Sekmadienis, Gruo 08th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas GIMDYMO SLĖPINIAI

GIMDYMO SLĖPINIAI - KRAUJAS

 

KRAUJAS

Svarbiausioji kūno proto įmonė savo tikslams pasiekti yra kraujas, būtent tas skystimas, kurs teka gyslų takais visame kūne. Labai jis yra ypatingas. Jau senovėj žmonės žinojo, kad jame gludo tikras slėpinys. Todėl kraujas būdavo naudojamas šventiems ir kerėjimo dalykams. Sa­koma tiesiog gyvybę esant kraujuje. Tikra yra, kad kūno protas juo kuo aiškiau apsireiškia.

Mėginant kraują, kaip šių dienų mokslininkai tai daro, pasirodo, kad jis susideda iš kraujo vandens ir iš la­bai daug ir labai mažų kraujo krislelių. Tųjų yra dvejopi: balti ir raudoni. Jų skaičius sveikame kūne pasie­kia ne tik milijonus, bet bilijonus, tai esti milijonų mili­jonus. Labai jie svarbūs kūno gyvatoj. Kokie yra kraujo krisleliai, tokia yra kūno sveikata. Todėl būtinai reikalinga turėti tikrą tų krislelių skaičių ir turėti juos geriausiame padėjime.

Esant daugiau baltų negu raudonų krislelių, žmogus ligotas, bet, esant daugiau raudonųjų, žmogui pasidaro kitas pavojus, būtent sąnarių veikimo sustojimas, arba, kaip sakoma, žmogus ištinkamas stabo. Bet yra tai dalykai gydytojų žinios.

Žmogui daug badant * ir trokštant, tie krisleliai labai maži pasidaro, o jam daug valgant ir geriant, jie šauniai didėja. Bet sveikatai geriausiai tinka vidutinis didumas.

Dar yra žinotina, jog tie krisleliai nesidaio tiesiog iš valgio ar gėrio ir vyriausiojo žmogaus maisto, būtent oro. Kraujo krisleliai patys maitinasi visu tuo ir auga bei di­dėja gerai pasimaitinę. Toliau minta ir auga iš jų visas žmogaus kūnas.

Sako, kiekviena liga iš to paeinanti, kad tie krisleliai nėra gerai maitinti. Todėl reikią juos tuo gerai aprūpinti, kas jiems būtina, tai esti geru maistu, oru, šviesa. Bet jie patenka į blogą padėtį ir tada, kad žmogus savo pasielgi­mu jų gyvybę gadina, kad jis, paveikslui, nuodų nuryja arba jų į kraują tiesiog įsilieti leidžia, arba kad jis savo pageidimams daugiau iš jų reikalauja, negu jie savo gy­venimo dėsniais atlikti įstengia.

Berods jie nėra silpni. Patys jie labai yra galingi ap­sivalyti, kad jie negeru maistu arba kitu kuo apteršti. Jų apsivalymas tuo apsireiškia, kad jie ant kūno odos viso­kias spungiutes, visokius puškus išvaro. Kraujas tuojau verčia laukan, kas jame nešvaru. Ir žmogus neturėtų tą jo darbą pasunkinti, šašus ir t. t. aptepdamas visokiais tepalais — vaistais, bet mėginti kraują maitinti tyresniu valgiu ir oru ir jį gelbėti jo apsivalymo darbe. Tinka tam geriausiai kartotinas nusimazgojimas ir prakaitavimas.

Viena baltųjų kraujo krislelių rūšis yra pirm visų ypa­tinga. Tie krisleliai vadinami ėdikais. Jų uždavinys yra labai įstabus. Nuolatai jie plaukia kūne, be paliovos keis­dami savo pavidalą. Į kūną įsmegus pašinui, ligų diegams ar šiaip kam, kas jį gadina, tuojau jie didžiame skaičiuje ir labai greitai plaukia ton vieton, kur įsibrovėliai ran­dasi. Ir su didžiu smarkumu jie tą vietą apsiaučia, ją tie­siog apgula ir pradeda, kiek tik įstengdami, anuos neti­kėlius ryti. Jeigu to padaryti negali, tad jie laiko juos apspitę ir iš lengvo visai apkala.

Berydami įsitošusius į kūną nuodus, jie berods ir patys kartais apsiryja ir miršta apsinuodiję. Tuomet žmogui pavojus labai didis. Todėl jis visumet turėtų tiems naudingiems rijikams-ėdikams jų triūsą kiek tikt galima pa­lengvinti. O tad visų geriausiai tuo padaroma, kad įsibrovėliai kuo greičiau iš kūno išvaromi.

Lengva berods yra įlindusį pašiną iš kūno ištraukti. Retai tebus reikalinga jį išpjauti. Bet kad nuodų į kūną įsilieja, kad ligos diegai įsiskverbia, tad sunkiau tai pašalinti. Tačiau šiandien žinoma, kaip tuomet save gelbėjus.

Kad kas kenksmingo arba nuodingo į kraują įeina, tuoj atsiranda karštis. Yra tasai žymis, jog kūnas dirba apsivalyti, gelbėties norėdamas. Tuo laiku kūną šildant, minėtiejie baltiejie kraujo krislai, ėdikai, geriau įstengia su­ėsti ir pašalinti kenksminguosius nenaudėlius, kurie į krau­ją įsitošę yra. Bet ši šiluma neturėtų kilti per 40 °C (Prof. dr. Rolly, Mūnchen. Medec. Wochenschrift, 1909, 15.) Di­desnis karštis alsina ėdikus.

Prakaitu iš kūno išmetami nuodai ir kenksmingi da­lykai, ir jis gali savaip gyventi ir patvirtėti.

Kiekviena liga, kuri karščiu apsireiškia, tokiu būdu gydoma. Seniau, gal kartais ir šiandien, vieni antri gydyto­jai, nepermanę geresniojo žinojimo, tikėjo pašalinti ligą slopindami karštį, „drugį“, ypatiškais vaistais. Šiandien, geriau žinant, kas kraujuje atsitinka, jau pažangesniųjų gydytojų pradedama kitaip gydyti. Yra aiškiai suprasta, kad ligos karštis yra kūno apsivalymo darbas. Karštį slopinti reiškia nuodus palikti kraujuje. O tad kūnas tegali tik pasveikti, jeigu tų nuodų nėra la­bai daug. Kūno apsivalymo darbas, pasistengimas išgyti tiesiog silpninamas. Bet ko nepadaro kartais žmonės ne-žinėliai!

Prityrę ir gero žinojimo gydytojai todėl pataria, ligos karščiui užėjus, atsigulti į lovą, jeib kūnas neatvėstų, odos skylutės atviros liktus. Labai svarbu ir yra, kad viduriai tuštintus. Be to, yra būtina šiltame vandenyje maudytis nuolat šiltesnio vandens pripilant. Po to ligonis turi būti greitai į vilnonę klode šiltai įvyniotas, kad kuo smarkiau prakaituotų. Labai reikia saugoties atvėsti.

Visi tie, kurie dažnai maudosi ir nuogi ore lankstosi, labai lengvai prakaituoja ir todėl lengviau išmeta iš kūno, kas jam netinka, kadangi jų odos skylutės praviros yra, o ne užakusios, kaip nesimaudančių žmonių.

Kraujas, kurs teka per visą kūną, jį ne vien apgina, bet jį ir stato, ir aprūpina visu tuo, kas jo gyvenimui reikalinga. Visokių syvų ir šlapumų jis privalo. Burnoj turi būti jų, jeib valgiai suminkštėtų skilvyje, jeib jie galėtų būti suvirškinami. Nariuose reikia tepalo, jeib sąnariai lengvai judėt galėtų ir t. t.. O visus tuos skystimus kūnui teikia kraujas.

Tūli jųjų, kraujuje pasidarę, turi greitai iš jo būti metami. Jiems pasiliekant jame, jis tampa nesveiku. Imkime tik ir srutą. Inkstai ją traukia iš kraujo. Iš jų ji sutvysta pūslėj. O tajai pilnai esant ir srutai neišleidžiant, toji sunkiasi atgal į kūną ir tasai apsinuodija, iš ko žmogui pasidaro mirties pavojus.

Šlapumas, kurs gelba suvirškinti valgius skilvyje, taipo jau iš kraujo pareina. Skilvis jį iš ten tarsi traukia. O tam reikia laiko. Todėl netinka vis iš vien ir per daug valgyti. Žmogui nevalgant ir negeriant laiku ir saiku, skilvis negali turėti tinkamo ir užtenkamo skystumo, kurs valgius tirpdytų geram suvartojimui. Ir todėl žmogus, kurs be saiko valgo ir geria, nėra sveikas, nors jis ir atrodytų storas, drūtas.

Daug dažniau žmonės serga todėl, kad jie per daug valgo, negu dėl išalkio. Mažai valgyti, bet valgį ge­rai sukramtyti ir ilgai burnoj vartyti yra patarimas, kurį protingi gydytojai žmonėms vis iš nau­jo kartoja.

Bet iš kraujo paeina ne tiktai kūno gyvatai netinkami dalykai, kurie turi būti išmetami, ir ne tiktai tokie, kurie vartojami skilvyje, tulžyj ir kitur kūno reikalams, iš krau­jo paeina ir tai, kas reikalinga yra pinkliausiems ir nuostabiausiems kūno prietaisams. Turbūt lengva bus numa­nyti, kad geriausios ir brangiausios kraujo jėgos yra nau­dojamos statyti ir naujinti opiausioms ir lepiausioms kūno dalims. Labai nuostabus tas darbas yra, kuriuo iš kraujo košiama, paveikslui, ta materė, iš kurios smegenys auga.

Iš viso, kas šišon apie kraują pasakyta, suprantama turbūt, koks ypatingas veikimas nusiduoda kūno gyvatoj. Vienok tai yra tiktai tat, kas lig šiol pasidarė prieinama tyrinėjimui. Visa, kas atsitinka dirgsnyse, yra mūsų dienų mokslininkams dar kuone visai paslėpta. Apie tai, kad jausmų-geismų ir minčių gyvenimas atsitinka visai kitoj gyvatoj, nuo kurios dar ir dvasios-sielos gyvybę reikia skirti, vos silpnas numanymas yra įgytas. Mat netgi tai, kaip, ligos karščiui užėjus, reikia pasielgti, tūliems nėra žinoma. Todėl šišon plačiau padėjau tą mokslą, kurs kiekvienam žmogui žinoti reikalingas. Suprantamas dalykas, kad sunkioj ligoj reikia kreiptis į aukštus mokslus išėjusį gydytoją. Bet visa pasiskaičius ir apmąsčius, nereikia pamiršti, kad šišon minimas kūno gyvenimas stovi nuolatai po veikimu jausmų-geismų-minčių ir pagaliau po dvasios-sie­los priežiūra. Tai palaikant omenyje, galima tad sakyti, kad visa kūno gyvata išlaikoma krauju. Iš jo ji minta, iš jo ji statoma ir tvarkoma. Juo ji ir apsisaugoja. Ir labai svarbu tai gimties dalykuose.

 

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas GIMDYMO SLĖPINIAI