Pirmadienis, Gruo 09th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas MIRTIS IR KAS TOLIAU

MIRTIS IR KAS TOLIAU

 

NUMIRUSYSIS IR PASILIKUSIEJI

Tuo laiku, kad žmogus dar pilnai gyvena su savo Kama-Rupa, jisai pasiekiamas ant žemės gyvenančių žmonių. Jausmai, geismai, troškimai, kurie juose banguoja, gal tiesiog persikelti ant mirusiojo geismingumo kūno ir jame sužadint tokius jau virpėjimus ir bangavimus. Ypačiai tuomet, kad mirusysis visą atidą kreipia į žemiškus dalykus, kaip tai gana dažnai atsitinka jam mirus.

Tuomet jis ir labai lengvai užgaunamas pasilikusiųjų nusiminimo, dejavimo, gedėjimo. Aukštesniosios velionies dalys lyg sužadinamos Kamoje. Ir žmogus, kuris gyvendamas ant žemės dar nebuvo iškilęs iš geismų srities, pradeda geidauti žemiškų patyrimų. Patsai, nebeturėdamas tam reikalingų prietaisų, susiriša su gyvenančio žmogaus Kama ir tuomi – su tojo Linga-Sharira ir regimu kūnu. Tokiu būdu jis gal per šitą žmogų apreikšti savo norus, palinkimus, geismus ir t. t.

Ne su kiekvienu žmogumi jam tai galima. Silpno noro žmogus, kurs labai lengvai kitiems pasiduoda, kitų mintims ir troškimams paklusdamas be jokio mėginimo, kurs vis lyg ne savyj, tasai labai lengvai tokiam „numirėliui“ tenka ir jo įrankiu tampa. Vadinamas toks žmogus lotynų žodžiu medium, tai esti tarpininkas.

Laikui bėgant, tokie medijai praranda ne vien savo kūno sveikatą, bet ir protą. Jų aukštesnės dalys kaip ir pabriaujamos nuo žemesniųjų. Jie – tai tie „prisotintieji“, apie kuriuos senuose laikuose kalbėdavo ir rašydavo.

Šiandien tokios kalbos skaitomos paikumu. Mokslininkai visai neprisileidžia tokius dalykus mėginti. Jiems berods pritrūksta to žinojimo, kurs reikalingas tokiems padėjimams išguldyti. Tūlas mokslininkas, juos ištyręs, tyli. Nesą labai didžios drąsos reikia norint apgint prieš garbingus nežinėlius savo žinojimą, kurį negali tokiam atrodinėti, kurs tais dalykais visai nesiima.

Vienok paskutiniu laiku atsirado vienas ir antras mokslininkas, kurs tvirtino, tose kalbose apie susiėjimą su numirėliais esą šiek tiek tikrybės. Pabota tapo, kad šalia tokiems bandymams pasidavusio žmogaus radosi žmoniškas, maždaug kaip kokia debesėlė šviečiąs pavidalas. Į jį žiūrima kaip į numirusiojo vėlę. Vienok tai yra tarpininkaujančio žmogaus Linga-Sharira. Numirusysis arba veikiau kitos nežinomos jėgos tuom naudojasi, o todėl gyvasis žmogus tuo tarpu apmiręs guli.

Berods šitie bandymai, iš tikro imant, tėra žaismai. Ir visi bandymai taip vadinamų spiritistų pasilieka be tikro supratimo to, kas čia atsitinka. Vienok jie pavojingi ne tiktai gyvam žmogui, bet ir velioniui. Jo kelias turėtų eiti aukštyn; velionis turėtų vis daugiau tolintis nuo žemiškų dalykų, o jam dabar vis iš naujo sukami ryšiai, kurie jį riša su žemišku gyvenimu.

Pagal gyvenimo įstatymą pradeda su mirtimi skirties aukštesnės žmogaus dalys nuo žemesniųjų. Savo atidą kreipdamas į žemiškus dalykus, velionis priešinas įstatymui. Tuomi jo gyvenimas tampa labai skaudus. Jis jaučiasi tarsi draskomas, lyg būtų žudomas ir savo karščiavimuose deginamas. O iš savo kančių išeiti ir savo gyvenimą pailgint norėdamas, kadangi nežino, jog jo esmė nemirtinga, jis vis kabinasi į tokį žmogų, kurs lengvai pagaunamas kito noro, ir žiūri, kaip jį privertus jo troškimams tarnauti. O nežinėliai arba žingeidūs žmonės bando tokius numirėlius dar pritraukti.

Norint susieiti su numirusiais, nereiktų jų atidą kreipti į žemiškus dalykus, bet paprastu būdu gyvas žmogus turėtų išmokti aukštesnėse gyvenimo srityse su žinojimu gyventi. Tuomet jis galėtų susieiti su velionimis, ir tai nei jam, nei velionims nekenks. 

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas MIRTIS IR KAS TOLIAU