Pirmadienis, Birž 25th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai II tomas

SLĖPININGOJI ŽMOGAUS DIDYBĖ

 

 

SLĖPININGOJI ŽMOGAUS DIDYBĖ

PRADEDAMAS ŽODIS

Šis raštelis pirmąkart išėjo 1907 m. Raginamas jį leisti antrą kartą, vėl jį pasiskaičiau ir vėl man rodės, kad jis labai svarbus mūsų laikų žmonėms. Kiekvienam jis nori sužadinti gilesnį jo asmenybės supratimą. Prasideda todėl paprastais mąstymais, eina tolyn mūsų dienų psichologės ir filosofės mokslais ir baigiasi tuo, kas visais laikais buvo laikoma aukščiausiu žinojimu, aukščiausia išmintimi.

Ir daug nežinodamas apie pasaulį, žmogus nors save pažinti turėtų. Į pagrindinius filosofės klausimus turėtų nors šiek tiek atsakyti galėti. O tiejie yra: Kas aš esmi? Ir kam esmi? Bet kur tų žmonių, kurie apie tuos klausimus nuodugniai pamanę būtų? Labai dažnai nė nepakelia tų klausimų.

Pasakojama, kad kartą vienas garsus vokiečių filosofas vaikštinėjęs miesto girutėj ir savo papročiu savo mąstymus garsiai ištaręs. Jį išgirdęs, girutės užveizdas labai nustebęs. Pagaliau neiškentęs jo nepaklausęs, kas jis esąs. Filosofas rimtai j jį pažvelgęs ir, tarsi pats stebėdamosi tuo klausimu, atsakęs: „Kad pats tai žinočiau!" Pabūgęs užveizdas leidęsis manydamas sutikęs beprotį. Bet filosofas buvo net išmintingai prasitaręs [Kalbama apie vokiečių kilmės filosofą, gyvenimo filosofijos pradininką Artūrą Šopenhauerį (1788 – 1860)].

Paprastai žmonės tiki, jie esą tai, kas vykina kokį nors darbą, o todėl vienas vadinasi mokytoju, kits rašytoju, trečias gydytoju, ketvirtas kurpiu ir t.t. O taip vadindamiesi, niekas neatsimena savo asmenybės. Toji visai kita kas yra negu žmogaus darbas. Į ją tikrai pažvelgdami, numanome, kad ji yra slėpinys.

O žmogui priderėtų šitą slėpinį ištirti. Tai pirmasis viso jo mokslo uždavinys. Tam spręsti nori šitas raštelis tarnauti. Tam jis leidžiamas ir antrą kartą. Toli nėra jis tobulas. Taisiau rašto kalbą. Bet turinį palikau nedaug jo užgavęs. Esu jį ėmęs, kaip seniau aiškinau, iš tūlų raštų. O matau, kad geresnio tokioj trumpoj formoj ir šiandien apie šį klausimą negalėčiau parašyti.

Kad naudojaus ir indų mokslu, net tūlais indų (sanskrito) kalbos žodžiais, reikia suprasti iš to, kad nėra trumpų reiškinių dvasiniams dalykams Europos kalbose.

Vaizdelis, kurs priešakyj randasi, gal daug padės žmogui suprasti, nors ir jo spalvos ne visai pavykusios. 

Tilžėj, spalyje 1921 m.

Vydūnas

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai II tomas