Pirmadienis, Spa 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas ŽMONIJOS KELIAS

ŽMONIJOS KELIAS - MOKSLO ŽINGSNIAI Į GYVENIMO GILYBES

MOKSLO ŽINGSNIAI Į GYVENIMO GILYBES

Darvinizmas ypačiai todėl daug pritarimo rado, kadangi jis, rodos, visą gyvenimą taip išguldė, jog nebeliko nieko nuostabaus. Tikima yra, jog mechaniškai veikiančios gamtos jėgos lengvai suprantamos. Ant šitų jėgų veikimo guldė darvinizmas visą evoliuciją. Ir buvo mokinama, kad iš negyvosios materijos stojosi visa Visuma su savo įvairiais apsireiškimais. Tieji, veikdami prieš vienas kitą, būk gaminę ir gaminą visus gyvus pavidalus. Kiekvienas tųjų, norėdamas išlikti, kovojąs prieš kitus. Nekovodamas jis išnykstąs, bet kovodamas dargi būk ir tobulinąsis. O tose veržtynėse tobuliausieji išlieka, kurie vėl tobulesnius gaminą.

Tokiu būdu tapo viskas guldyta ant aplinkybių, ant sąlygų- tartum tos visagalingos ir gaminančios kaip naikinančios. Jų veikimai yra iš tikro įvairūs. O todėl jau tame gal būti randama svarbus evoliucijos veiksnys. Sąlygos toliau ir padaro, kad išlieka tinkamiausias gyvis. Vėl sąlygos labai svarbiomis apsireiškia ir prie veisimo, toliau ir prie auginimo veisimui. Galiausiai sąlygos ir skirsto gyvius, ir priverčia juos joms atitinkamai augintis, joms prisitaikinti.

Tai yra visa eilė evoliucijos akstinų, jog, rodos, daugiau nebereikėtų. Vienok rados ir tokių mokslininkų, kurie išrodinėjo, jog darvinizmas nenuosaikus. Likos visu-met nesuprantama, kaip tai atsitinka, kad sulūžusysis kristalas pasitaiso, ir kodėl kiekviena sėkla sau ypatinga auga taip, kad ir jokios sąlygos jos veislės apversti negal. Ir visas prisitaikinimas prie sąlygų nėra tas pats dalykas kaip organizmo gaminimas (Išvedimai tai kurio mokslininko Nageli).

Tą šios dienos gamtos mokslininkai vis geriau apmąsto ir grįžta prie beveik užmiršto Lamarcko mokslo. Čia vyriausiai aiškinta, jog evoliucijoj pirm viso svarbus yra kiekvieno gyvio aktyvumas, tai yra „kiekviename gyvyje būtinai apsireiškiąs pasitobulinimo įstatymąs“

Tuo šiandien visas gamtos mokslas tiesiog apsiverčia. Visa eilė mokslininkų kreipia žvilgį nuo sąlygų į pavidalo esybę. Pasirodo kiekvieną dieną aiškiau, jog mokslas, kad sąlygos viską padarančios, yra didis apsirikimas. Ir įnešimas to mokslo į žmonių luomų kovą tėra tik karštuolių ir lengvatikių veikimas.

Evoliucija turi du vyriausiu veiksniu: sąlygas ir pasitobulinančio daikto esybę. Bet esybėje, ar ji būtų mineralo, augmens, gyvulio, ar žmogaus, randasi galingesnysis evoliucijos veiksnys, kurs ir yra jos slėpinys. O tą reikia ištirti.

Senovės išminties mokslas sako, jog tos esybės veikiančios po akstinu sąmoningų Aukštybės jėgų.

Visu aitrumu mokslininkai žiūri dabar, kaip ištirti evoliucijos slėpinį. Ir visu atsargumu jie žiūri, kaip suprasti tą iš pavidalų, iš gyvių veikiančią jėgą ir sąmonę. Jau nebepastebi tiek paviršutinių gyvių išveizėjimą, kiek jo gyvybę ir veikimą.

Visuomet mokslininkams buvo nuostabu, kad, paveikslui, augmenys labai gerai moka savo esybei atitinkamai įsitaisyti. Kiekvienas augmuo turi tokį organizmą, kuris geriausiai tinka jo išlaikymui. Lig šiol buvo bandoma tą išguldyti atsižvelgiant į fizikos ir chemijos įstatymus. Šiandien vis aiškiau parodoma, jog tai negalimas daiktas. Aukščiau tų įstatymų stovi gyvybės įstatymai. Kad gyvam daiktui sužeistas sąnarys pasitaiso, tai visai neina išguldyti „materijo“" veikimu. Reikia, kaip tūlas mokslininkas sako, išmanyti, jog čia apsireiškia, kas nebėra materija. Kiti tą laiko tiesiog individualu ypatybe ir taria, tai esąs vyriausias evoliucijos akstinas. Kiti dar kalba apie vykinančias jėgas ir t. t.

Labai žymu pasidaro šitas kurio mokslininko (K.C.Schneider rašte „Zeitschrift fflr den Ausbau der Entvvicke-lungslehre“, 1907, 1/2, rašinyj „Vitalismus“)  tarsnis: „Ypatingas organizmas stojasi savo galybe į ypatingas sąlygas ne sąlygų sutveriamas, bet sąlygoms prisitaikindama“". Toliau jisai išrodinėja, kad gyviuose neveikia vien fiziškos arba chemiškos jėgos, bet ir kitos, „kurios fiziškoms ir chemiškoms kelią rodo“. Yra tai gyvybės jėgos, kurios moksle po vitalizmo vardu tyrinėjamos. Berods didis mokslininkų skaičius apie tai ir šiandien dar nieko žinoti nenori (Mokslininkai, vitalizmą tyrinėję, yra: France, Pauly, Reinke, V.Hartmann, K.C.Schneider, Morgan, Montgomery ir t.t.)

Bet vitalizmas neatidengia paskutinės gelmės. Žiūrima todėl į dar gilesnę. Ieškoma sielos, dvasios. Ir čia norima surasti evoliucijos priežastį (Jau seniau, bene pirm kokių dešimt metų, pastebėta, jog gyvių persikeitimai ne  nuo pavidalo pavidalan persikelia, bet naudojamas „psichinis“ tarpininkas. Tapo žinoma, kad, kaip paveikslui, prie bičių yra gyvių moteriškos, vyriškos ir belytės rūšių, pasidarius persikeitimų prie paskiau minėtų, atsiranda tie ir prie naujos kartos)

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas ŽMONIJOS KELIAS