Pirmadienis, Lap 18th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ

SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ - D. KŪNO JUDESYS

 

D. KŪNO JUDESYS

 

Kūno gyvenimo judesiai

 

Tuos judesius jau pažįstame. Bet nebus, rodos, per viršų, kad juos dar kartą prisiminsime.

Žymūs yra pirm visų kvėpavimas ir širdies plastėjimas.

O su tais judesiais eina ir kraujo tekėjimas, liaukų sulčių sutvinkimas ir įsiliejimas į kraują, skilvio ir vidurių judesys maistui nešti tolyn pro siurbiančius prietaisus lig išmetimo. Toliau pastebėtinas jėgų sravėjimas dirgsnių takais – jėgų, panašių į elektrą, magnetizmą.

Ir gal dar kita kas. Pagaliau minėtini raumenų bei timpų judesiai, kurie kaip noris reikalingi aniems judesiams įvykti, paveikslui, valgant.

Visi šie judesiai priklauso viens nuo kito, yra vienas kito sąlyga.

O visi kartu tarnauja kūno gyvenimui, jo augimui, atsigavimui, jo sveikatai.

Bet iš kur jie pareina? Kas yra jų akstinas? Apie tai paprastai niekas nemano. Su užgimimu visa prasidėjo. Ir taip, rodos, viskas tvarkoje. Bet norint tvirtinti savo sveikatą, reikėtų kiek daugiau nors numanyti. Ieškodami to judesio kilimo vietos, gal apsistosime kūno viduryje, jo lygnešos punkte.

Sako, simpatiškų dirgsnių mazge jis surandamas.

Iš tikrųjų visi kūno judesiai, rodos, aplink jį sukasi, nuo jo tolyn eina per liemenį ir į kūno narius. Žmogaus kūne, maždaug ties bamba, jaučiama kūno rymojimo vieta.

Į tai reikia kreipti savo dėmesį. Bet kalbamiems judesiams, rodos, tai nedaug reikš. Jie vyksta lyg be žmogaus valios. Bet ar ir prieš ją? O čia tai pamąstyti reikėtų.

Žmogus turėtų rūpinties, kad šie judesiai nebūtų trikdomi.

Senasis įprotis, kurs gimdymo krisleliu persikelia nuo vienos kartos į kitąją, tiesia jiems kelią, ir taip tai gyvasis pavidalas gyvybės išlaikomas. Tūli mokslininkai todėl gyvybę ir vadina „autonomu pavidalu“.

Užgimę vaikai giliai kvėpuoja, tikslingai elgiasi žįsdami ir ilsisi, kaip niekas geriau to liepti negalėtų.

Maži vaikai mieliausiai ilsis gulėdami kniūpsčia.

Bet motinos juos apverčia. O tačiau ana laikysena yra tikroji. Vien reikia rūpinties, kad pilnas kvėpavimas būtų galimas.

Žmonės visaip taiso prigimties judėsenas. Ir todėl iš lengvo visi kūno gyvenimo judesiai pakrinka ir pagaliau nebėra natūralūs. Kvėpavimas nepilnas, viduriai vangūs ir t. t. Ir tenka gydyties. Bet visi kūno gyvenimo judesiai virsta natūralūs, kad pratinamės pilnai kvėpuoti, žmoniškiau maitinties ir apskritai žmoniškiau gyventi.

Daug reiškia ir oda, ir jos darbas šiems judesiams, toliau, ir apsitaisymas, ir darbas bei poilsis. Todėl apie tai dar kalbėsime.

 

Judesiai tarpininkai

 

Kūnas juda ne vien dėl savo gyvenimo reikalų, bet dar žmogui tarnaudamas. Berods nėra čia iš karto griežtų skirtumų.

Kūnas kartais juda, ko nors iš aplinkos užgautas.

Jis tada, lyg be žmogaus žinios, savaime atsiliepia į užgavimą. Sako, sensoriškos dirgsnys pernešusios erzinimą ant motoriškųjų dirgsnių. Ir kūnas taip ginasi nuo žalos.

Šie judesiai turėtų būti skaitomi prie kūno gyvenimo judesių. Bet jie tokie tikslingi, kad atrodo, lyg žmogus pats būtų juos sukėlęs. Jie sveikatai tarnauja ją apsaugodami.

Toliau kūnas juda, jeib apreikštų atskirą jausmų gyvatos būseną.

Linksmas žmogaus veidas kitaip juda negu nuliūdęs. Supykęs žmogus kitaip veikia negu tada, kada jį kas skaudžia. Šios rūšies judesiai pasirodo vyriausiai veide ir dar kiek rankose.

Taip juda ir gyvuliai. Ir tuo reiškia savo jausmų gyvatos turinį. Tą patį daro ir vaikai bei suaugusiejie, Šie judesiai jau yra tikri tarpininkai.

O jie jau gali daug padaryti sveikatai, bet greičiau neigiamu būdu. Ypačiai, kad jie staiga sukyla.

Todėl nereikėtų ūmai sujusti, užėjus kokiam ūpui-geiduliui, kokiai aistrai.

Tokie iš šių būsenų sukilę judesiai ir nėra gražūs. Atrodo, taip sakant, kampuoti, nelygūs. Bet šiaip iš jausmų gyvatos sukilę judesiai savo keliu miklina kūną. Taip tarnauja ir jo sveikatai.

Trečioji judesių rūšis gelba vykdyti mintį.

O tam kūno judesys žmogui tarnauja. Judesys taip yra tikrasis tarpininkas. Galime jį vadinti ir sąmoningu judesiu. Ir paprastai žmogui rūpi, kaip šiam judesiui sukaupti kuo daugiau jėgų ir daugiau miklumo. Tam reikalinga daug pratimų.

Miklus judesys palaiko sveikatą ir kūno jaunumą bei grožę.

Todėl žmonės, ypačiai jaunimas dabar gimnastikuoja. Kiti pasimėgsta visokiu sportu. Ir, be abejo, tai daug reiškia sveikatai žmogaus gyvenime. Tik čia labai žiūrėtini tūli dalykai.

Svarbiausiejie judesiai yra tie, kurie kūną padaro lankstų strėnose.

Žmogaus kūno senėjimas prasideda kaip tik čia. To nereikėtų užleisti,

 

Sąmoningojo judesio dėsniai

 

Paprastai blaivūs juodo darbo žmonės labai tikslingai juda. Todėl jų judesiai atrodo ir gražūs. Ir palaiko žmogaus sveikatą. Bet žmonės, kurie paliesti visokių nuodų, būtent tam tikrų žinių, mokslų, toliau, ūpų-geidulių-aistrų, alkoholio, tabako ir t. t. nebejuda kaip reikia. Ir gimnastika čia nedaug tepataiso. Žinotina, kad kiekvienas judesys turėtų prasidėti iš aiškios minties, niekumet – iš niaukios nuotaikos ir tiršto ūpo.

Visumet reikėtų pirmiau kuo gyviau vaizduoties visą judesį. Ir tada gyvai jo geisti ir jam leisti vykti. Taip tada judesys sukyla lyg iš rymojimo būsenos ir vyksta labai sklandžiu būdu. Jis pasidaro tarsi savaime. Ir turi visus tikro grakštumo pažymius.

Dažnai kartojant bet kurį judesį, jis miklėja. Ir pagaliau nebereikia dar ilgai vaizduoties visą veikimą, bet jį tik atsiminti, ir jis jau darosi net menkiausia jėga. Bet reikia dar ir į kūną atsižvelgti.

Kiekvienas vykstąs judesys turėtų kilti iš kūno rymojimo vietos, o pirmiau užimti liemenį, o iš čia nukilti į narius ir pagaliau, jeigu reikalinga, ir į galvą.

Tokiu būdu reikia laikyties einant, stovint, sėdint, gulint.

Žmogus turėtų visumet atsiminti savo kūno rymojimo vietos ir iš čia leisti vykti kūno laikysenai.

Tokiu būdu einant, judesys sukils iš minimosios vietos. O žmogui stovint, visi kūno nariai lyg jos laikysis. Žmogui sėdint ar gulint, jie glausis aplink ją.

Bet atsiminti reikia ir tai, kas jau sakyta apie kūno atsigavimą, apie jo poilsį.

Įvykus judesiui, kurs, žinoma, ir jėgos reikalavo, reikia narius ir visą kūną paleisti iš minties-geismo tarnybos.

Tada, kaip jau aiškinom, jis gali atsigauti, kadangi kūnui tada galima savaip gyventi, savo naujėjimo darbą daryti ir iš nuovargio iškopti. Bet visi raumenys turi visiškai palaidi būti,

likties be jokios įtampos. Judant su prisiveikimu, veido raumenys ir timpos turi likti palaidos.

Veidas neturi raukyties.

Labai tai svarbu norint, kad jis atrodytų jaunas. Kad esame rašę, jog žmogaus judesiai gražūs atrodo, jiems prasidedant iš aiškaus įsivaizdavimo, tad nūnai žinotina ir tai, kad šis raumenų paleidimas tam irgi labai daug reiškia. O aišku, kad tuo palaikoma ir sveikata, ir jaunumas.

Pagaliau visas judąs kūnas turėtų kvėpuojant būti pritvenkiamas gaivesčio.

Prisiminkime, kas apie kvėpavimą pasakyta, ir sujunkime jį su judesiais!

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ