Trečiadienis, Gruo 11th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ

SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ - PRIEDĖLIS

PRIEDĖLIS

 

NEĮPRASTŲ ŽODŽIŲ PAAIŠKINIMAS

 

Rašant veikalą, dažnai tenka tinkamo žodžio ieškoti. Tada kartais ir atšauja vienas antras iš kažin kokių nežinių. Bet mėginti tai, ar jis tikras yra lietuvių kalbos vaikas, nelengva. Kalbos mokovus paklausti yra sunku. Asmeniškai susikalbėt retai tėra arba beveik visai negalima. Tai rašau, kaip moku. Tikiu, būsiu nors šiek tiek suprantamas. Bet kad nebūtų kartais abejonių, dar ir pasakysiu, kuria prasme tūlus žodžius esmi vartojęs.

Rodos, bus žinoma, kad Vakarų lietuviai tūlus žodžius kitaip ištaria ir jiems kitą giminę suteikia, kaip kiti. Bet reikėtų ir pastebėti, kad tų lietuvių pusėje yra daugiau senoviškumo.

aistra – labai gyva jausmų gyvatos būsena. Vokiečiai sako die Leidenschaft

e s i m a s – nori pasakyti vien tai, kad kas yra žodis buvimas reiškia dar esimo trūkimą

esybė – ir būtybė, rodos, atitinkamai skirtinu žodžiu; žodis būtybė pažymi greičiau laiko ir erdvės, ne dvasios srities dalyką

ėstis – yra žodis, kuriuo noriu vien tik visumos esimą priminti, kaip vokiečių žodis das Sein. Das Dasein yra kita kas;

dantis – vartoju šį žodį motr., kaip įpratęs iš mažų dienų. Mano motina vadindavo mane vokietuku, jeigu kartais pasakydavau tas dantis. Žiūrint į kitus žodžius, kaip pušis, žuvis ir t.t. rodos, kad šitam žodžiui teikti vyrišką giminę yra svetimų kalbų įtaka

debesis – dėl tų pačių pagrindų motr.

dykas – laisvas iš esmės, todėl dykybė – esmingoji laisvė

g i m t i s – tuo pažymiu tai, kas sudaro lyčių ypatumą

ginčas – nerašau  g i n t č a s.  Rodos,  anaip bus greičiau lietuviškai. Nėra kito žodžio su galūne tčas

gyvata – yra apribuota gyvumo sritis arba vieta g y v ė t i – aukštesnį gyvybės laipsnį pasiekti

grožė – taip sako Anykščių Šilelio poetas;

guvumas – rodos, bus judesys, kurs įvyksta tikra tvarka

judėsena – būdas judėti

j u s n i s – jos organai yra akis, ausis ir t. t.

juslė – odos dalykas kaip uoslė – nosies, girslė – ausies jusmas ir jausmas – tuo skiriasi, kad jusmas pareina iš jusnių veikimo, o jausmas yra vidaus dalykas

kvėpuosena – būdas kvėpuoti

l y g n e š a — lygsvara

maitysena – būdas maitinties

mimoza – visai nuostabiai jautrus augmuo

motera – ši skambesnė forma vartojama Vakaruose

motriška – rašau sekdamas K. Jauniu

nūsmas – iš žodžio nūsti, nori pažymėti ypatingą įsigeidimo būseną

o b u o l a s –  skambesnė, dažnai vartojama forma

parimti – ramiai pabūti vienoj vietoje; kita kas yra nurimti

plasta – kraujo judesys, pulsas

plastėti – kraują varyti gyslomis

smaigus – būtų dalykas, kurs smeigiasi į kitą

s ą g l a u d a – suglaudimas tūlų atskirų dalykų, rasi kaip vokiečių die Zusammeniassung

sąglūdis – atskirų dalykų sutapimas į viena. Vok. sakytų das Gefiige

svetnauda – senas liet. žodis, reiškia egoistą

troškimas – geismų gyvatos reiškinys

troškulys – kūno reikalavimas

trokštis – apskritai kūno noras. Vok. sakytų der Trieb

trokšmas – apskritai geidulių gyvatos reiškinys

veiksmas – apribotas veikimas

vyksmas – veikimo eiga

vyksnys – faktas

vergija – visi vergai

vergovė – vergų būtis

 

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ