Sekmadienis, Rugs 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas ŽMONIJOS KELIAS

ŽMONIJOS KELIAS - EVOLIUCIJOS TYRINĖTOJAI

EVOLIUCIJOS TYRINĖTOJAI

Kad gyvenimas nuolat keičiasi, tas senovės graikas [2] jau tvirtino, kurs garsųjį žodį ištarė: „Visa sravi“. Iš kur ta rūpimoji srovė pareina ir kur ji nuteka, tat berods senovėje taipo jau sakyta buvo, bet, žmonėms to nesuprantant, nepasidarė žymu.

Pirmasis paskutinių amžių mokslininkų, kurie kalbėjo apie evoliuciją, buvo francas Lamarck (Ištart reikia Lamark. Gyveno tasai garsus mokslininkas nuo 1740 – 1829 m). Jo mokslą parėmė visokiais prirodinėjimais anglas Darvinas (Gyveno nuo 1809—1882 m). Tasai vyriausiai norėjo ištirti ir išrodyti, kokiu būdu atsitinka, kad gyvieji pavidalai tobulinasi. Ir jis tyrinėjo kaip visi paskutinių amžių mokslininkai. Visi jie žiūrėjo iš paviršiaus į gyvenimą. Ir pagaliau mokslas pastojo rinkiniu tų žinių, kurias žmogaus akys, ausys ir kitos juslės jam teikia. Išvedimus padaryti iš kokių nors patyrimų pasirodė beveik kaip ir nemokslinga. Buvo tai laikas akliausio materializmo. Tačiau nors buvo tikima į evoliuciją.

Darvinas pats dar nebuvo visiškai materialistas. Vienok ir jam rodės, kad evoliucija apsireiškia, kuomet koks nors gyvis, esant tinkamoms sąlygoms, gamina pavidalą, tobulesnį už save. Kaip šiandien dar tūli, taip ir jis tikėjo, jog evoliucija nešasi iš pavidalo į pavidalą.

Savo tyrinėjimais Darvinas ir priėjo prie to klausimo, iš kokio žemesnio gyvio žmogus galbūt gaminasi. O jam tą aiškinant, jo vardas daugiau pagarsėjo negu kitų jo mokslų. Jis tapo žinomas kaipo mokslininkas, kurio vyriausias mokslas būk esąs tas, kad žmogus gaminasi iš beždžionės. Bet Darvinas to nemokino.

Žiūrint į žmogaus ir beždžionės pavidalą, pasidaro aišku, jog juodu vienas antram šiek tiek prilygsta. Ir paskiausiame laike tapo išrodyta, kad beždžionės ir žmogaus kraujas daugiau gentingumo turi negu žmogaus ir kitų gyvių kraujas.

Todėl rodos, jog žmogus ir beždžionė turi gamintis iš tos pačios šaknies. Tai buvo ir Darvino mintis. Apie tą šaknį eina ir šiandien dar ginčas. Negalima jos surasti. O kad pasirodo, būk ji surasta, tad veikiai pasiaiškina, jog tai buvęs apsirikimas. Be abejonės, ta šaknis neprieinamoj senovėje, gal Aukštybėje paslėpta (Nuostabusis raštas H. P. Blavatsky. Secret Doctrine (Slapties mokslas), aiškina, jog kelios beždžionių veislės pareinančios nuo žmogaus. Tasai, kartą būdamas ant labai žemo išmanymo laipsnio, krypo, jėgų verčiamas, nuo žmonijos gyvulijon ir gamino gyvulinius, sau prilygstančius pavidalus. Žmonija ėjo tolyn, beždžionė pasiliko gyvulijos dalimi. Už jos nebuvo tos esybės, kuri žmonijos evoliuciją vykina.).

Darvinas rado pasekėjų. Visų jų mokslas suglaudžiamas žodžiu darvinizmas. Tasai kartą gamtos moksle labai žymią vietą užėmė. Šiandien jau tuo mažumą kitaip. Darvinizmas lyg vis tiktai iš paviršiaus į gyvenimą težvelgė. O mokslininkams tartum nuobodu radosi tik vis užrašinėti, ką juslės liudija. Stojosi vis galingiau noras ištirtus dalykus į eiles sustatyti ir filosofiškai suglausti. Todėl šiandien gamtos moksle pastebimas aiškus linkimas filosofijon.

Bet gana dar jis toli nuo senovės mokslo, ypač nuo senųjų ir šios dienos išmintingųjų mokslų. Tie mokslai aiškiai parodo, jog žiloj senovėj jau buvo žinoma Visumos evoliucija. Visi Šventi Raštai kalba apie ją, nors ir ne kiekvienas šitą jų kalbą supranta. Aiškiausiai apie jį rašyta indų Vedose ir Upanišadose, nemenant dar ir už juos senesnių raštų. Aukštai iškilusi Išmintingųjų Dvasia, kuri pažįsta gyvenimą, rodo tuose raštuose į jo evoliuciją. Šios dienos mokslas tik rėplomis artinas tai aukštybei. Vis dėlto artinas.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas ŽMONIJOS KELIAS