Šeštadienis, Gruo 15th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas

Visumos sąranga

 VISUMOS SRIČIŲ SUSIPYNIMAS 

Po tokio pakilimo į begalines tolybes svarbu matyti ir mažiausiame regimos materės krislelyje, kaip Visuma surengta. Šios dienos mokslas gana gerai jau šiuos krislelius yra ištyręs. Labai maži materės krisleliai, kaip žinoma, yra helėnų žodžiu – atomais3 (Daugiau apie tai 4 „Darbymečio“ num. 1921 mt) vadinami. Jie nieku būdu nėra matomi, neigi žiūronu. Ir lig šiol jie tik tebuvo vaizduojami. Bet paskutiniais laikais ištirta, kad ir atomas yra sudėtas daiktas. Aplink jo vidurį skrenda vienas ar ir daugiau krislelių, kurie vadinami elektronais. Norėdami aiškint, kokiame santykyj regimos materės atomas su Eteriu randasi, galime sakyti jį esant sutirštėjusių Eteriu.

Bet regimos materės atomas ne tiktai pasidaro iš Eterio, jis ir yra nesutirštėjusio Eterio apsiaustas, pats būdamas labai maža varpstis. Ir tokiu būdu jisai prilygsta didiems padangių rutuliams, kurių kiekvienas savo atmosferą, savo orą, turi. Ir vienas atomas su kitu lygiai taip susisiekia Eteriu, kaip žemė su kitomis planetomis ir su saule. Visi tarpai visur pilni tyro Eterio. O kadangi atomai taip be galo maži yra, galima sakyti, kad sulig savo didumu jie taip toli nuo viens kito, kaip vienas padangių rutulys nuo kito. Įsivaizduojant regimą materę jos atomų būtyje, ji atrodo išbarstyta kaip žvaigždės ant dangaus. Vienok atomai yra tamsūs, o Eteris šviečia.

Tiek iš šios dienos mokslo. Senovės mokslas eina tolyn ir privesdamas mus prie Eterio atomų sako, kad čia tas pats dalykas atsikartoja, kurs pastebimas buvo prie regimos materės atomo. Kiekvienas Eterio atomas yra vidurys didžio Kama-Pranos atomų susijungimo, ir jisai plaukia Kama-Pranos jūrose. Toliau Kama-Pranos atomas plaukia Kama-Manasiškoj materėje. Bet aišku yra, jog čia nebegali būti kalba apie erdvę. Nėra galimybės tai būsenai įsivaizduot. Reikia stačiai regėti. Ką tai reiškia, tat gal aiškės iš to, kas toliau atgal pasakyta apie tai, kaip senovėje gilesnės žinios buvo įgyjamos.

Taip visa keturiopa materė, kaip tuotarp sakysime, yra kiekviename materės spuogelyje. Bet toliau žiūrint ir galima sakyti, kad visur ir visame yra Manas, Buddhi ir pagaliau Atma. Primint reikia, kad minėtoji keturiopa materė yra senųjų helėnų elementai, būtent žemė, oras, ugnis ir vanduo.

Iš viso to matoma, kad septynios Visumos sritys nesiranda kiekviena atskiroj vietoj, bet vis viena kitoje. Kaip Eteris spindi ir per kiečiausius daiktus, taip spindi Kama-Prana per Eterį ir regimąją materę; Kama-Manas per Kama-Praną, Eterį ir paprastąją materę; ir t. t. O šis spindėjimas smulkesnės materės pasidaro žinomas, kaip veik stambesnioji jai daugiau prisitaikina. Sis prisitaikinimas yra būtina sąlyga, be kurios reiškimas iš aukštesnės Visumos srities nėra galimas. Yra įstatymas, kurs visur, visose srityse pastebimas.

Tasai šiek tiek ištirtas ir šios dienos mokslo, ir savo būdu pagrinduojamas. Senovės mokslas regimai aiškesnis. Sako, aukštesnioji sritis tiktai tada apsireiškia žemesnio-joj, kad šitoji nepasilieka sau atskira, kas, aplamai imant, taipojau galima, bet kad ji sutaria su aukštesniąja.

Paveikslui, kad kokią nors geležį į ugnį įdedi ir tuo jos atomus į greitesnį virpėjimą įvarai, tada per ją veikiai apsireiškia Eteris, būtent randasi šiluma ir pagaliau šviesa.

Sutariant fizikinei materei, arba Prakriti, su Eteriu, pasirodo vadinamosios fizikinės jėgos, šiluma, elektriką, šviesa ir t. t.

Sutariant sritims: Prakriti, Eteriui ir Kama-Prana, randasi gyvybės reiškiniai: augmenų ir visų kitų pavidalų augimas.

Sutariant sritims: Prakriti, Eteriui, Kama-Prana ir Ka-ma-Manas, pasirodo proto reiškiniai. Ir t. t.

Eterio jėgos ir Pranos reiškiniai prieinami kūno jus-nims. Bet protas tėra tik protui numanomas. Kas aukščiau už jį stovi, tą vėl jis pasiekti negali. Išminties ir sąžinės dalykai arba išmanymas ir dora tiktai išminties jėgoms prieinami.

O jeib šį svarbųjį dalyką gerai įsikaltume, kartosime, kad aukštesnioji sritis tik tada gal kuo aiškiau apsireikšti, kada žemesnioji kuo daugiau jai gretinas, jai pasiduoda. Aukštesnioji gali tik tada žemesniąją tarsi savęspi traukti, į save priimti ir savo jėgomis žemesnioje srityje būti galinga. Be šito susivienijimo jokie aukštesni apsireiškimai nėra galimi.

Tas įstatymas ne tiktai gamtos gyvenime pastebimas, bet  dar aiškiau doros, išmanymo ir tikybos dalykuose.

Žinodami, kokiu būdu susitinka visos Visumos sritys, ir matome, kiek teisingas yra paskiausiųjų laikų mokslas. Lig tol buvo sakoma, būk iš materės atsiranda gyvybė, jausmai, geismai, mintys ir t. t., kaip kokie tarsi garai. Dabar jau tūli mokslininkai sako, kad nieks negali iš materės apsireikšti, kas čia nėra paslėpta. Jos slėpiniai apsireiškia tam tikroms sąlygoms veikiant. Ir dvasia gali pasidaryti ryški tik tada, kad tam reikiamos sąlygos yra duotos. 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas