Penktadienis, Lap 15th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ

SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ - C. GIMTIS (Sexus)

 

C. GIMTIS (Sexus)

 

Kūno augimas

 

Kaip žinoma, žmogaus kūnas iš lengvo darosi. Sakoma, jis auga. Ir dabar numanyta, kad tai yra visai nepasakomas slėpinys. Juo tegali stebėties žmonės. Bet stebisi beveik tik mokslininkai. Paprastai į tai žiūrima kaip į kasdienio dalyką. Kūnai gema, auga, gyvena, vysta ir žūsta. Kas čia ypatinga?

To ypatingumo dabar ir neliesime. Pažvelgsime į tą bylą iš paviršiaus. Kūno pradžia yra mažas gyvos materės krislelis. Jis susideda iš dalelių, kurios yra augusios pribrendusiame motriškame ir vyriškame kūne. Abu tuodu kūnu buvo ypatingu ilgesiu traukiamu į viens antrą. Sutampa tiedvi daleli. Ir jau auga mažasis gyvos materės krislelis motinos kūne. Jame randasi visokie organai, ir pagaliau jis yra saviškas kūnas ir gema. – Bet pastebėkime!

 Tėvų kūnu-du vieninimo ilgesiu susieina, ir tada naujasis iš dviejų dalelių pasidaręs krislelis auga visai savaip – atskirai.

Nėra taip, kad motinos gyvosios kūno sultys suplauktų tikroje vietoje ir statytų naują kūną, bet, kaip jau kartą sakėme, tas krislelis traukia iš minimų sulčių, ko jam reikia, jeib galėtų augti. Iš jo kaip noris reiškiasi galėjimas, kurs stebina viso to vyksnio žinovus.

Gimęs kūnas turi pažymius, kurie primena abiejų tėvų kūnų ypatumus. Bet, be jų, jis turi dar ir kitokių savo pažymių.

Augąs kūnas yra tarsi statomas. Bet tas statymas nuolatai kartoja veisimą. Mažasis krislelis atsiradęs tuojau dalinasi. Bet šitaip atsiradusios dalelės pasilieka glaudžioje sąjungoje. Ir prisitraukusios daugiau gyvo materialo, gaminasi daugiau dalelių. Tos dalelės įgyja skirtingus ypatumus ir atitinkamai tvarkosi. Pagaliau ir yra pasiektas žinomas žmoniškasis pavidalas.

Tada kūnas yra sudėtas jau iš labai didžio skaičiaus mažų krislelių, kurie vadinami narveliais arba cellulomis. Jos vėl spiečiasi iš lengvo Į būrelius, į kūno dalis arba organus. O tie organai tarnauja visam kūno gyvenimui. Kūnas yra tikra visata, kurios viena dalis yra sąlyga kitai ir viso kūno sąstatai.

Bet viso kūno buvimas yra pagrinduotas jo gyvumu. O tasai palaiko santaiką visų ir mažiausiųjų kūno dalelių.

Taip tada kūnas auga. Taip jis gyvas išlieka. Taip jis yra sveikas, jaunas ir gražus.

 

Gimties liaukos ir sveikata

 

Kūno augimui, teisybė, yra reikalingas materialas. Bet augimo darbas vykdomas tam tikros jėgos. Ji pradžioje lyg pareina iš motinos kūno sulčių. Bet, kūnui bręstant, pradeda veikti įvairios liaukos. Jos mažiau ar daugiau teisingai galėtų būti vadinamos gimties arba seksualiomis liaukomis.

Tos liaukos pačios gamina savo kūno augimui reikalinguosius akstinus.

Tie akstinai mokslininkų, pasinaudojančių graikų žodžiu hormao – akstinu, vadinami hormonais. Iš ko tie akstinai pasidaro – sunku pasakyti, turbūt iš maisto kaip štai: oro, šviesos, šilumos, drėgmės ir tirštesnių materės rūšių.

Pribrendusiame kūne randamos pagaliau tokios liaukos, kurios gamina akstinų-diegų kūno naujėjimui arba jaunėjimui, o taip jau ir jo gyvybės įsiveisimui.

Tos liaukos – tai jau stačiai gimties liaukos. Kad jos pribrendusios, jos savo hormonus ir leidžia į kraują. O tada žmogus lyg kitoks virsta. Tarsi jis būtų įmerktas į ypatingą grožę. Ypačiai moteriška tuo pasižymi. Ji lyg mirgėte mirga. Dėl to ir atsirado žodis merga.

Kartu žmogaus jausmų gyvatoje sukyla ypatingas ilgesys antrojo žmogaus, vyriško arba motriškos. Tas ilgesys išauga lig tikro panūdimo. Ir tada randasi toks didelis noras gyvybės pertekliaus atiduoti, padalinti, kad kartais tas noras žmoguje gyvas kaip koks skausmas.

Bet po neilgo laiko, maždaug po kelių dienų, tai praeina. Ir žmogus, neklusęs šio varymo, jaučiasi lyg smagesnis, stipresnis, sveikesnis negu seniau.

Įsi veisimo diegai, patekę visi į paties kraujo srovę, jaunina ir grožina paties žmogaus kūną.

Visi kūno sulčių takai, visas kūnas lyg patvysta anų jėgų. Ir žmogus jaučiasi labai smagus ir sveikas, stiprus ir linksmas. O jeigu dėl kitų priežasčių kūnas liktus negalingas, žmogaus nuotaika vis būtų labai gera. Visi žmonės su perdėm geru ūpu yra tokie, kurie neeikvoja gimties liaukų gaminių.

Po tam tikro laiko vėl tai kartojasi. Vėl pradeda sukilti ans ilgesys. Antroji lytis atrodo kaži kokia viliojanti. Bet savo jėgas palaikius, jos vėl aptvinsta visą žmogų ir jį jaunina, ir jo nuotaiką kelia.

Seniau sakyta tūlų neva mokslininkų, kad vyriškiems reikia būtinai paklusti tų jėgų varžymo. Gal ir šiandien vienas antras apsnūdėlis dar taip sako. Bet yra jau plačiau pasklidusi žinia, kad labai svarbu yra savo gimties jėgas pasilaikyti, kadangi ypačiai josios kūno atsigavimui reikalingos.

Mergos ir moteros, kurios dažnai turi gimties patyrimą, atrodo labai anksti pavytusios.

Išimtys yra tokios retos, kad vos iš tūkstančių viena pastebima. Žinoma, kad čia nieko nereiškia nusidažymai ir panašūs pasijauninimai.

Vyrai, rodos, tiek nenukenčia. Bet pasileidėliai paprastai pasižymi didžiu kvailumu, valios silpnumu ir nedarningumu. Išimtys tai tik patvirtina. Jų kūnai atrodo suvytę, seni, o tačiau dažnai yra net riebūs, bet be lankstumo, sunkūs. O ūpas yra dažnai negeras. Aukštesniems išminties dalykams tokie žmonės jokio supratimo neturi. O kad kas nors išminties skelbimus smerkia arba šmeižia, tad vyriausioji tam priežastis bus palaidas gimties gyvenimas.

Augimo arba jaunėjimo ir visimo jėgos yra tos pačios. Bet jos daug reiškia ir žmogaus išminčiai, ir dorovei.

Mūsų laiku, kuriuo dorovė ir išmintis tiek mažai reiškia, kartu yra ir gimties gyvenimas labai palaidas. Bet matyti tai visame pasaulyje. O tam ištvirkimui daug reiškia netikęs mitimas, kurs per anksti žadina ir erzina gimties liaukas.

 

Gimties gyvenimas ir žmogaus esmė

 

Gimtis, rodos, vien paliečia kūną. Bet toliau niekas, kas su juo saistosi, tiek nereiškia ir pačiai žmogaus esmei negu ji. Todėl žmogui nepasakomai svarbu gimties žvilgsniu gyventi švariai, skaisčiai, žmoniškai.

Daugiausiai tai reiškia sveikatai, jaunumui ir tikrajai žmogaus grožei. Bet čia dar daugiau kaip kitur tenka pasakyti, kad gimties dalykuose žmogus turėtų būti labai opus. Drova juk jau prigimta. Kur jos nėra, čia jau yra nesveikumo.

Niekas jos taip gyvai neatjaučia kaip motriškoji. Jos gimties gyvenimas ir yra paprastai daug doresnis negu vyriškojo. Motriškajai jis berods daugiau ir reiškia. Tačiau vyras esmėje daugiau nukenčia.

Tik žvilgtelėkime į pagrindus! Visa kūryba, rodos, stengiasi išauginti pagaliau individualią sąmonę ir toliau ją vėl praplėsti į universalią, į kosminę. Pirmoji šio tikslo dalis žmogaus jau pasiekta. Ypačiai vyrų. Moteros sąmonėje daugiau reiškia dar bendrumo numanymas. Ir tik mūsų laikais prasimuša individualizmas-saviškumas.

Gimties santykiavimas yra žengimas per savo individualumo ribas.

Ir kilniam vyrui tai yra jį labai menkinąs dalykas, visai kitoks negu moterai, kurios kūnui jau lemta viduje auginti, priimti į save kitą kūną ir taip daugiau įeiti į bendrą sąmonę.

Bet kad vyrui minimas žygis yra sąmonės apsiaurinimas, moterai jis yra sulaužymas jos garbingumo ir valios tvirtumo.

Ir iš to išeina žmogaus esmės silpnėjimas. Ir tuo pasipriešinimas gyvenimo prasmei. Nesą žmogus gyvendamas turėtų žmoniškesnis tapti. Toliau taip žmogaus sveikata netenka savo pagrindo, amžiaus laikui neblieka senojo ritmo, vadinas, amžius trumpinamas.

Yra tiesa, kad gimties santykiavimas tarnauja gyvenimui. Iš to prasideda naujų žmonių kūnai. Ir žmonės, kurie vaikų nori ir jų tarpimui pasišvenčia, tuo atsveria tai, kas kitu atžvilgiu prarandama. Bet ar abi lyti santykiauja vien dėl būsimų vaikų?

Lyčių santykiavimas turėtų pareiti iš tikro viens kito gerbimo ir būt atjaučiamas kaip didis gyvenimo slėpinys.

Kurs tai laiko geidulių patenkinimu, tas jau nusideda santykiuodamas su antra lytimi. Jis jau nebesveikas savo esmėje. O iš to išeina nesveikumas viso asmenybės gyvenimo.

 

Patarimai

 

Pirmutinis žmogaus uždavinys, norint sveikam išlikti, būtų šis:

Reikia rūpinties, kad gimties liaukos liktus natūralios, sveikos.

Neturėtų jos būti pirm laiko sužadinamos. Todėl čia jau bus tėvų dalykas. Norint išvengti ankstybo gimties liaukų dirbimo nereikia vaikams duoti kiaušinių, mėsos, alkoholio, tabako ir visokių dirbtinų gardumų.

Bet ir to dar neužtenka. Gimties gyvenimui didžio svarbumo yra jausmų ir minčių gyvati-dvi. Todėl nereikia vaikams žadinti nešvarius jausmus ir mintis apie gimties klausimus, bet juos įvesti lyg į slėpiningą šventumą.

Suaugusiam patartina gyventi kaip galint natūraliai, ypačiai, kad jis augdamas jau sudarkytas.

Būtinai reikia vengti alkoholio, tabako, kiaušinių, mėsos, druskos ir visų erzinančių gardumų.

Bet kas paprastai valgoma, turi savo saiką ir tikslą turėti, kaip šiame rašte jau aiškinta.

Apskritai reikia rūpinties kūno sveikata.

Naudinga tam yra ir gimnastika, abejotinos vertės yra sportas, o netikęs yra lenktyniavimas.

Labai didžio svarbumo yra ir ramusis gilus kvėpavimas.

Bet beveik dar svarbiau bus atsižvelgti į savo jausmų-geismų ir minčių gyvenimą.

Daug čia gera padaro ir draugavimas su kilniais žmonėmis, ypačiai su motriškomis.

Reikia stačiai žadinties švarius, kilnius jausmus-ūpus-palinkimus.

Geriausiai tai pavyks mąstant apie aukštesnius dalykus. O jei kartą užeina kokie gundymai, tada

kreipimas dėmesio į kitą įdomų dalyką labai daug padeda. Bet svarbiausia bus esmės stiprėjimas. Žmogus turi surasti savo viduje tyliąją šventyklą, turi individualią sąmonę praplėsti lig

universalios–kosminės.

Apie gimties gyvenimą galima pasiskaityti ir mano raštelyje „Gimdymo Slėpiniai“.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ