Penktadienis, Lap 24th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno dramos

Vydūno dramos

S i g u t ė  VYD_Sigute.pdf
Iš Lietuvių pasakos sumanyta vienveiksmė mysteria.
Rūta. Tilžėje 1914. mt.
„Mes esame tos giminės, Kur žengia iš tamsos švieson“.
Pastaba
Parašiau šį veikalėlį 24.9.1912 m. Ir tuojau jį taisiau. Pabaigiau darbą 1.10.1912 m. Šių metų kovo mėn. dar kartą gerinau visą veikalėlį. Tvėriau jį, raginamas Gumbinės Liet. Draugijos. Geidė toji, kad keltų „Giedotojai“ antrą dar vakarą ir vaidintų veikalą panašų į Lietuvos pasakėlę, kurią vaidinę buvome Gumbinėje 17.3.1912 m. Bet iš kur imti? Kalbėjau apie tai su viena artima lietuvaite pavasarį 1912 m. Ir ji prisiminė Sigutės pasaką.
Žinau, jog, apskritai imant yra netikęs dalykas žmonių pasaką rodyti regykloj. Poetingasis pasakos kvapas paprastai tad pranyksta. Pasakos nėra, kaip dažnai tikima, fantazijos tik rūkai. Jos yra senovės žinojimo palikimas ir kalba apie gyvenimo prasmę, kelią ir tikslą. Vis dėlto bandžiau pasakėle naudoties. Bet rūpinaus vien jos prasme ir turiniu. Tikiu tą supratęs. Ir savaip išreiškiau. Gal bus nors po laiko numanoma, kas pasakyta šiuo veikalėliu. Teprimenu, kad jame kalbama apie žmogaus esybės padėjimą ir kilimą. — Vyriausius asmenis rodė gerb. seseri dvi Tilžės Marta ir Anė Petrukaiti. Ir taip gražiai išpildė savo pareigą, jog tegaliu geisti, kad ir kitos, vaidindamos tą veikalėlį, taipogi jau gražiai atliktų savo darbą. — Labai dėkingas ir apreiškiu šišon gyvą savo džiaugsmą, kad gerbiamas mūsų dailininkas Antanas Žmuidzinavičius malonėjo šio veikalėlio luobus taip gražiai išpuošti.
Tilžėj 22.3.1914 m.

A v e l ė  
VYD_Avele.pdf
Vieno veiksmo komaidė
Rūta. Tilžėje 1929 mts.
Pastaba.
Parašiau šį veikalėlį 1929 Sausy, norėdamas apskritai vaizduoti dvasine mūsų žmonių būkle Vokietiuose. Gal jiems bus naudingas. — Norint jį vaidinti, reikia mano leidimą turėti. Mano būtis vertia dabar mane už mano veikalų statymą reikalauti ir honorarą. — Pirmą kartą veikalas vaidintas Tilžėje 1929 mt. Vasario 10. d.
Tilžėje 1929- Balandio 22 -d.

Pasveikimas   
VYD_Pasveikimas.pdf
Trijų veiksmų teigiamos pajuokos vaidinys
Rūta. Tilžėje 1934
Pastaba
Šis veikalas parašytas 1911 metais (sausio 4 — liepos 16 d.). Kaip dar vaikas buvau, teko man dažnai pasižiūrėti lietuviškas knygas su visokiais vaizdais apie tai, kas randasi žmogaus širdyje. Vėliau susipažinau ir su mažu veikalu „Narrenshneiden“ (Niekdarių pjovimas) rašytu 16 amž. Vokiečių poeto Hanso Sachso. Iš tokių atminimų ir visokių patirčių pasidarė skatinimas šiam veikalui parašyti. — Vaidintas jis 1911 rugp. 13 d. Tilžėje. O kadangi tūli vaidintojai juo buvo labai nepatenkinti, dėjau jį į šalį ir pamiršau. Bet šiais metais, ieškodamas tarp senų raštų, kuriems sudeginti būtų laikas, radau šį veikalą. O pastebėjęs jame kelias teigiamas Martos Raišukytės pastabas, jį ir dar kartą perskaičiau. Ir pamaniau, kad gal ir tiktų atspausdinimui. Tai dar kiek pataisęs kalbą, ir leidžiu į viešumą nors 500 egz.
Tilžėje 1934 rugp. 1 d.

Lietuvos Pasakelė  
 VYD_Lietuvos pasakele.pdf
Vienveiksmis dramatinis poėmas. Rūta. Tilžėje 1913 mt.
Teikiu šį savo veikalėlį visiems Lietuviams, ypačiai tiems, kurie nebetiki Lietuvių tautos ateitimi. Gal derės ir jis geriau mūsų padėjimui suprasti ir žadys tūliems gyvybės drąsą.
Pastaba
Nebežinau tikrai, kaip tai atsitiko, kai šį veikalėlį parašiau. Rodos, buvo tai akies mirksnio sapnas Kalėdomis 1910 metų. Vaidinome jį pirmą kartą Tilžėje 12 vasario 1911 m., vėliau Šilutėje, Žiliuose, Rūkuose, Gumbinėj ir Klaipėdoj. Sapniuė buvo visumet ta pati Lietuvaitė, būtent Tilžiškė Marta Petrikaitė. Ji su tokiu atsidėjimu pildė savo uždavinį, jog visiems klausytojams ir žiūrėtojams teikė tikrą pasimėgimą; ir aš pilnas džiaugsmo buvau jai dėkingas. Velyčiau, kad nors kiek panašiai ir kita Lietuvaitė kartą Sapniutę vaidintų. — Ką šiuo veikalėliu esmi norėjęs pasakyti, labai aišku. Ir siūlau jį visiems Lietuviams. Todėl nors ir puošiamas labai, jis bus tyčia pigiai parduodamas. Tikiu, kad jį nusipirkęs ir vargdienis saugos kaip kokį brangumyną. Su dėka galiu pasakyti, kad Dr. J. Šlapelis malonėjo ir šio veikalėlio korektą skaityti. — Pastebėti reikia dar, kad didžiausios dalies 1 reginio ir paskutinio ritmas kitoks negu paprastas dramatinis. Kur jis keičiasi, ypač 7 reginyje, tai riebiomis raidėmis tyčia pažymėta.
Tlžėj 29. 9. 1913 m.

R A G A N A   VYD_Ragana.pdf
Vieno veiksmo mysteria
Rūta. Tilžėje 1918-mts.
Pastaba: Sumanytas šis veikalas 1913-mts. ir parašytas 1914-metams prasidedant. Pirmą kartą vaidintas jis Tilžėj S-Vasario 1914-mt. 

Likimo Bangos   VYD_Likimo bangos.pdf
Penkių veiksmų drama iš pasakų amžiaus
Rūta. Tilžė 1922
Pastaba.
Kaip žinovai tur-būt įspės, šiame veikale atsispindina tūlų mūsų tautos senovės pasakų-mythu šviesa ir vieni antri atsiminimai skaitytų kitų tautų raštijos veikalų. Man pasakos visumet vaizduoja tai sielos, tai tėvynės, tai kitus svarbius dar gyvybės ir gyvenimo dalykus. Gal bus mūsuose nors keli žmonės, kuriems šiuo savo veikalu teiksiu, ką jis man reiškia. Apmetiau jį Spalio mėn. 1920-mt., parkeliaves pirmą kartą iš Telšių. Toliau tad, nors visaip ir kliudomas, jį kūriau kaip rodos, kad toks veikalas turėtų būt kuriamas. Ir taisytiau jį kaži-dar kaip ilgai, kad neverstų manes visokios priežastys jį išleisti kuo-greitiau. Siūlau jį ypatiai šio mūsų laiko tautos vaikams. — Noriu atklausiamas, kad būtų ketama statyti veikalą.
Ir šiame veikale dešinė ir kairė pažymėta iš vaidintojų vietos.
Tilžėj Rugsėjo 4-d. 1922.
Piktoji Gudrybė   VYD_Piktoji_gudrybe.pdf
Komedija vienu veiksmu. Tilžėje 1908 m. Išleido „Rūta“.
Pastaba:
Vaidinti norint šį veikalą, reikia kreipties į leidimą šiuo adresu:
Vilh. Storost, Tilžėje (tilsit), Am Anger 23. Tilžėje, Liepos m. 1908 m.
Regykla:
Bi tik vieta. Gal būti ir kambarys (stuba). Tuomet stalas ir kelios kedės stovi viduryj. Viena kedė būtinai reikalinga, kad šiaip ir nieko nebūtų.    

Vargšas ir Besotis   VYD_Vargsas_besotis.pdf
Vienaveiksmis žaismas. Sumanytas iš žmonių pasakos. 
Rūta. Tilžėj 1914. mt. Šį veikalą spaudė Otto v. Mauderodė Tilžėj. 
Pastaba: Parašiau šį veikalelį 1912. mt. Liepos m. 10.— 11. d. pasiskaites vieną Chr. Jurkšaitio Lietuvių Pasakų. Tikiu, kad šita draminė tos pasakos forma ją tik gyvesne padarys. Vaidintas šis veikalelis pirmą kartą Tilžėj 28. Liepos m. 1912. mts. 
Tilžėj 7. 7. 14. mt.
J O N U K S    VYD_Jonukas.pdf
Dviveiksmė Joninių komaida. Antras taisytas leidimas.
Rūta. Tilžėje 1920 – mts. 
Pastaba.
Savo Jonuku, parašes jį pavas. 1900. mt., norėjau parodyti ypatingą Lietuvių gyvenimo sritį, kaip aš tąją pažinau ir ištariau. Pagrindu tam pasirinkau tas apeigas, kurias Lietuviai pildydavo, saulei aukštiausiai užkopus ant dangaus. Ant šito pagrindo pasistengiau vaizduoti žymius Lietuvių typus ir abiejų gimtių draugavimą. — Aplinkybių vertiamas Jonuką leidau pirmą kartą į žmones (1908) labai pasiskubindamas, nors jis buvo gana dar taisytinas. Didiojo karo laiku atlikau tą man ilgai rūpimą darbą. Ir manydamas, kad tuo tarpu veikalo nebegalėtiau daug gerinti, leidiu jį taip naujai į viešumą. Iš jo tytulo, kurs seniau buvo Jonuks mergų bijąs, palieku tik pirmajį žodį. Rodos toks, koks veikalas dabar yra, jis daugiau negu ligšol reikš mūsų raštijoj, ir nebegalės pasilikti neatbota, kad jis turi ypatišką savo svarbumą.
Tilžėj 14 - Kovo 1920 – mts.
T Ė V I Š K Ė   Teviske.pdf
Vienaveiksmis dramatiškas veikalas.
Tilžėje 1908 m. Išleido „Rūta“. 
Ypatingą historiją turi šitas veikalas. Gamintas Gruodžio mėnesyje 1902 metais visokiais jausmais ir patyrimais, jisai gana tankiai buvo vaidintas Mažojoj Lietuvoj. Padarydavo gilų įspūdį ant žmonių ir pritraukė atydą tųjų, kurie nėra lietuvių kalbos šelpėjais. Rados ir gi žmonių, kurie tan veikalą išleisti norėjo. Bet žinojau gana gerai, jog tie jausmai, iš kurių jisai stojos, būtent kartumas, nuliūdimas, nusiminimas, gal būti ir rūstumas, nėra tikrosios gaminimo jėgos. Todėl neleidau to veikalo į žmones. Šiais metais priėjau jį taisyti. Ir paduodu jį išleidimui. Bet žinantieji dailės reikalavimus ir dabar gal atras dar anų jausmų ir patyrimų spalvas. Vienok tikiu, jos nekenks veikalo svarbumui. 
Tilžėje Spalio m. 1908 m.

Mūsų Laimėjimas   VYD_Musu_laimejimas.pdf
Mysteria Trys veiksmeliai
Rūta. Tilžėje 1913. mt.
PENKI ŠIMTAI METŲ PO DIDIOJO MŪŠIO.
Tautų atsigavimo o ir išlikimo galios nėra tos, kuriomis nuveikiamas priešas, bet kurios augina visa-tai, kas yra ir pavienio žmogaus prakilnybės žymiai.
Pastaba.
Šį veikalą esmi parašes 1910. metų pavasary Didiajam Mūšiui atminti paragintas dainos apie Sigalą ir Iną ir sekdamas padavimų paveikslą. Jie prasideda gyvenimo atsitikimu ir išlengvo įsiautia jį į pasakų kvapą, kol pagaliaus nepavirsta ir patys pasakomis. Taip pirmoji šio veikalo dalis išrodo lyg būtų imta iš gyvenimo Lietuvių tautos. Antroji dalis jau labai aiškiai apreiškia ir pasakų dvasią. Tretioji tad visiškai gyvena neberegimybės galiomis. Pagaliaus galima sakyti, kad šitas veikalelis parodo, kaip historios atsitikimas išlengvo virsta dvasios sritių veiksniu. — Spaudai rengdamas Mūsų Laimėjimą tiktai mažumą jį tetaisiau. — Vaidintas yra šis veikalas Tilžėj 24. Liepos ir Klaipėdoj 18. Rugsėjo 1910. mts. vaidinome Tilžėj lauke regyklą pasistate po pilnu dangumi. Pradiai buvo ženklas duodamas rago balsu. O baigiant visi vaidintojai išlengvo nuo regyklos dingo, kad liko joje vienas tik aukuras ir ugnis.
Vaidinti reikėtų šį veikalą tik tuomet, kad juo tikrai pasimėgsta ir vaidintojai ir turi noro jį visai atsidėje rodyti. Vis delto norėtiau dar ir pasiklausiamas.
Šio veikalo kalbai taisyti naudojausi labai dėkingas gerb. J. Šlapelio pastabomis padarytomis mano rankraštyj.

Vergai ir Dykiai   VYD_Vergai_Dykiai.pdf
Keturių veiksmų tragaida
Rūta. Tilžėje 1919-mts.
Luobus papuošė Ad. Brakas, Klaipedoj. Spaudė šį veikalą Otto v. Mauderodė, Tižėj.
Tilžėj Gegužės m. 1913. mts.

Jūrų Varpai   VYD_Juru_Varpai.pdf
Triveiksmė mysteria
Rūta. Tilžėje 1920 – mts.
Pastaba:
Šis veikalas parašytas 1914 – mts. Jam vaidinti buvo paskirta 2 – Rugpiūties diena, vaidykla ore pataisyta Tilžės miesto parke, ir visa paruošta. Kaip tik tą dieną karas prasidėjo, ir veikalas liko nevaidintas. Vėliau pasirodė dar taisytinas. Ypatiai II – veiksmas šauniai pasvarbėjo. Ir dabar toks visas leidiamas į žmones. Gal bus iš jo tūliems pasimėgimo.
Tilžėj 4 – Sausio 1920 – mts.


Žvaigzdių Takai   VYD_Zvaigzdiu_Takai.pdf

 

Triveiksmė pasakos drama
Rūta. Tilžėj 1920-mt.
Šiais, būtent 1920-mts. Lapkritiui baigenties, bus 25 METAI Tilžės Lietuvių Giedotojų Draugijai sukake. Tam paminėt surašiau parkeliaves iš Telšių ir užbaiges einamus darbus, šį veikalelį. Iš tikrųjų yra jame parodyti santykiai tarp poeto ir jo mūzos bei aplinkybių. Bet nenorint padaryti kai kuriems žmonėms „galvosūkio“, veikalui duotas antraštis Žvaigzdių Takai. Tuo šale kito ir pasakyta, kad visi paprastojo gyvenimo prietikiai negali trukdyti Augštybės nustatytosios gyvenimo eigos. Kad veikalas parašytas Giedotojų Draugijos gyvenimui atminti, reiškia, kad iš to gyvenimo išaugo poetiškasis mano darbas Lietuvių kalba. Prasidėjo pagaliau dar kita-kas. Matiau Telšiuose Gymnasistų pasistengimus ką nors geresnio statyti savo vakaruose. Maniau toks, kaip šis veikalelis galėtų ir jiems tikti. Lai bus jis jiems širdingas sveikinimas!
Tilžėj 1920-mts. Lapkritio 8. d. 

Jūraitė  
 VYD_Juraite.pdf
Trijų veiksmų vaidinys skirtas būt giedamas su mūzika 
Rūta. Tilžėje 1934 mts. 
Pastaba
Pirmą kartą šio veikalo turinys parašytas 1920- metais ir maždaug toks, koks jis dabar yra, 1932- metais. Tada nuolatai dar taisytas 1933- ir 1934- metais. — Patioje pradioje norėta, kad jame visos vyriausios meno šakos, būtent vaizduojamasis, regimasis ir girdimasis menas sutare darningai reikštųsi. Vis dėlto daugiausiai laukiama iš mūzikos. Rodos ryškiau negu kitos meno rūšys ji gali aiškinti santykiavimą tarp dviejų gyvenimo sritių, dviejų pasaulių. 
Jūros įgyja per žmogų dar kitą gyvumo reikšme negu jos ją turi savaime, o jūros vėl duoda kitą reikšme ir žemei. Bet pagaliau norėta veikalu atverti dar ir žvilgį į santykius tarp laiko-erdvės srities (jusnių pasaulio) ir tos, kuri yra augšt jos. 
Todėl pilnam šio veikalo tūriui apreikšti teks laukti kaip ir su Karalaite, kol neatsiras jam kūrėjas mūzikas. 
Tilžėje 1934- m. Gruodio 10- d. 

Pasiilgimas
   VYD_Pasiilgimas.pdf 
Pasakiškas trijų veiksmų vaidinys
Rūta. Tilžė — 1938 
Spausdinta savo ir iš dalies Anso Bruožio lėšomis
Pradiniai Pareiškimai.
Jau seniau apie šį veikalą mąstes, parašiau jį vėlai rudenyje 1898-mt. Maniau sukūres, kas man vaizdavosi, stebint esminį tautos gyvenimo pakitimą. Tada rodėsi, kad veikalą galėsime vaidint. Lietuvių Šventės Tilžėje tuomet buvo ruošiamos dar Birūtės Draugijos vardu, bet jau nuo 1896-mt. Aš tose šventėse dainavau pirma su mažu vyrų choru, kurį Birutės draugijai sukūriau, bet kurs dėl Birutininkų ypatumų, tada su Giedotojų Draugijos choru. 
Prieš Kalėdas 1898-mt. Įteikiau parašytąjį veikalą Kristupui Voskai, pirmininkui tarybelės Draugijos Birutės Šventėms ruošt. Veikalas buvo man gražintas kaip netinkamas vaidint. Bet prasidėjus 1899-mt., o artėjant laikui, kada šventės būdavo rengiamos jau nuo 1895-mt., Kr. Voska mane prašė, statyti savo kūrinį. Tai, išdainave savo dainas, vaidinome Pasiilgimą Veldėtojo pirmą kartą, būtent 1899-mt. Vasario 12-d. 
Vaidino Dainą E. Jagomastas, Dainiene Marta Zauniutė, Martute mano sesuo Mariutė, Valdutį Kristjanas Didkristas, Karlus keli berniukai, kurių vienas buvo Dovas Zauniukas, Laumes Giedotojų Draugijos mergaitės. 
Mūziką, dainų gaidas, be pirmų dviejų, sukūrė mano 1905-mt. Vasario- 15- mires brolis Albertas, kuris dainavimui ir pritarė mūzika už vaidyklos. 
Veikalą statėm antrą kartą Birutės šventei tų patių metų Birželio 25-d. Giedotojų chorui kelias dainas padainavus, vienas tariamas Birutininkas atsistojo prieš žmones ir sakė, kad dauguma pageidaujanti jau šokti, todėl nebebūsią vaidinta, veikalui buvus statytam jau žiemą. Tuojau pareiškiau, kad dainuosim ir vaidinsime, kaip skelbta, ir žmonės garsiu plojimu tai labai dėkingai priėmė. 
Dar ir kitaip keli tariami Birutininkai įžeidė ypatiai dainininkes, ir Giedotojų Draugija atsisakė dar kartą Birutės Draugijai patarnauti. Toliau tai buvo šventės dažniausiai rengiamos jau Giedotojų Draugijos vardu. Ir šį veikalą statėme dar Tilžėje 1901-mt. Rugp. 4-, bet jo Laumių laigesį ir gysmą kartojome dažnai iki 1933-mt. Net Palangoje. 
Šiuo veikalu norėta vaizduoti, kaip tautos gyvenime tilstąs liaudies dainavimas ir apmingąs pasakų ir jų nuotaikos gyvumas ilgisi to, kurs jį tautoje, bet jau savo būdu sužadintų. Vėl ir laukiamas žadintojas ilgisi savo tėviškės. Taip tai viso šio veikalo asmenybės yra symbolai, kaip, giliau žiūrint, pagaliau kiekvieno žmogaus asmuo ir jo veikla yra žmoniškumo symbolas. O kanklės — tai Lietuvių kalba, kuri juk apreiškia lietuviškos sielos skambumą. Manyt reikėtų, kad tai, kas vyksta veikale, atsitinka nuotaikos, vidinio gyvenimo lygyje. 
Seniai jau maniau spausdinti šį veikalą, bet norėjau jį ir dar ryškesnį ir vaizdingesnį padaryti. O buvau patrauktas kitų vaizdų ir veikalų. Ir tik artėjant 40 metų sukaktiai, veikalas gyviau prisiminė. Tada, apie jį mąstes jau 1937-mts., jį šiais metais paruošiau spausdinimui. Gal tautai bus įdomu matyti, kas mūsų buvo tuo kart sapnuojama. O gal veikale vienas antras suras ir dar visokių slėpinių. Jų sukaupiau jame, kiek tik sutšiuopiau. Gal jie kai-kam ir primins, kaip Lietuvių tauta įgijo savingumą. 
Vadinau šį savo kūrinį Išsiilgimu ir Pasiilgimu Veldėtojo arba ir tik Veldėtoju, o dabar manau tinkamiausia būsią, kad jam antraštim dėsiu tik vieną žodį : Pasiilgimas. Taip ir darau. 
Išleidimo dieną parašau, būdamas užrakintas. Rodos, tai gana reikšminga ir veikalo turiniui. 
Tilžė 1938-mt. 22-d. 

K a r a l a i t ė
    VYD_Karalaite.pdf 
Triveiksmė drama iš Žemaitių pasakos 
Rūta. Tilžė 1925 
Pastaba
Šis veikalas skiriamas operai. Kurtas jisai, mūzikos menininkui J. Tallat-Kelpšai paraginus, jau 1922-metais ir prieš metų galą baigtas. Dabar dar kiek taisytas atspausdinamas. Tikiu, kad dvasinis tautos turtas tuo bus kiek padidintas. Veikalo kalbai taisyti, malonėjo patarimų suteikt prof. J. Jablonskis, sekretoriaujant stud. Vladui Butkui. Širdingai atių abiiem už jų-dviejų darbą. Juo naudojausi, kiek man tik buvo galima.
Tižėj 1925 mt. Spalio 12-d.

Vyrai   VYD_Vyrai.pdf
Vieno veiksmo komaida
Rūta. Tilžėje 1923 mt.
Šis veikalelis, seniau vadintas: „Būki, kas esi“, baigtas parašyti Vasario 1. d. 1905. mt. ir tada kelis kartus vaidintas, bet su kitais panašiais veikaleliais atidėtas, dabar kiek taisytas, tūliems reikalavus, paduodamas spaudai. Gal ir dabar nebus jis be reikšmės.
Tilžėj 17. 9. 1923. mt.

Smarkusis Kruša
    VYD_Smarkusis_Krusa.pdf
Vienveiksmė komėdyja
Rūta. Tilžėj 1913 
Parašiau šį veikalelį Sausio mėn. 1910. mt. Taisiau jį spaudai šias dienas. — Rašyboj praleidiu prieš ia, io, iu ž po d, š po t. — Žodis „niejau“ rašomas, kaip jis mūsų krašte tariamas, kuomet norima išreikšti didį nusistebėjimą. — Patariu šio veikalo nevaidinti, jeigu žodiai nėra išmokti gerai iš galvos. 
Tilžėj 31. sausio 1913 mt. 

Tikroji Motinelė   VYD_Smarkusis_Krusa.pdf
Vieno veiksmo vaidinys
Rūta. Tižėje 1934
Laikas: Pavasario Rytmetys neseniais laikais.
Vaidykla: Kambarys.
Pirmam ir antram reginiui jame matyti lovelė, viename kampe užkaba, iš kurio iškyšo maža kiek praustuvas, toliau stalas, knygų lentinelė, kelios kedės.
Tretiam ir ketvirtam reginiui kambarys pakeitiamas, vietoj lovos matyti plati sėdynė ir sėdeliai.
Penktam ir aštuntam reginiui vėl kambarys su dviem lovelėm ir su praustuvu. Gilumoj kairėj durys, dešinėje priešakyje langas. Tada vėl kambarys be lovų.
(Dešinė ir kairė iš vaidintojų vietos.) 

NAKVIŠOS GĖRALAS    VYD_Nakvisos_geralas.pdf 

Vieno veiksmo pasakų vaidinys 
Rūta. Anso Bruožio lėšomis. Tilžė — — — — 1937
PASTABA
Parašiau šį veikalą 1921-22- mts. ir vaidinome jį Tilžėjej Šaulių name 1922- vasario 26.- Kurs pažįsta senasias Lietuvių tautos pasakas ir numano, koks sąmoningumas tše reiškiasi, atspės ir šio veikalo prasme ir taip atjaus jo tūrį. — Jo turinys susikūrė iš mūsų gyvenimo patirties. Tūliems jis gal primins kelis reginius Shakespeare`o Vasaros nakties Sapno, bet kurdamas šį veikalą, to neturėjau omenyje. — Spausdinu jo tik 500. bet nėra taip, kaip kartą apie mano veikalelį Pasveikimas rašyta, kad pats laikąs jį menkos vertės. Priešingai. Kaip aną, taip ir šį veikalą vertinu labai. Ir noriu jį nors taip išlaikyti tautai. Rankraštiai lengviau dingsta. Tiktai kad pilnasis veikalų reikšmingumas pagaliau ir būtų numanytas! 
Tilžėje 1937-Rugp.5- Vydūnas.

Lietuvos varpeliai   VYD_Lietuvos_varpeliai.pdf
 

Birutininkai   Birutininkai.pdf
 Dviveiksmė komėdija. Tilžėje 1910 m. Išleido „Rūta“ 
MAŽUMAS IŠ TAUTINIO GYVENIMO MAŽOJOJ LIETUVOJ
Šitas veikalas nori būti to gyvenimo atspinduoliu iš praėjusių laikų. Bet tūliems, kurie su „Birutininkais“ susipažįs, gal sukils visokie klausimai. Į juos noriu keliomis žinomis atsiliepti.
Pirmoji tautinė draugija Mažojoj Lietuvoj buvo „Birutė“. Ji tapo įsteigta 1885 m. Bet ji vargo ir kaipo visą savo amžių. Jos vargus ir darbus pirmų jos metų parodo šis veikalas. Stipriausias veikėjas buvo tuomet † Dr. Vilius Bruožis (arba Bruažis, kaip jis pats vadinosi.). Daug padarė kad ir ne tiek kalbomis kiek rašytu žodžiu ir dainomis † Dr. G. Sauerwein. Vienok nei vieno, nei antro darbai taip giliai neįsmego į žmonių omenį kaip tūlų „Birutininkų“ būdas. O tas nei draugijai nei tautai nederėjo gaivinimui
Vos kelis metus gyvenusi draugija jau ėmė irti. Ypačiai Dr. V. Bruožiui atsitraukus. Tada sutarė keli iš draugijos ją 1895 metais gražiu būdu užbaigti. Buvo surengta „Šventė“. Ir ji sukėlė tokį garsą, jog visa Maž. Lietuva sujudo.
Rodės ir „Birutė“ atsigaus. Net įsisteigė 1896 m. vyrišką dainuotojų būrelį. Kelių „Birutininkų“ prašomas apsiėmiau jį vesti. Bet jau 1897 m. jis iširo. Iširo tuomi ir draugija. Liko tik vardas. Bet vieni ir antri dar vis skaitės „Birutininkais“. Ir keli jauni vyrukai apsiėmė žiemą 1898 m. surengti šventę. Patys to negalėdami kreipėsi menęspi, ar su „Giedotojų Draugija“ to nepadarytšiau. Toji draugija buvo 1895 m. įsteigta ir aš ją taipojau vedžiau. Pažadėjau ir parengiau „Birutei“ Šventę 1898 ir 1899 m. Vienok po to atsisakė giedotojos ir giedotojai „Birutės“ vardu ir keliems „Birutininkams“ vadovaujant „Šventes“ berengti. Priežastis tam buvo ypatingas tų „Birutininkų“ pasielgimas.
Nuo to laiko „Giedotojų Draugija“ rengė savitai lietuviškus vakarus. Vienok tie keli „Birutininkai“, norėdami parodyti, jog jie nereikalauja „Giedotojų“ suruošė po vieną „vakarą“ Vasario m. 1900 ir 1901 m. tuomet ir buvo galas. Pasiliko vėl tik „Birutės“ vardas ir su juo susirišusios skolos. Draugijos palaikai: knygos, drabužiai ir tt., gulėjo palėpėse. O kad nebūtų knygų sutvarkiusi pt. Marta Zaunus ir jas vėliau (po 1905 m.) į savo namus pasiėmęs su kitais draugijos palaikais pons Kr. Uredaitis, visa būtų dingus.
Besiartinant 1905 metams, tai esti besukankant 20 metų, kaip „Birutė“ buvo įsteigta, maniau reikėtų iš naujo tverti „Birutę“. Keli Lietuviai prisidėjo, dar keli žuvusiosios „Birutės“ draugai, „Giedotojų Draugija“ parengė „Šventę“ abiejų draugijų vardu. Jau pabaigoj 1904 m. buvau parašęs veikalą „Birutininkai“, norėdamas visą, kas mano buvo žinoma iš geriausiųjų „Birutės“ laikų ir kas ypatingais tarsniais apie „Birutę“ dar žmonėse gyveno, ir gyvame veikale sutverti, ir taip parodyti draugijos klaidas bei geras puses ir augštąjį jos tikslą. Maniau, galės tše pasižiūrėti pabudusieji Lietuviai ir savo darbui kąn išmokti. „Šventė“ pasisekė. Iš įėmimo tapo apmokėtos buvusios „Birutės“ skolos.
Naujai įsteigtos „Birutės“ pirmininkas apsiėmė senosios „Birutės“ būdu susiejimus sušaukti ir kalbomis tautinį pajautimą gaivinti. Ir jis bandė tai daryti. Tik labai veik sustojo. Ir taip vėl „Birutė“ nebgyveno. Metams praėjus jos lyg nebuvus.
Atėjo 1907 metai. „Giedotojų Draugija surengė Rugpiūties mėnesį labai pasekmingai „Lietuvių Šventę“. Apie 3000 žmonių buvo susirinkę iš visų Mažosios Lietuvos kraštų. Tada prasitarė tąn patį vakarą paskutinis „Birutės“ pirmininkas, jog dabar kelsiąs ir „Birutę“ ir rengsiąs taipjau „Šventes“.
Noras dirbti be abejonės yra girtinas. O sulyginant su tais, kurie nieko nedaro tautos atsigavimui, tai yra pažangos ženklas. Ir mielai tai iškeliam į šviesą. Tik „Giedotojų Draugija“ labai veikiai turėjo priežastį tą visą darbą laikyti kaip vien taikomą prieš ją. Ir labai pasidarė abejotina, ar tas darbas buvo reikalingas ir naudingas. Reikia atsiminti, jog ta draugija dirbo nuolatai nuo 1895 m., ir, vidutiniškai imant, ji susieidavo į metus 60 kart, o lig šol parengė apie 100 viešų koncertų ir teatrų, kur vaidinti tapo apie 20 originalinių mažesnių ir didesnių veikalų su turiniu daugiausia pajudinančiu tautinį klausimą.
Programai tų „Šventšių“ dar užlaikomi. Labai abejotina, ar yra dar kokia Lietuvių draugija, kuri taip įtempusi visas jėgas per tiek metų būtų dirbusi!
Kas laikas nuo laiko rašoma buvo apie „Giedotojų Draugijos“ vokiškumą, to negalima kitaip pavadinti kaip nesižinojimu. Draugijos dvasia pareina nuo vedėjo. O aš manau, tik reikėtų pagaliaus ir man nors mažumą pripažinti supratimo ir tautos ir dailės dalykuose.
Kito tytšia neminėju. Bet gal dabartinė „Birutė“ dirbo gaivindama tautinę gyvybę tarp Lietuvių Maž. Lietuvoj? Mielai jai ir tą norą pripažintum. Vienok tam tikras darbas yra labai nelengvas. Mažojoj Lietuvoj Lietuviai iš visų pusių apsiausti aukštos Vokietšių kultūros reškiniais. — Ir yra visiškai gamtiškas dalykas, kad Lietuviai ir nenoroms krypsta ten, kur jie gali pasijausti guvesniais, didesniais, garbingesniais. Todėl, ir beveik vien todėl, lietuviai taip mielai nori būti Vokietšiais. Juos raginti laikyties prie Lietuvių kalbos, prie Lietuvių, jiems lengvai gali pasirodyti kaip koks stūmimas į paniekinimą. O tai darant vien išjokimu, pašaipos priemonėmis, arba išpeikimu, turi būtinai tūrėti nepasisekimą.
Tše vien tegali būti naudinga, paveikslais rodant, jog lietuviu būti yra augštos garbės dalykas. Todėl kiekvienas turėtų kiek įmanydamas stengties tikrai garbės vertu žmogum būti. O tai pirmiau ir kuo geriau galima doriausiu būdu gyvenant. Tuomi žmogus ne vien pastoja kitų būtinai aukštinamu, bet jis ir pats savyj sutvirtėja, pasidaro paviršutinių įtekmių nepajudinamu.
Toliau, o šio rašto žvilgsniu ypatšiai svarbu tai yra, savo darbais, kuriais parodome tautos gyvybę, minau nepasidaryti peiktinas, nesukelti prieš save ir kitus Lietuvius pašaipos, bet antraip kiek įmanant jų garsą ir garbę didint. O kad ir mokytum viens kitą ir pabartum, visuomet ir toks gyvybės žadinimas turėtų aiškiai turėti grožybės bei prakilnybės žymius.
Kiek tše naujoji „Birute“ — „padirbusi“ ar kiek ji tše nuveikti galėjo, tepasilieka jos dalyku.
Pagaliaus turim dar vieną dalyką apmąstyti. „Giedotojų Draugija“, dirbdama tais 15 metų, labai sunkiai lenktyniavo su vokietšių draugijoms. Reikia žinoti, jog Tilžėje yra apie 10 mažiau ar daugiau panašių Vokietšių Giedotojų Draugijų. O jos beveik visos visokiu būdu turtingesnės už Lietuvių „Giedotojų Draugiją“. Ir todėl jos daug smarkiau pritraukia žmones, žinoma ir Lietuvius. Lengvai suprantama todėl, jog turi būti begalo sunku nors šiek-tiek skaitlingą ir garbingą Lietuvių draugiją išlaikyti. Konkurencija beveik tokia, kad paprasto žmogaus jėgos jos ištūrėti negali. O kad dar steigiama nauja draugija su choru, nors būtų jis ir kaži-koks menkas, jis tikrai mažins ne Vokietšių chorų jiegas, bet Lietuvių. Ir pasekmė tegali būti ta, jog abi draugiji negalės tarpti o veikiau viena arba abi Lietuvių draugiji turės žūti.
Berods ir tuomet nebus dar žuvęs tautinis judėjimas. Jisai yra gamtiškas, taip kaip pavasary visuotinasis augimas. Tik liktų jis be žiedų. Tieji būtų tarsi nuskinti ir pamesti.
Taip, regimai, ne patsai noras dirbti tautai yra jau geras ir girtinas. Visuomet svarbu yra tinkamu būdu dirbti ir reikalingą bei naudingą darbą atlikti. Su noru dirbti turi būti susitelkusi ir išmintis, kuri išvysta ir darbo tikslą ir kelią. Šiaip darbas pastoja ne augimu, bet slėgimu tautos gyvybės.
Visą šitą sulyginus su tuo, kas parodoma veikale „Birutininkai“, turi pasidaryti aišku, jog tos patšios jiegos kaip seniau ir dar veikia. O kas pažįsta visuotinąjį Lietuvių tautos gyvenimą, negalės nepritarti, jog prie mūsų visur apsireiškia griujantšios jiegos, kuomet ir tik mažumą statantšiosios yra iškilusios. Todėl ir vis taip kaipsta Lietuviai. Karštumas yra gana didis, bet per silpna dar yra abelnoji dvasiška tautos šviesa.
Reikalinga todėl nuolatai vienas kitą raginti savo darbus kiek galint sąmoningiau, su didesniu apmąstymu to, kas norima ir kas atsiektina, atlikti. Karštas bet aklas noras veda į pražūtį.
Tautinis judėjimas yra augimas, o tautinis darbas auginimas. Tše nieko negalima ūmai pasiekti ir nieko karštumu, staigumu ir prievarta. Visa tše padaro švelnioji šiluma ir dvasios šviesa.
Gal šiek-tiek šilumos bei šviesos kils ir iš šito veikalo.
Kaip jis 1904 m. rašytas, toks jis, aplamai imant, ir pasiliko. Tik kalba šauniai taisyta ir keli karakteriai paaštrinti, jeib šiek-tiek visi naikinimo gaivalai pasidarytų aiškesniais. Kas pasakyta apie „daktarą“ suglaudžia kelias Dr. V. Bruožio ir kelias Dr. G. Sauerwein ypatybes. Paminėti dar reikia, jog susiėjimai, kaip jie veikale minėti, taip tvarkiai neatsitikdavo pirm 1890 m., o žmonės apie „Birutę“ kaip paduota, vėliau taip tesprendė. 
Tilžėje Birželio m. 1910 m. Vydūnas.

Numanė   Numane.pdf
 Vianveiksmė komėdija. Išleido „Rūta“
Tilžėje 1911.mts. 
Norint vaidinti šį veikalą reikia apie tai siųsti žinią šiuo adresu: Vydūnas, Tilsit, Anger 23 (Ostpr.) 
Pastaba: Šį veikalelį esmi parašes gruodžio m. 1899. mts. Yra jis pirmas mano tos rūšies veikalas. Ir rašytas patiestu keliu. Pirmą kartą vaidintas 30. Gruodžio 1899. mts. Tilžėje ir kitur maž. Lietuvoj. Išleidžiamas šis veikalelis Prūsų jaunimui to labai reikalaujant.
Tilžėje Gruodžio mėn. 1911. mts.

Kur prots!
   Kur prots.pdf
Komedija vienu veiksmu.
Tilžėj 1907. 
Išleidimas Rūta. 
Visiems, kurie atsipeikėt norėtų. 
Tilžej, Liepos m. 1907.
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno dramos