Antradienis, Vas 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai II tomas

SLĖPININGOJI ŽMOGAUS DIDYBĖ

 

ŽMOGAUS ASMENS AMŽIUS

Be abejonės, tūno savęs žinojime žmogaus Didybė, jo asmenybės slėpinys. Bet paprastasis žmogaus savęs žinojimas nėra labai nuostabus, nors matome, kad jis iš lengvo randasi. Tasai aš, kurs sumegztas su visokiais patyrimais, nėra amžinas. Ir žmonės, tikėdami, būk esą nemirtingi tokie, kokiais jie jaučiasi, labai apsigauna. Kas prasideda, tas ir pasibaigia. Iš kur ir galėtų imti toks menkas dalykas jėgos per 'amžių amžius patekti?

Pastebint augantį kūdikį, matyti, kaip pradžioje tesi-reiškia vien kūno gyvenimas, tada atsiranda vidaus, būtent jausmų, geismų, ir pagaliau minčių gyvenimas. Bet kūdikis gyvas visuose tuose gyvenimo skyriuose. Tačiau jis ne tuojau susijungia su jais. Pradėdamas kalbėti, jisai veikiausiai sakys: burna nori valgyti, ranka nori imti ir t. t. Savo vidų jisai pažymės savo vardu, sakys: Arvydas norėtų šio arba to. Tiktai visai iš lengvo jis pripras tarti: aš valgau, aš noriu, aš manau.

Asmens savęs žinojimas iš lengvo teįvyksta. Jis ne žygiu pasidaro. Su turtingesnių vidaus patyrimu jis pasirodo kaip ryte su laiku – aušra. Bet aušra ne laiko gaminama, o pati ji ir negamina laiko. Yra tai du dalyku, kuriuodu kartu su viens kitu atsiranda.

Žmogus paprastai tik žinosi susijungdamas su pragaištančiu atsitikimu arba pavidalu. Jis žinosi ypatišku dalyku, betgi tiktai su tuo, kas atsiskiria nuo kitų dalykų. Su pavidalu, su atsitikimu šis žinojimas dingsta.

Vienok tiek žmogus visuomet žino, kad jis esti. Nėra jokio gyvio, kurs tai taip žinotų.

Tikrai būti tegali vienas. Žinome, kad yra amžinybė ir bekraštenybė. Bet nėra dviejų bekraštenybių. O žinome, kad amžinybė ir bekraštenybė tėra formos esamybei patirti. Pati ėstis yra dar kita kas, yra viena-vienas. Šitas Vienasis, kurs tikrai esti, yra amžinoji Visumos priežastis, arba, kaip paprastai sakoma, Dievas.

Žmogus, žinodamas save esančiu, turi būti artimas gentis tai priežasčiai. Žmoguje susipina tas, kas tikrai esti, su tuo, kas pasirodo, kas atsitinka. Iš priešingumo tiedviejų dalykų randasi žmogaus esimo žinojimas, trumpu žodžiu: sąmonybė.

Toksai žinojimas užgema, kaip žinoma, su pavidalo augimu. Jisai negali būti aukščiausias. Tasai turi būti toks, kurs save žino savyje, toks žinojimas, kurs už amžinybės ir bekraštenybės stovi, o ne pavidale.

Savęs žinojimas asmens žmogaus, arba, kitaip sakant, pasidaręs aš, turi pragaišti. Vienok, kas esti, negali nebūti. Pragaišti tegal būdas save žinoti.

Kursai save tame ir tuo žino, kas pragaišta, tur ir tuo drauge pragaišti, tai esti pamesti galybę save žinoti. Nenorint niekuomet savęs žinojimą prarasti, reikia save tame žinoti, kas amžina, kas visumos priežastis.

Visumos priežastis yra vienų viena, yra, kas tikrai esti. Ji yra sau pati, yra tikroji asmenybė. Ji savyje rimsta, savyj turėdama savo esimą, savo asmenybės pagrindą. Ji niekumet nekinta.

Tokia asmenybė žmogus ir savo viduje yra. Jisai, kurs nuolatai žinosi kituose kintančiuose daiktuose, jaučiasi tačiau vis tuo pačiu iš pirmų dienų lig mirties. Turėdams visokių patyrimų ir pasijusdamas visokiuose taip, kad gali tarti: aš valgau, aš geidžiu, aš manau, visgi ir jaučiasi esančiu atskiru dalyku nuo visų tų patyrimų. Tyliai jame liudijasi: Esmi. Asmens aš paeina iš to, kas lyg vien tik taria: Esm

Žinomas filosofas Kantas atskiria todėl du aš. Vieną jis vadina patiriamuoju aš, antrąjį – išmanančiu aš6 (6 Erfahrungs-Ich und intelligibles Ich.). Šis yra tasai, kurs niekuomet nesikeičia, kurs nuolat tvirtina: Esmi.

Pirma rodės, kad žmogus randasi tame, kas vadinasi jo asmens aš. Iš tikro čia yra tasai žmogus, kurs tikisi, būk esąs. Jisai nusimano esančiu, bet nežino, kur ir kame. Asmens žmogus yra sapnuotojas. Jo sapnas prasidėjo su užgimimu ir pragaiš su kūno gyvenimu. O su sapnu pragaiš ir toksai žmogus. Amžinas jis nėra.

Amžina tėra, kas dieviška. Dieviškumo yra žmoguje. Jis slepiasi aname išmanančiame arba tyrajame aš, geriau sakant, aname tyliame liudyme: Esmi. Tą suprasti, tą visame skaidrume žinoti – tai yra žmogaus amžiaus uždavinys.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai II tomas