Pirmadienis, Spa 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas LIKIMO KILMĖ

LIKIMO KILMĖ - ŽMOGAUS VEIKIMO PASLAPTIS

ŽMOGAUS VEIKIMO PASLAPTIS

Visi iš tokių mokslų kylantieji klausimai suprantami yra, kad ištiriame, kokiu būdu žmogaus veikimas nusiduoda. Ir čia pirm viso reikalinga išmanyti, jog plačiai žinomasis žmogus visomis savo jėgomis tiktai yra tikrojo žmogaus įrankiu, bet gyvas įrankis, kurs ir savaip dirbti ir veikti gal, o tokiu būdu ir veikia.

Tikrasis žmogus yra dvasia-siela su savo esybės reiškiniais, būtent noru, arba valia, ir išmintimi. Tikrasis žmogus pildo tariamąjį žmogų visai panašiu būdu, kaip šviesa pildo žemę, vandenį ir orą. Tariamasis žmogus yra taipo jau trejopas, būtent kūniškas, geismingas ir mintinis. O patsai žmogus lygiu būdu apsireiškia žinomame žmoguje, kaip saulė – žemėje, vandenyj ir ore.

Yra tai visai paprasta žinia, kad saulės spinduliai sužadina regimoj materijoj visokias jėgas. Atsiranda šiluma ir su ja, paveikslui, kad vanduo virsta garu, pasiplėtimo jėga, kuri gali plaišinti ir geležinius rykius. Oras, vanduo, žemė tarsi gyvesni pastoja, kad jie sušyla. Visi gyvybės gaivalai pabunda ir tarpsta stebėtinu savo būdu. O tie gaivalai pasirodo vėl tartum seniau saulės gaminti. Galima tiesiog sakyti, jog saulės spinduliai pastoja gyvais pavidalais, paveikslui, gėlelėmis. Tačiau gėlelė yra stebėtinu būdu gyvenąs pavidalas, sutvertas iš įvairių materijos rūšių. Gyvena ji sau, o saulės spindulėlis yra kaip jos dievas, kurs jos gyvenimą sukėlė iš nebūtų sapnų ir jį išlaiko savo akivaizda.

Toks jau padėjimas randasi tarp tikrojo ir tariamojo, paprastai žinomojo žmogaus. Kuomet ansai artinas kūniško gyvenimo šaliai, tuomet ir prasideda tariamojo žmogaus gaivalas pabusti. Tasai prisiartinimas nėra joks stebuklas. Neardo jisai išaugusio žemiško gyvenimo sąlygas. Yra jos pilnai tvarkios ir visiems stebuklingiausiems dalykams gražiai pritaikintos. Kūniškam pavidalui imamas diegas iš anoj tvarkoj gyvenančių gyvų tėvų.

Toliau reikia atminti, jog tas tokiu būdu susitvėręs ir išaugęs „žmogus“ nėra kaip koks padirbtas daiktas, kurs, kartą atliktas, toksai ir pasilieka. Kūniškasis, geismingasis ir minčių žmogus, trumpu žodžiu, paprastai žinomas žmogus, yra kaip kokia srovė. Nuolat per jo pavidalą liejasi lyg upės vaga nauja „materija“, nauji geismai, naujos mintys. Tiktai pavidalas pasilieka tas pats kaip upės krantai.

Tikrasis žmogus, tą pavidalą išskėtęs, stovi toj srovėj. O ta teka. Ir jos tekėjimas apsireiškia žmogaus gyvenime, jo būde, jo doroj, jo prote, jo veikime. Viskas guldoma ant žmogaus paties, tačiau paprasto žmogaus beveik visi darbai yra visiškai jo prigimties gyvenimas, ir nieks daugiau. Tikrasis žmogus tik tiek yra prie viso to prisidėjęs, kad jis su anuo gyvenimu yra sutikęs. Kiekvienas tą savyje gali numanyti. Jo prigimtis veikia visomis savo jėgomis, o jis sutikdamas tuomi tarsi sako: Mans dėlei! Kad ir kartais norėtų priešintis. Tą žinodami, „žmonių“ veikimus daug teisingiau suprasime ir priimsime ramiau. Bet žiūrėkime tai geriau ištirti. 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas LIKIMO KILMĖ