. Jų turinys dar daugiau paveikdavo mūsų dvasią, nukeldamas į vidinio pasaulio slėpiningumo gelmes. Valandų valandas išsėdėdavom, bediskutuodami skaitytas mintis su savo gimnazijos ir universiteto draugu R.Serapinu.

1920/21m.m. Telšių Gimnazijos direktorius kun. Simaitis pakvietė Vydūną mokytojauti į Telšius. Telšių gimnazijoj jis mokytojavo 1920, 1921 ir 1923 metais po keletą mėnesių. Čia jis dėstė lietuvių kalbą, vedė gimnazijos chorą, mokė vaidintojų būrelį vaidybos meno ir laikė daug paskaitų bei popiečiais atsakinėjo į mokinių klausimus.

Pirmasis susitikimas su Vydūnu. 1920/21m.m. pradedant, Vydūnas laikė paskaitą apie gyvenimo prasmę. Kai pirmą kartą išgirdau Vydūną kalbant, jis nepaprastai mane paveikė, sužavėdamas savo minčių kilnumu ir šviesumu, savo jaunatvišku nusiteikimu bei slėpininga savo veido ir akių šviesa. Tas įspūdis nulėmė visą mano gyvenimą. Vydūnas savo saulėtu ir nepaprastu pavyzdžiu patraukė mane. Jo įtaka į mane ir i kitus gimnazistus labai didelė.  Vydūno mintys, jo asmuo savo žavesiu lyg angelas sargas lydėjo mane per ligšiolinį meno gyvenimą. Gimnazisto, studento ir mokytojo dienas lydėjo jo teigiama, žmoniškuman raginanti įtaka. Nuo pirmo susitikimo su Vydūnu, pamilau jį nepaprastai, jis man brangus, kaip tėvas.

Vydūnu susižavėjo visas gimnazijos jaunimas bei kiti Telšių moksleiviai. Mokinių gyvenime prasidėjo naujas, šviesus laikotarpis. Paskaitos, choras, iškylos į užmiestį, vaidybos pamokos, klausimų ir atsakymų popietės išjudino mokinius ir sukėlė naujų idėjų. Mokinių nuotaika ir visas jų gyvenimas smarkiai- pasikeitė. Jis pasidarė turiningesnis, prasmingesnis bei sąmoningesnis.

Vydūno ir pačios pamokos labai įdomios. Dar ir šiandien, po 28 metų, lyg girdžiu jo gražius palyginimus ir ištraukas iš Donelaičio raštų. Meistriškai jis aiškino mums graikų dramaturgiją. Jo sudarytas vaidintojų būrelis pastatė jo paties parašytą ir režisuotą veikalą „Žvaigždžių Takai."

Telšiuose gyvendamas, jis susilaukė paakdnimų tam veikalui. Jis rašo: „Matiau Telšiuose Gymnazistų pasistengimus ką nors geresnio statyti savo vakaruose. Maniau toks, kaip šis veikalėlis galėtų ir jiems tikti. Lai bus jis jiems širdingas sveikinimas."

Esant gražiam orui visa gimnazija išeidavo į Dirkstelių miškelį, netoli Telšių miesto, prie Masčio ežero, čia Vydūnas, pasilipęs ant nugriuvusio medžio kaip burtininkas, kaip senovės vaidila mus nukeldavo į nuostabųjį graikų pasaulį, kalbėdamas apie Platono „Simposion" ir kt. Gamtos prieglobsty jo paskaitos įgydavo dar didesnį žavesį, patrauklumą. Vaizdi, ,gyva kalba uždegdavo jaunimą ir žadindavo gražesnio, prakilnesnio gyvenimo pasiilgimą.

Visokiomis progomis jo paskaitos bei trumpesni žodžiai padarydavo gilų įspūdį. Jis mokėdavo taip gyvai tarti svarbesniuosius sakinius, pabrėžti pagrindines kalbos mintis, kad ir šiandien, po 28 metų atsimenu. Dar medelių sodinimo šventę, kai mes, gimnazistai, sodinome kaštonų alėją, Vydūnas savo žody sodintojams kalbėjo apie žmogaus vidinį augimą. Vienas svarbiausių sakinių iš tos kalbos skamba mano ausyse: „Augdami spręskime gyvenimo uždavinį, savo gyvenimo ir visos tautos."

Rytais, prieš pamokas visi gimnazistai susirinkdavome salėn pasimelsti ir giedoti bendrai. Vydūnas mokinius labai gražiai išmokė giedoti ir dainuoti. Per įvairias šventes, minėjimus ir ekskursijas gražiai skambėjo Vydūno išmokytos dainos: „Kūdikio dienos", „Amžius po amžių" ir kitos. Jos nenutilo ir jam iš Telšių išvykus. Gimnazijos choras, jam vadovaujant, žymiai buvo sustiprėjęs.

Vydūno pakartotinas mokytojavimas Telšių Gimnazijoj paliko gilių pėdsakų. Tai buvo lyg naujas atgimimo laikotarpis, užvaldęs didesnę mokinių dalį. Jis mokinių gyvenimą pakreipė į šviesesnes vėžes, sužadino būti dorovingais, nerūkyti, negerti, siekti kūno ir dvasios sveikatos. Savo veikla ir mokytojo darbu sužadino tas šviesias galias, kurios gyvena ir aukština tautą.

Vydūno įtakoj įsisteigė net du būreliai Telšių Gimnazijoj: vegetarų ir sielos kultūrai kelti.

Vegetarai išleido leidinį „Širdies Liepsna", o sielos kultūrai kelti būrelis — „šaltinis". Šaltinio pirmajame puslapy nusakyta leidinio paskirtis: „Tiems, kurie nori vaikščioti prakilnybės taku". Pirmasis buvo 82 pusl., o antrasis 252 pusl. šapirografu Din A 6 formato spausdinamas. Išverčiau Krišnamurti veikaliuką „Prie mokytojo kojų" ir atspausdinau antrajame numery. Nemaža tilpo paties Vydūno originalių ir verstinių dalykėlių. Tiražas pirmojo numerio 80 egzpl., antrojo kiek daugiau.

„Širdies Liepsna" buvo kiek didesnio formato už Din A 5. Tai vegetarų būrelio leidinys. Būrelis turėjo pradžioje 20 narių. Jam praklausė ir Telšių Mokytojų Seminarijos auklėtiniai. Pirmąjį numerį atspausdinome šapirografu, o antrąjį atspausdinau apolografu, jau studentu būdamas atostogų metu Sedoje. Tai buvo pirmasis vegerarų leidinys Lietuvoje. Kito nieks vegetarų laikraščio ir neišleido. Jį skaitė ir gaudavo ir kitur, ne Telšiuose, gyveną vegetarai.

Vegetarų Dr-jos Telšių skyrius buvo vienas aktingiausių Lietuvoj ir gražų darbo barą išvarė vegetarizmo idėjai plėsti. Tiek „Šaltinio", tiek „Širdies Liepsnos" laikraščių leidėjais-redaktoriais buvome mudu su Rapolu Serapinu. Sielos kultūrai kelti leidinys „Šaltinis" buvo tvirtais viršeliais pas knygrišį įrišamas.

Vydūnas savo jaunumu buvo patraukliu pavyzdžiu. Žiemos metu čiuoždavo čiuožykloje ir labai vikriai išrėždavo visokias figūras. Tą savo jaunatviškumą palaikė iki paskutiniųjų metų. Žiemos metu, lankydamasis Kaune, gyvendamas Tilžėje ar Pavarbių dvare, bėgdamas į Vakarus, nepamiršdavo čiuožyklos.

Vydūnas greitakojis. Kartą gimnazijos ekskursijos metu Vydūnas mus išrykiavo ir paskelbė bėgimo lenktynes. Davus ženklą, pasileidome bėgti. Vydūnas, būdamas už visus žymiai senesnis, pralenkė mus visus ir pirmasai pasiekė tikslą.

Įdomu būdavo stebėti jo kvėpavimo pratimus. Jis gryname ore, įtraukęs giliai oro, švokščia iškvėpdamas šias raides: i, e, a, o, u, z, Om.

Baigia šiais žodžiais: mani padmi Aum — Amžinasis many atsiskleidžia lyg lotoso žiedas. Toks kvėpavimo pratimas stiprina įvairias plaučių dalis.

Vydūnas jautrus visiems gyviams ir augmenims. Iškylų metu pastebėjęs ant tako ir mažiausi vabalėlį neleisdavo užminti Be reikalo skinti gėles ir šiaip žolynus drausdavo, aiškindamas gyvių ir augalų gyvybės prasmę.

Linksmas nuotykis klausimų popietės metu. Vienas klausytojas atėjo į Vydūno klausimų popietę visai nuvargęs, ėmė snūduriuoti. Jo draugas, parašęs ant raščiuko maždaug šiuos žodžius: „Nesnausk paskaitos metu, o eik geriau išsimiegoti namo!" Tas raštelis per klaidą buvo paduotas Vydūnui prie stalo atsakinėjančiam, į klausi, mus. Jis raštelį ramiai1 perskaitė ir nusišypsojęs pasakė: „Rodos, kad gerai miegojau praėjusią naktį ir miego dar nenoriu."

Vydūnas saulėtu linksmumu, savo nepaprasfu darbštumu bei pareigingumu pertraukdavo mus. Savo raštais, paskaitomis labai šviesino jaunimo gyvenimą, ragino žengti tolyn gyvybės takais, vengiant blogų įpročių, būtent:  rūkymo, girtavimo, ištvirkimo ir kt.

Nebuvo tolimas kelias aplankyti savo mokytoją Vydūną, gyvenantį ir už 150 km. Mes, telšiškiai, sielos kultūros būrelio nariai, palaikydavome glaudžius ryšius su plungiškiais bei sediškiais, vieni kitus pėsčiomis lankydami apie 30 km. Didelis entuziazmas ir pasišventimas lydėjo moksleivių dienas.

Praėjo daug metų, bet jo įtaka liko žymi. Lietuvos Universitete Kaune buvo įsisteigusi „Filoteosofų Draugija", kurios tikslas ugdyti sielos kultūrą.

Trečioje klasėje būdamas susižavėjau Vydūnu. Jis savo prakilniu pavyzdžiu pakreipė mano gyvenimą žmoniškumo taku. Vydūną laikau vieną didžiausių lietuvių tautos asmenybių. Kas tik gilesnį žvilgį turi, neliks abejingas Vydūno skelbiamoms mintims.

Vydūno apsilankymas ir ilgesnis mokytojavimas Telšių gimnazijoj uždegė jaunimą, sužadino aukštiems idealams. Jis daug nusipelnė kalbamai mokyklai, kaip choro dirigentas, lietuvių ir pasaulinės literatūros mokytojas, kaip vaidintojų būrelio ugdytojas ir šaunus paskaitininkas. Jis pats asmeniškai, ilgiau pagyvenęs Didžioje Lietuvoje, daugiau suaugo su platesne visuomene bei visa tauta.

***

Jūs esate čia: Naujienos Vydūnas 1948