Antradienis, Lap 12th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas GIMDYMO SLĖPINIAI

GIMDYMO SLĖPINIAI - KŪNO PROTAS

 

KŪNO PROTAS

Kaip jau kartą minėjom, žmogaus asmuo nėra vienopas dalykas, bet tikra sąstatų sąstatą, kurių regimoji yra kūnas. Jis yra sau atskira gyvata ir gyvena visai ypatin­gais dėsniais. Dargi nėra ir jis vienopas. Susideda jis iš kaulų, raumenų, gyslų, dirgsnių ir iš kitų dar sistemų. Bet visa tai šišon ne taip svarbu. Veikiau reikalinga supras­ti, kad kūnas yra gyvata. Tai reiškia, kad jis gyvas da­lykas, kurs savaip gyvena ypatingame gyvybės skritulyj.

Žmogus labai mielai giriasi esąs visame pasaulyj ta asmenybė, kuri visa geriausiai žino ir supranta. O tai ne visai sutinka su teisybe. Augmuo, paveikslui, savo lapelius ir žiedus skleidžia, kad reikia stebėties. Jis turi ypa­tingą savo protą. O visai tokį jau protą turi ir žmogaus kūnas. Tasai yra regimai sau gyvis šalia paties žmogaus.

Kūnui duodamas maistas. Jis jį priima burna ir skilviu ir savaip suvartoja, visai neatsiklausdamas paties gudraus žmogaus. Iš maisto kūno protas naujina ir tarsi jaunina kūną ir išlaiko jį sveiku, gražiu. Jis rūpinasi, kad tasai kuo ilgiau patektų. Ir dirba niekumet nepadarydamas klaidų. Aiškiai matyti, kad jis dirba sekdamas tikrus gyvybės dėsnius.

Žmogus pats to kūno proto darbą vos tik tenumano. Ir tiktai jam kitaip pasielgiant, negu kūno protas reikalauja, paveikslui, neduodant kūnui maisto, gaišinant jį jo darbe, kūno protas žmogui prisimena ir grumzdžia jam kūną paimti. Kūnas pradeda pasilpti, sirgti, liaujas žmogui tarnavęs.

Žmogus turėtų gerai šitą įsikalti: Jeigu patsai netrukdys kūno proto, taip kad tasai galės ramiai atlikti savo darbą, tuomet nebus ligos. Kad žmogui yra kaulas lūžęs, gydytojas sudeda kaulo galus ir gerai aptvėręs laukia, kad kū­no protas tuodu galu naujai suželdintų. Sako jį lau­kiant, kad prigimtis gydytųsi. Toji visumet ir gydosi. O jeigu žmogus jos netrukdytų tiek savo paikumu, jis ka­žin kaip ilgai turėtų sveiką kūną ir jo gyvenimas patektų kažin kiek metų.

Kūno protui paliepti arba jį valdyti paprastasis žmogus negali. Kūno protas tarsi taip toli stovi nuo jo, kaip saulė — nuo žemės. Žmogus galėtų daryti ir veikti, ko jis nori, saulės jis nepajudintų, neišverstų jos iš jos tako. Bet nieko jis nepasieks, neatsižiūrėdamas į saulę, nors ka­žin kokius gudrius mokslus prasimanytų visokiems sma­gumams įsitiekti. Vis bus jam geriau, kad gyvens dėsniais, pagal kuriuos saulė savo gėrybes apreiškia. Visai tokiu jau būdu žmogus turėtų su kūno protu pasielgti. Nega­lima nieko padaryti prieš jį.

Ir labai jis atrodo nuostabus, kad akyliau jį pasižiū­rime. Koks jau ypatingas yra jo veikimas tame, kad jis kiekvieną maisto dalelę nuveda į tikrąją jos vietą. Ausį, akį, smegenis, kaulus, raumenis, gyslas, dirgsnis, plaukus, nagus, visus jis aprūpina gražiausiu būdu. Kas kūnui ne­betinka, tą jis meta laukan, o kas tik ir bet kaip dar tinka, tuo jis prireikus naudojasi labai gerai.

Jis gamina kraują ir nuleidžia jį, kur jis reikalingas. Nėra kūno dalelės, kurią jis pamirštų. Bet kur pasidarius nuostoliui, jis tuojau žiūri jį visu kuo atpildyti. O neturėdamas nieko per viršų, jis kitoms kūno dalims tiek atitraukia, kiek tiktai galima, jeib išliktų kūnas savo vi­satoje. Tačiau nerūpi jam tiek atskira kūno dalelė, kaip visas kūnas ir jo esimas. Ir kol nėra pavojaus kūno išlikimui, kūno protas kūnui nutraukia jėgų ir maisto, jeib tuo papildžius pasidariusią spragą. Ir juo naudingiau yra kai kuri kūno dalelė viso kūno išlaikymui, tuo daugiau jis ja rūpinasi. Tarsi jis kūno gyvatoj lygintų ir svarstytų vis vieną dalyką prieš kitą.

Šitą kūno proto darbą žmogus turėtų kiek tiktai galėdamas ištirti. Tuomet jis to proto darbo nors neapsunkintų ir nepasidarytų jo priešu. Kūno protas yra labai lėtas. Jis nesiginčija, dirba tolyn kaip dirbęs, pasitenkindamas kas kartą vis menkesniu, kol pagaliau nebetenka reika­lingojo materialo kūnui išlaikyti. Tuomet kūnas pranyksta.

Todėl būtų labai gera, kad žmogus ne vien saugotųsi prieš kūno protą pasielgti kūnu, bet kad jis tą protą dargi šelptų. Smagumas kūne būtų tad nepaprastas. Ir svei­kata žymiai stipri. Patektų žmonės daug daugiau metų negu mūsų laikais ir susilauktų sveikų vaikų ir ainių.

Tuo tarpu retai kurs žmogus tegyvena su savo kūnu visiškai taip, kaip tojo protas tai reikalauja. Dargi ir gy­dytojų ne visi žino, kaip reikia jį atboti. Ir todėl yra tiek ligų ir tiek vargo žmonėse, kaip jų nerasi apsižvalgyda­mas po kitus gyvius. Žmonės būtinai turėtų geriau savo kūną pažinti, jį ir visa savo asmens gyvatą permanyti. Gyventų jie daug smagiau ir palaimingiau. O kas dar svarbiau: gyventų jie, kaip tai pridera žmogui. Mat tasai stovi visame pasaulyje pirmoj vietoj.

 

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas GIMDYMO SLĖPINIAI