Ketvirtadienis, Lap 14th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas GIMDYMO SLĖPINIAI

GIMDYMO SLĖPINIAI - GIMTIES SVARBUMAS

GIMTIES SVARBUMAS

Gyvenimas yra nuostabumų kupinas. Jau kuone ga­lėtai sakyti, kad jis patsai yra stebuklas. Kad gyvi esame, kad regime ir jaučiame tiek įvairių dalykų ir atsitikimų, yra gyva mąslė. Ką tik reiškia, kad esame? Kam visa, ką patiriame, ką sužinome? Taip nuolatai turime klausti. O tūli neranda tam jokio atsakymo. Dargi daug žmonių gal nė nejaučia, kad gyvenimas yra nuostabus.

O pagaliau nebūtų mūsų, nebūtų to nuostabaus gyvenimo, jeigu nebūtų gimties. Iš jos mes stojame į gyve­nimą. Per ją mums teikiamas kūnas, kurs iš lengvo tarps­ta, didėja ir pasidaro regimu daiktu tarp kitų daiktų ir mums tarpininkauja visam gyvenimui sužinoti.

O šitą gimties svarbumą, rodos, visi žmonės giliai nujaučia. Nesistebėdami apskritai gyvenimu, jie stebisi tik­rai gimtimi. Jų akyse ji yra slėpinys, kurs nesileidžia būti atskleidžiamas, o taip neapsakomai masina patiria­mas. Jis žmones savęspi traukia nesuprantamais, bet aiš­kiai jaučiamais maloniais ir kartu skaudžiais ryšiais. Gimtyje žmonės numano viso esimo šaknis. Gimtis jiems žada kaži kokį gyvybės pakilimą, neaprėpiamą palaimą. Gimtis yra visai žmonijai visų nuostabumų nuostabiausias.

Todėl reikėtų manyti, kad moksle jos slėpiniai seniai yra išaiškinti. Iš tikrųjų mokslininkai gerai pažįsta žmogaus kūną. Jie žino, kaip kaulai yra sudėti, kaip susiglaudžia raumenys ir kaip jie susitraukia arba tempiasi, kaip skečiasi gyslų tinklas kūne ir skleidžiasi dirgsnys, kokios ypatingos yra smegenys kauluose ir galvoje, kaip kūnas gimties reikalams įtaisytas yra ir t. t.

O visu tuo minėti tėra tik stambiausiejie dalykai. Daugybė dar smulkesnių žmonės yra ištyrę. Ir vis daugiau dar sužinoma. Padarytosios seniau paklaidos vengiamos. Paveikslui, žmogui ypatinga liga susirgus, gydytojas se­niau išpjaustė tūlus minkštimus. Šiandien to nebedaro, žinodamas, jog jie kūno gyvenimui yra būtinai reikalin­gi. O kad mūsų dienose gana dažnai dar išpjaujamas gro­bų viengalis (Žarnų viengalis, t. y. akloji žarna – Red.), būk žmogus be jo greičiau sveikas išliekąs, kadangi tas grobas pasidarąs tik ligos priežastimi, tad, be abejonės, ne ilgai trukus, bus išmanyta, jog žmo­gus jo labai privalo.

Šios dienos mokslas yra jau beveik visai aiškiai iš­manęs, kad negalima prigimties taisyti, o tik ištirti. Nors grobų viengalis vadinamas praėjusių žmogaus kūno amžių likučiu, be kurio žmogus labai gerai galįs gyventi, vis dėlto pradeda dabar tuo abejoti ir į žmogaus kūną žiūrėti kaip į labai pinkliai įtaisytą daiktą, kuriame nie­ko nėra, kas nebūtų jam reikalinga ir kurs gyvena galių (jėgų) jūrose, iš kurių jis negali būti skiriamas, bet kurių visiškai ištirti žmogus ir neįstengia.

Tik kad šitas supratimas nėra dar viršų palaikęs! Gydymo darbe jis tik vos ne vos teveikia. O ir mokslininkai patys per maža juo tėra patraukti. Vis dar težiūri į kūną kaip į atskirą daiktą, kuriame tarsi nėra nieko daugiau negu to, kas regima ir nutveriama. Ir tuo supratimu su juo apsieinama.

Todėl ir nematoma, kaip ankštai kūno sveikata, jo įsiveisimas ir tarpimas sujung­tas yra su būdu, kuriuo jis yra gamin­tas.

Berods yra labai gerai žinoma, kaip žmogaus kūnas prasideda ir kaip jis auga ir didėja. Bet nežinomi yra pasilikę visi gimdytojų linkimai, numanymai, jausmai ir apskritai jų širdies ir sielos būtis, jiems gaminant. Nėra žinoma, kurie ir kokie dėsniai valdo gaminimo taikius su gaminančiais žmonė­mis. Žmonių gimties gyvenimas yra likęs iš tikrųjų dar nežinojimo apytamsoj.

Užauga žmonės, patiria gimties linkimus ir reikalavimus, klauso jųjų ir gamina vaikus, bet lyg iš netyčių. Nenumano jie to nuostabumo, kurs čia viešpatauja. Ir daž­niausiai nejaučia jie čia atsakomybės. Jeigu žmonės gimties slėpiningumo kiek nujaučia, tad jiems drovu apie tai ir kalbėti. Kiti net laiko visą gimtį nuodėminga. Pagaliau yra ir tokių žmonių, kuriems gimties dalykai yra tinkami tik pasišaipyti ir niekams plepėti.

Tačiau įvairiu tuo pasielgimu nešalinama ta teisybe, kad žmogus, kaip mes jį regime, tai esti kūniškasis jo pavidalas, tampa gaminimu, kad juo žmogui suteikiamas žinomasis gyvenimas ir kad kartu su tuo jam tenka stiprybė – sveikata arba liga – silpnybė. Turbūt ir akliausiam numanu, kad labai didžiam žmonių skaičiui kūno ligos šaknėja tame, kaip jis gamintas ir gimdytas.

Giliau žiūrint, berods kiekvieno žmogaus asmenybė yra versmė viso to, kas jam užeina, netgi tai, kokiu būdu jis gamina­mas ir gimdomas. O tai turėtų derėti gimdymo slėpiniams atjausti su didesniu dar nusistebėjimu.

Užgimimas yra labai žymus atsitikimas žmogaus am­žiuje. Bet užgimimo nebūtų be gaminimo. Todėl šisai tu­rėtų būti laikomas dar svarbesniu. Tačiau ir gaminimas nėra žmogaus pradžia. Žmogaus asmenybė yra siela, tai yra tarsi dvasinis daiktas. Ir jai sužinoti nėra lengva. Todėl senovėje buvo rašyta viršum kai kurios šventyklos angos: „Pažinki save patį“. Tai reiškia be galo daug. Trumpai pasakius: „Išmanyk, kad tu esi dvasinės kilmės“.

Gaminant todėl veikia ne tiktai kūno, bet ir visokios kitos galios, netgi trečio žmogaus asmenybė, kuri nori bū­ti gaminama.

Iš tikrųjų gaminimas ir gimdymas yra nuostabūs vei­kimai ir atsitikimai. Jų pamatinės prasmės negali pasiek­ti šių dienų mokslas ir negali permanyti paprastas žmo­gus. Bet kad visiems jaučiamasis ir žinomasis gyvenimas gaminimu prasideda, rodos, galėtų kiekvienam paaiškėti. Irgi tai, kad gimdomieji žmones visuomet bus tokie, ko­kiu būdu jie yra gaminti.

Nėra jau reikalo visi gyvatos dėsniai žinoti, visi gim­ties dėsniai susekti. Bet yra būtina, kad gaminantiejie nujaustų, koks aukštas dalykas, koks neišmąstomai svarbus veikimas yra gami­nimas, kokį nuostabumą turi savyje gimtis. Iš jos svar­bumo paeina tai, kad žmonės jos taip labai pritraukiami.

Rodos, aišku, kad čia stipresni, sveikesni ir kilnesni žmonės užgims, kur gaminimo svarbumas giliau bus at­jaučiamas. Iš gaminimo paeina giminių ir visų tautų kles­tėjimas arba žuvimas.

Apie lietuvių tautos atsigavimą kalbant, sakė kartą jaunas lietuvis gydytojas: „Mums reikia gaminti milži­nų". Tai teisybė. Bet reikalingiausiejie mums milžinai yra dvasios ir sielos didvyriai. Jie gims, kad mūsuose gaminimas įvyks iš gyvo atjautimo to, koks svarbus ir kartu nuostabus bei kilnus dalykas yra gimtis ir gaminimas.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas GIMDYMO SLĖPINIAI