Šeštadienis, Lie 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas GIMDYMO SLĖPINIAI

GIMDYMO SLĖPINIAI - VAIKŲ DALIS IŠ TĖVŲ KŪNO GYVATOS

 

VAIKŲ DALIS IŠ TĖVŲ KŪNO GYVATOS

Žinant, kaip tėvai gyvena, kaip jie gamina, nesunku suprasti, koks bus vaiko kūnas, kokia jo prigimtis. Vaikas tegali būti sveikas, skaisčios prigimties, kad jam iš tėvų tokia tekti galėjo. O tam reikalingas tėvų gyvenimas, pa­sielgimas prigimties dėsniais, kad kūno gyvatoj nepasida­rytų betvarkė.

Kaip jau žinome, vyro kūne iš kraujo darosi ypatingi gyvos materės krisleliai, kurie vadinami sėkla. Tie krisleliai atrodo kaip maži gyviai su galvelėmis ir uodegytėmis. O jie labai greit sukasi, juda. Taipo jau pasidaro moters dėčiose maži apvalūs gyvos materės krisleliai, vadinami kiaušeliais. Vyrui ir moterai susidėjus gaminimui, minė­tųjų dviejų rūšių krisleliai susieina moters kūne. Vyriš­kasis sėklagyvelis įsismeigia į motriškąjį kiaušgyvelį, ir, abiem susiliejus į vieną, vaisius pradeda augti.

Seniau buvo tikima, jog moters kiaušelis tesąs tik maistas vyriškai sėklai. Bet šiandien žinoma, kad abu gyvos materės krisleliu yra lygiu būdu svarbiu. Kiekviename yra viena gyvybės dvejopumo jėga susitvenkusi lig so­tumo ir pradeda naują augimo darbą, kuomet abi susi­lieja į vieną krislelį. Vyriškoj sėkloj veikia vienas, motriškame kiaušelyj – antras gyvybės polius, tarsi magneto lazdelės galuose. Ir ans susiliejimas atsitinka didžiausiame žmogaus gyvybės karštume ir galingume. Tuo tad duoda­mas gyvam, augančiam pavidalui pradžią, kuriame abi gy­vybės jėgi nuolatai viena su antra dirba.

Nuo to akies mirksnio, kuriame atsitiko šis susiliejimas arba sutirpimas, vyras berods jokios jėgos augančiam vai­siui nebeteikia. Visa paeina toliau iš motinos. Jos kraujas maitina vaisių. Vyras tegali šį darbą tiktai trikinti ir gadinti, bet nieku būdu gimties jėgomis šelpti. Todėl iš tikrųjų kūdikis visuomet daugiau parsineša iš motinos negu iš tėvo. Motina yra naujojo žmogaus gyvenimo anga. Ji yra gimdyvė. Ji neša savo vaiko kilmės slėpinį su savimi. Tėvas jau kuone pasilieka visuomet pašalies dalyku.

Minėtasis iš dviejų pasidaręs krislelis yra iš pradžios balsvas. Iš lengvo randasi jarne raudonas spuogytis. Tasai yra raudonųjų kraujo krislelių pradžia, kurie tuojau ir pradeda kūną statyti.

Aišku be jokios abejonės, kad kraujas, kurs taip atsiradęs yra, negali būti kitoks negu tėvų kraujas. Nors tas krislelis toks mažas yra, kad vos pamatomas. Bet yra taipo jau aišku, koks labai netikęs dalykas tegali būti tai, kad būsimoji motina vis iš naujo įtraukiama į geis­mų ir gašlumo sūkurius. Kraujas, kurs aname krislelyje darosi, tų vėtrų ne tiktai silpninamas, bet tiesiog gadina­mas. Gašlumo syvai jį nuodija. Ir todėl visai nėra stebėtina, kad vaikas, gimęs iš gašlių tėvų, nėra geros sveika­tos, negali ilgai gyventi.

Sako berods tūli gydytojai, jog pirmame laike toks motinos kraujo suerzinimas nekenkiąs vaisiui, tiktai prieš gimdymą jis esąs netikęs. Bet yra tai tik pateisinimas nelabo žmonių veikimo. Galbūt, kad nekenkia tiek, kad paliktų pasekamų įspūdžių. Bet beveik yra nutveriama, jog turi kenkti būsimajai asmens gyvatai. Šišon kalbama apie pagrindinę jos būtį.

Gimties jėgos yra duotos gaminimui. Gamindami žmo­ės tarnauja kūrybos tikslams. Todėl ir tas didysis sma­gumas, kurs jaučiamas gaminant. Ir jis kuo didesnis, juo daugiau žmonės tuomet pasiduoda kūrybos galioms. Vyras ir motera abu turėtų vienaip jausti ir vienaip atjausti viso pasaulio, visos esties pagrindą. Abiejų kūnu turėtų vien būti kupinu gyvybę kuriančios meilės. Iš tosios tu­rėtų gimti kūdikis.

Taip gaminimą supratus, pasidarytų aišku, kad vaisinimo jėgos tėra duotos vienam, o labai ypatingam tikslui. Ir tam jos tik ir teturėtų būti naudojamos ir tikru laiku. Sis laikas taip jaučiantiems žmonėms labai pasidarytų ži­nomas. Retai jis tik tesikartotų. Bet jis apsireikštų ypačiai moterai kaip saulės užtekėjimas. O vyras jį ir numanytų. Vienaip abiejuose eitų laikai ir jų bangos, abiem viens antrame gyvenant ir abiem lygiu laiku pasiskiriant tam, kas paeina iš šventųjų visumos gelmių.

Paviršiais žiūrint, gaminimui nėra tikras metas mėnesinis moters laikas. Tuomet ne vien kartojasi gyvybės rit­mas, bet su krauju kūnas nusivalo nuo gašlumo. Lengva suprasti, kad tuo laiku gamintas vaikas negali būti gero kraujo. Todėl Rytų žemėse, kaip paveikslui, Bibl. žydams, motera neprieinama lig 7-tos dienos po kraujo laiko. Sako tūli žinovai, jog geriausias gaminimo laikas, norint gamin­ti mergaitę, esąs nuo 7-os lig 9-tos, o norint turėti berniu­ką – nuo 10-tos lig 15-tos dienos po mėnesinio. Po 17-os dienos nebesą apvaisinimo (Dr. M. E. Keith. Die Ebe. Lorch, 1908.).

Berniuko arba mergaitės gimimas derąs ir iš to, katras tėvų geismingesnis gaminti. Jeigu vyras, tuomet užgims mergaitė. Jo dvasios akyse stovi motriškasis pavidalas. Jo jis nori. Jame jis nori naują gyvybę gaminti. Moters dvasioj – vėl gyvas vyro pavidalas. Jeigu josios gimties galia yra stipresnė už vyro galią, tad gimimas nusiduos iš jos noro 3.

Pastarasis tvirtinimas visai sutinka su pirma minėtu. Tos ten nuskaitytos dienos atitinka moters galingumo laikus. Gaminant kitais laikais ir jausmais, turbūt kūrybos jėgos nesusitaikys taip gražiai. Ir vaikai negalės būti taip gražaus ūgio, gražaus veido, tiesių sveikų kaulų ir t. t. O nesveikam žmogui ir yra daug sunkiau būti meilingu, teisiu, doru, labu.

Dar sakoma, kad rasta vyriškoj sėkloj 12 rūšių materės, kurios kiekviena rūšis būk esanti pradžia svarbiai kūno daliai, kaip paveikslui, širdžiai, plaučiams ir t. t. Ir iš to taipo jau aiškėja, kaip labai reikalinga yra svei­kam kūdikiui gaminti sveikas tėvo bei motinos kraujas. Vyras, kurs tūlus metus yra paleistuvavęs ir gal net sir­gęs kuria nors gimties liga, gal ir parsivesti kaži kokią dorą, skaisčią mergaitę, vis dėlto jo vaikai nebus visiškai sveiki, bet, kaip jis, bus ligoti, sudirgę, silpno skilvio, silp­nos širdies, nesveikų smegenų ir t. t.

Sveikasis motinos kraujas berods labai atitaiso tėvo ligotumą. Vienok gimties ligos, kuri kaip tik sėklą skaudžia, jis visiškai atsverti negali. Tik tuomet nebus liūd­nųjų išdavų, kad vyras po savo ligos tūlus metus visiškai gyvens skaistus, taip kad jo kraujas bus galėjęs visai naujėti.

Pagaliau labai svarbu yra žinoti, kad žmogus tiktai pilnai išaugęs teturėtų gaminti. Iš to, kas seniau pasakyta, tai turbūt aišku pasidaro. Žinovai, kurie tuos dalykus ge­rai pažįsta, sako vyrą tesant tik išaugus su 30 metų, o moterai – su 24. Iš to reikėtų spręsti, jog tik tokių tėvų gaminimo jėgos bus pilnoj galybėj, kurie po šito laiko susidės.

Neturint dar šio amžiaus, žmonės neturėtų apsivesti, vyras neturėdamas 30, mergaitė neištekėti neturėdama 24 metų. Pirmiau susieiti netinka nei jiem dviem, nei būsimiems vaikams. Juo jaunesni tėvai, tuo trumpesnis vaikų amžius, tuo silpnesni ir jų kūneliai. Ir tiktai tuomet dar yra jie šiek tiek sveiki, drūti, kad jaunavedžiu pusėtinai skaisčiu gyvena.

Mūsų laikais labai kovojama prieš paleistuvavimą, ypačiai Vokioj ir Fransuose. Ir paprastai raginama anksti ap­sivesti, jeib jo išvengus. Vienok nė kiek nebus tai naudinga. Kurs negali išlikti skaistus nevedęs, tikrai paleistu­vaus ir apsivedęs, pirma su savo motera, o tai ir su kito­mis. O tai kenks ne vien abiem, bet ir jų vaikams.

Berods viena nenoriu palikti nepasakęs, būtent tai, kad nežinant, kaip iškilti iš gimties varginimo ir iš geismų karščio, geriau yra apsivesti ir nuraminti savo kraują. Paprotys daug padarys. Ypačiai jauniesiems, kurie sau pavieni susikėlė gimties geidimus, tai bus pasveikimo proga; jie pareis į geresnį gimties atjautimą. Tik nereikia pa­miršti, kad toks gyvenimas vis nebus tinkamas kilniam žmogui ir tiktai pateisinamas dėl žmoniškojo jo silpnumo.

Dar ir tai žinotina, kad tėvai savo vaikų kraują gadina, ne vien vaikams dar neužgimus, bet ir vėliau. Vaikai turi būti maitinami motinos pienu. Kaip žinoma, vaikai to pie­no pasigėrę, kartais suserga arba nors pradeda dejuoti, veikti vos pabandę ž^sti. Atsitinka tai tuomet, kad motinos yra supykusios, nusigandusios, nusiminusios, pavydingos ir t.t. Visi ūpo sujudimai, kaip jau kartą aiškinta, apsirei?kia ir kraujuje, ir visuose kūno syvuose. Ir padaro čia koki nors nesveikumą. Žmona pati tai numano nesijausdama tuomet visiškai smagi.

Didžiausias žmogaus ūpo ir kraujo sujudimas paeina iš gimties patyrimo, ypačiai kad nėra tuomet gaminimo tikslo. Kraujas tad visai apsinuodija. O iš jo darosi motinos pienas, kūdikio maistas. Kaip galėtų pasilikti kū-dik's neverkęs, kaip sveikas būti, kad jį tėvai taip ga­lvoje, motina ji nuodais girdo!

Iš viso to matyti, jog kūdikis tegali tik būti pilnai sveikas ir sveikas išlikti, kad jis tikru laiku gamintas sveikų, susivaldančių, skaisčių tėvų ir kad juodu atsilaiko nuo naujo gimties pasimėgimo, kol negali būti atitraukiamas kūdikis nuo krūties. Išeina iš to, kad tėvai nors 18 mėnesių turėtų vengti gimties patyrimo. Vaisius auga maždaug 9 mėnesius, ir vėl tiek turėtų kūdikis būti motinos pienu maitinamas.

Be abejonės, reikalauja tai gyvybės dėsniai. Įsižiūrėkite tikt ir į gyvulius! O žmogus, rodos, turėtų kiek aukš­čiau stovėti už juos. 

 

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas GIMDYMO SLĖPINIAI