Ketvirtadienis, Lap 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ

SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ - A. ODA

 

A. ODA

 

Oda ir kūno gyvenimas

 

Visų daiktų paviršius yra ypatingos reikšmės. Nėra jis tiktai daikto pavidalo riba.

Paviršius yra tarpininkas tarp daikto ir aplinkos.

Net vanduo turi savo odą. Vasaros laiku galima tai dažnai aiškiai pastebėti. Tyliame duburyje bėginėja ant vandens visokie vabzdžiai. O vandenyje rėplioja po jais prieš vandens paviršių, kaip muselės kambaryje lubomis, kiti vabzdžiai.

Vanduo yra reikalingas paviršiaus, kurs priima vandeniui orą, šviesą, šilumą ir išduoda iš vandens orui garą. Toks tarpininkas tarp gyvo kūno gyvenimo ir jo aplinkos yra ir oda.

Bet ji gyvam daiktui dar daugiau reiškia. Visi kūno gyvybės takai baigiasi odoje. Odoje randasi ir visos priemonės pasitikt aplinkai, vadinasi, pagauti pasaulio turiniui. Vienas garsus vokiečių mokslininkas sako, oda esanti trečiosios smegenys, priskaitydamas jai visų jusnių organus – pajėgas, būtent akis, ausis, uoslę, juslę ir t.t.

Oda yra tikriausias kūno ir visos asmenybės sveikatos veidrodis. Visas kūno gyvumas ar negyvumas, visi jausmai-geiduliai-aistros, toliau, ir visas žmogaus protavimas, ir manymas, ir jo dvasios-sielos šviesa – visa tai odos rodoma.

Ji todėl yra žmogaus sveikatai ir visam jo gyvenimui labai reikšminga.

Odos sveikumu rūpinties yra todėl labai svarbus žmogaus-žmonos uždavinys.

Niekas nesuteikia žmogui tiek jaunumo ir grožės kaip sveika oda.

Pastebėtina yra ir tai, kad oda kūną apdengia ne vien iš viršaus, bet jį iškloja ir iš vidaus. Visos kūno urvos urvelės, prasidedant nuo burnos, yra odos apvilktos, išklotos. Ši oda skiriasi nuo išviršinės odos tuo, kad ji turi nuolatinę savo drėgmę.

Susitikdama su pasaulio turiniu, oda savo priemonėmis tą turinį tarsi sijoja ir leidžia jam tik tiek paveikti kūną, kiek jo sveikatai ir išlikimui tinka. Berods ji gali tai padaryti tik siaurose ribose.

Viena aplinkos turinio rūšis pasiekia kūną kaip materialas, iš kurio kūnas statomas bei naujinamas ir jo gyvenimas palaikomas. Kūne kaupiasi įvairus materialas, kurs jame virsta gyvas. Aplinkoje jis toks nebuvo. Niekas, paveikslui, nemato, kad deguonyje būtų gyvumo. Bet gyvame kūne visa materė yra gyva. Tuo, rodos, nieks neabejoja.

Materialu, rodos, gyvybė kaupiasi, tvarkosi, organizuojasi.

Antroji aplinkos turinio rūšis yra judesiai. Jie pasiekia kūną kaip koks veikimas.

Jis pagauna jusnis ir žadina jausmus-geidulius, toliau – žmogaus protavimą, jo minčių gyvenimą. Ir čia aplinkos turinys susitinka su žmogaus esme, vadinasi, su tuo pradu, kurs mintis kuria.

Tuo tarpu labai svarbu suprasti, kas kūno gyvenimui tikrai reikalinga: pirmiau, kad oras, drėgmė ir tvirtesnis materialas į jį įsitoštų ir, toliau, dar, kad oras, šviesa, šiluma, drėgmė jį tik paliestų. O visam tam priimti oda yra priemonė viduje ir paviršiuje.

 

Odos darbas

 

Savo uždaviniui spręsti oda labai pinkliai įtaisyta. Dar tokiu būdu, kad jos darbu aplinkos turinys gali virsti kūno gyvenimo gaivesčiu, kad gali jo gyvybę tvirtinti. Odą sudaro keli sluoksniai. Nesvarbu mums juos geriau pasižiūrėti. Naudingiau yra žinoti, kad oda yra skylėta.

Šitos skylutės, kurių yra keli milijonai, gali mažėti ir plisti. Kūnui įkaitus, jos didėja ir išleidžia kūno šilumą garu arba net prakaitu, bet ir tai, kas kūne jau nebegyva, jam nebetinka. Kad kūnas yra sušalęs, tos skylelės susitraukia arba tikrai užsidaro, jeib reikalingoji šiluma kūne pasiliktų. Bet liekasi jame tada ir visa, kas jam nebetinka. Be to, kūnas oda iškvėpuoja ir oda traukia orą. Tokiu būdu oda yra lyg antriejie plaučiai. Ir negalima sakyti, kad ji menkesnės reikšmės. Be plaučių žmogus, negali gyventi, bet, odos skylutes užlipinus, žmogus netrukus nuslopsta, nors nosimi dar ir galėtų kvėpuoti. Yra labai svarbu tai žinoti!

Todėl būtinai reikalinga odos skylutes turėti atviras, bet ir tai, kad jos galėtų susitraukti ir vėl plėsties.

Kad oda to nebegali, ji jau serga ir nebeįstengia kūnui tarnauti kaip reikia. Tuojau tai atsiliepia visam kūno gyvenimui.

Odos veiklumas yra būtinas žmogaus sveikatai.

Bet oda dar daugiau daro. Ji yra tarsi kūno gyvenimo ribos sritis.

Odoje randamos visokios liaukelės, kurios dirba įvairias sultis-hormonus.

Mokslo jos ir jų darbai dar nėra pilnai ištirti. Bet jau tiek yra įspėta, kad jos daug reiškia pirmiau pačiai odai, toliau, kraujui ir pagaliau visam kūnui.

Kaip plaučiai, taip ir oda yra tatai, kas medžiui – lapai. Jie ne vien leidžia medžiui kvėpuoti, bet jie ir maitina jį. Paprastai tikima, jog tai padarančios šaknys. Tiesa, jos daug reiškia medžio mitimui. Bet nudraskykime vasaros metu medžiui visus lapus, ir jis greitai nudžius. Lapai jam dirbo maistą, būtent baltymą, cukrų, riebalą ir miltus. O dirba tai, kaip garsus mokslininkas tvirtina, vyriausiai iš oro ir saulės šviesos pasiimdamas tam dar ir žemės materialo.

Tokį pat darbą daro ir žmogaus kūno oda. Jos svarbumą žmogaus kūno gyvenimui dabar pradeda pastebėti ir mokslas. O tada daugiau ir nuodugniau aiškina odos reikšmę. Taip dabar ir sako, kad

būtinai turime odai leisti dirbti iš oro ir saulės šviesos, ko kūno sveikatai reikia.

Kiek tiktai galime, turime leisti tyram orui, saulės šviesai bei šilumai, o kartais ir vandeniui paliesti odą. Ypačiai tai svarbu mažiems vaikeliams. Ir labai išmintingai pasielgia tos motinos, kurios vaikus nuogus palieka klodėse.

 

Odos gyvumo išlaikymas

 

Oda yra gyva, kad ji prireikus gali užmerkti ir vėl atverti savo akutes-skylutes. Kad kūno sveikatai tai labai reikalinga, jau žinome. Ir dabar svarbu pasiaiškint, kaip oda gyva išlieka. Trumpai pasakius: žmogus neturėtų odą marinti!

Tai įvyksta, kad jai neleidžia daryti, kas jos uždavinys, – būtent kūno gyvatai tarnauti, jai santykiuojant su aplinka. Žmonės, to nepaisydami, nori drabužiais odos darbą pavaduoti. Ir todėl apsivelka taip, kad oda stačiai slopsta.

Tūli žmonės ypačiai daug skepetų vyniojasi aplink kaklą.

To neturėtų būti. Toks vyniojimas yra gryniausias kvailumas. Jis kaip tik gimdo visokias negales.

Kaklas turi visumet pasilikti neaptaisytas – laisvas, tada nebus nei kosulio, nei slogų, nei kito ko, jeigu tik bus kraujas sveikas. Žinoma, bus ir tokių atsitikimų, kada reikės apsirišti kaklą. Bet tai turi būti tiktai išimtis. Nereikia padaryti tai įpročiu.

Bet visas kūnas paprastai neturėtų būt labai apvilktas.

Per lengvai tada oda apmiršta. Kraujas nebeplaukia iš širdies lig jos, ir ji nebejaunėja. Jos skylutės prianka visokiais nešvarumais. Ir kūnas dvokia puvėsiais. Kad oda kur nors, sakysime, ant kojų, blauzdų, rietų, pilvo ir t.t. trinama, o ne tuojau pradeda raudonuoti, tai ji jau apmirusi.

Sveika oda yra minkšta, tampri, skylėta –akyta ir trinama greitai pildosi krauju. Pirmiausiai odai reikalingas vanduo. Jis nuvalo nešvarumus, kurie pro odą veržiasi iš kūno. Todėl reikėtų visą kūną nors vieną kartą per savaitę gerai numaudyti.

Žiemą, bet kartais ir vasarą tai darytina šiltame vandenyje, 37 lig 42 °C ir daugiau. O gulėti reikėtų tokiame šiltame vandenyje 1/2 vai. ir ilgiau.

Atsargus būti turėtų tik žmonės su silpna širdimi.

Jiems sveikiau pirma įsistoti į šiltą vandenį, tada palūkėjus atsiklaupti, atsisėsti ir pagaliau atsigulti. Kodėl taip, aiškėja iš to, kas buvo ir dar bus pasakyta.Vasarą galima maudyties drungname vandenyje, gal ir šaltame. Bet ir čia vėl tūliems reikia būt atsargiems. Šaltas vanduo padaro, kad odos skylutės susitraukia, ir kraujas spaudžiamas širdin. Tokiu būdu širdis labai staiga užgaunama. Šokti į šaltą jūrų vandenį todėl leista tiktai sveikos ir įpratintos širdies žmonėms.

Šaltas jūrų vanduo kūno taip neįveikia, jei jis pirmiau aliejumi įtrinamas. Rodos, savaime suprantama, kad labai įkaitusiam arba net prakaituojančiam netinka šokti tuojau į šaltą vandenį. Ir netinka visiškai atsivėsinti.

Bet niekas neturėtų ilgai pasilikti vandenyj. Pusė valandos yra tam ilgas laikas. Mažo kraujo žmonėms turi užtekti kelių minučių.

Toks šiltas ir šaltas nusimaudymas labai gaivina odą. Po nusimaudymo šiltame vandenyje reikėtų dar greit šaltu nusitrinti arba nusilaistyti prasidedant nuo kojų ir rankų ir pagaliau trinti liemenį ir nugarą.

Be tokio nusimaudymo, reikalinga dar kas dieną šlapia skara nusišluostyti arba nusitrinti visą kūną. Ir vėl prasidedant nuo kojų. Reikalinga tai dėl kraujo spaudimo prieš širdį. Tam galima vartoti šiltą ir šaltą vandenį. Šaltas vanduo odą erzina, šiltas ramina.

Išdava yra pagaliau maždaug ta pati. Bet viena taisyklė būtinai žiūrėtina.

Šaltas vanduo turi būt liejamas tiktai ant šilto kūno, ir šaltam kūnui vartotinas tiktai šiltas vanduo. Ne kitaip!

Geriausia bus, rytmetį atsikėlus, po gimnastikavimo visą kūną nusimazgoti. Bet silpno kūno ir mažo kraujo žmonės neturėtų labai šlapinties ir labai šaldinties. Tokiems užtektų ir sausas odos nutrynimas. Kiti gali gimnastikavę, nusimazgoję ir tuojau apsivilkę eiti į darbą. Silpniejie turėtų labai skubotai nusimazgoti ir dar kartą lovoje susišildyti. – Kojos turėtų kas dieną vakare būt mazgojamos.

Bet, apskritai tariant, vandens nereikia per dažnai ir daug vartoti. Žmogus nėra žuvis. Daug naudingiau, negu vandenimi nusimazgoti, odos  sveikatai yra štai kas: Oras ir šviesa turi kiek galint prieiti odą.

Taip oda geriausiai priverčiama savo darbą daryti ir pasilieka sveika.

Tam reikalinga nuogam lankstyties (gimnastikuoti) arba bėginėti tyrame ore. Rytmetį atsikėlus, pirmas darbas prieš nusivalymą būtų nuogam lankstyties ir giliai kvėpuoti langą plačiai atvėrus; o vasarą – gal lauke, tinkamoje vietoje. Kalbama apie tai kaip apie nusimaudymą ore.

Toks nusimaudymas ore yra odos sveikatai naudingiausioji priemonė.

Ji turėtų taip dažnai, kaip galint, būti vartojama. Ypačiai vasaros laiku. Kad jau kiek būsime pripratę, tada toks nusimaudymas tegul trunka ir ilgiau negu paprastasis vandenyje. Jis labai naudingas. Greičiau galima apsieiti be vandens kaip be oro.

 

Oda ir kraujo sveikumas

 

Kaip jau žinome, oda ne vien tarpininkas tarp kūno ir aplinkos, bet ji teigiamai dalyvauja ir kūno statyme, jo jaunėjime. Kraujas labai smulkiomis gyslelėmis atplaukia nuo širdies lig odos, viso ko atnešdamas, ir kitomis gyslelėmis grįžta širdin, visu kuo apsikrovęs. O čia oda prideda savo liaukų išdavas.

Bet tam darbui jai labai reikalinga saulės šviesa. Todėl patartina saulės šviesoje maudyties. Sužinota, kad, nuogam pabuvus saulės šviesoje, raudonųjų kraujo krislelių skaičius labai

gausėja.

Todėl ir aiškiai jaučiamas smagumas po tokio nusimaudymo. Bet žmonės dažnai iš to padaro stačiai sveikatai pavojų.

Saulės šviesoj reiktų maudyties tiktai gydytojui –mokovui patarus ir visai neilgai.

Yra stačiai neprotas, ką daro žmonės vasarininkai, iš didžių miestų nukeliavę į pajūrį. Tuojau imasi kepinties saulėje, kad netrukus oda yra pakilusi ir vėliau skarmalais kybo.

Kiekvienas odos plotelis yra kūnui būtinai reikalingas.

Netekęs trečios savo odos dalies, žmogus turi mirti. Todėl reikia saugoties odą nesugadinti ir iš lengvo priprasti prie Saulės šviesos ir kaitros.

Pirmą kartą turėtume nuogi saulėj pasilikti ne ilgiau kaip 10 min. Antrą kartą galime kelias minutes pridėti ir laiką tęsti, po 5-6 dienų jau galime saulėje viešėti ir 30 minučių. Bet ilgiau kaip visą valandą pabūti ir pratusiam yra per daug ir veikiau žalinga.

Saulės įkaitintas kūnas turėtų būti numazgojamas. Bet vėl reikia pradėti nuo kojų ir rankų.

Toliau žinotina, kad odos liaukos gamina riebalų. Jie reikalingi pačiai odai. Vandenim nusiplaujant, odos riebumas šalinamas. Todėl naudinga visumet po nusimaudymo kūną įtrinti riebumu. Tik šis riebumas turėtų būt imtas iš augmenijos, ne iš gyvulių arba mineralijos.

Bet jeigu daug riebumo tam vartojama, kūno liaukos pačios nebetepa odos. Ir tada oda greit senėja. Ypačiai tai žymu žmogaus veide.

Veidą įtrint tinkamu riebalu yra patartina. Bet motriškoms reikia saugioms būti.

Ir milteliai gali jautriai odai naudos teikti. Bet vis tai jau dalykai, kurie greičiau bloga negu gera padaro.

Gražiausia ir jauniausia atrodo ta oda, kuri savo sveikumu pati puošiasi.

Pirktasis odos gražumas skelbia, kad tos odos savininkė perkama, sako garsus fransas manytojas. Kad motriškos aptepa veidą ir lūpas visokiais dažais, jos seka girinių žmonių būdu. Ir atrodo jau iš tolo pūvančiu kūnu, kuriam reikia kraujo siurbti ir kurs reikalingas kaukės.

Bet veido oda visumet yra tokia kaip viso kūno.

Todėl reikia rūpinties, kad visa oda būtų gyva, kad savo dalį pridėtų prie kūno gyvumo ir sveikatos, tada ir ji bus sveika, jauna, graži.

Nuo odos jaunumo priklauso visas žmogaus jaunumas.

 

Pro odą iki kūno vidaus

 

Kaip matėme, oda turi darbą su kraujo plaukimu iš širdies lig jos. Todėl galime tą plaukimą paveikti, odą tam tikru būdu paliesdami.

Tai pasidaro reikalinga, kad kraujo plaukimas iš širdies lig odos ne visur pavyksta. Kada, paveikslui, kojos šąla, tada kraujas nėra jų odos primirkinęs.

Galima kraują lig odos pritraukti, odą trinant.

Bet ne daug tai padės. Geriau yra kojas tinkamu būdu maudyti. Tam reikia jas kišti į šiltą vandenį, maždaug 40°C, ir, jas čia palaikius 5 min., kišti į drungną vandenį, gal 20°C, ir čia laikyti l min., tada jas vėl merkti į šiltą vandenį, jeigu kiek ataušęs, pripylus karštesnio. Ir taip kelis kartus kojas šiltame ir šaltame vandenyje laikyti. Baigti reikia šaltu.

Geriau dar yra pirm maudymo kojas greitu ėjimu arba lankstymu sušildyti. Niekumet nereikėtų šaltomis kojomis kentėti.

Miniau neturime atsigulti su šaltomis kojomis.

Jas reikia būtinai sušildyti, jeigu norima įmigti. Šiaip visokios ligos gali žmogų užnikti.

Nenormalus kraujo plaukimas iš širdies iki odos yra dar tuo pataisomas, kad kūno dalys pakaitomis šiltai ir šaltai maudomos.

Rankas iki alkūnių maudant šiltai ir šaltai, labai pataiso kraujo plaukimą. Dar smarkiau jis paveikiamas, kad apatiniojo liemens dalis tokiu būdu maudoma.

Reikia tam įsisėst į šiltą vandenį ir laiks nuo laiko prisipilt šiltesnio ir trumpą laiką įsisėst į šaltą vandenį. O tai kartoti kelis kartus.

Po tokio nusimaudymo geriausia atsigult. Tada miegas yra paprastai geras. Kad žmogus naktį negali miegoti, jam tik reikia tokiu būdu maudyties, ir jis miegos. Gerai miega ir tas, kurs prieš atsigulant susišildo vaikščiodamas ir tad visą kūną, nuo kojų pradėdamas, šalta šlapia skara nusitrina.

Naktyje pabudus, o negalint įmigti, labai naudinga yra krūtinę ties širdimi šlapia šalta skara gerai trinti.

Dar ir kitaip galima kūną pro odą paveikti. Jeigu galvos oda dažnai trinama šepečiu arba nors rytmečiais ir vakarais, tada plaukai geriau auga ir minkštėja.

Yra tai žinotina ypačiai motriškoms, nors jos savo plaukus ir kirptų. Galvos odą taip trinant, plaukai gražesni atrodo.

Kitas labai naudingas veikimas pravaro troškulį. Jeigu burnoj visai sausa, o užsiliejame šalto vandens ant rankų, kur gyslos tvaski, tai burnoj tuojau vėl yra drėgnumo.

Rankas karštai maudant, pravaromas kosulys, dusulys ir širdies mėšlungis, ir skaudėjimai.

Kojas šaltai maudant, storoji žarna smarkiau juda ir viduriai pasitaiso.

Tokiu šaltu maudymu ir sustabdomas kraujavimas iš nosies, iš plaučių ir kada moteros savo mėnesiniu laiku per daug kraujo netenka.

Daug yra tokių galimumų kūno gyvenimui paveikti oda. Tik, rodos, jau per toli nuėjome. Nenorime gydyti, tai – gydytojų darbas, bet patarti, kaip galima odą sveiką išlaikyti. Nesą tada ir visas kūnas yra sveikas.

Vienas mokslininkas sako, kad sąryšiai tarp odos ir viso kūno vos apmatomi.

Oda veikia kūno vidaus gyvenimą, o šis veikia odą.

Oda sau gamina, kas jai reikalinga, augina ir nagus bei plaukus. O kokia oda, tokie ir jie. Bet odai čia gelba ir visas kūnas.

Pagaliau minėtina dar ir tai, kad ir kūno vidaus oda vandenimi plaujama.

Bet patartina paprastai plauti tiktai burną ir dantis valyti kas kartą po valgymo. Šaltas vanduo tam geriausiai tinka. Bet reikia jį taip ilgai burnoje palaikyti, kol jis visai sušilęs.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 2 tomas SVEIKATA, JAUNUMAS, GROŽĖ