Antradienis, Gruo 11th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 3 tomas ŠVIESA—TAMSA IR ŽMOGUS

ŠVIESA—TAMSA IR ŽMOGUS

ŠVIESA—TAMSA IR ŽMOGUS

Yra kasdieninė patirtis, kad visa, kas gyva, palaikoma kūrybos apraiškų, žinomi kaip šviesa ir tamsa. Rimčiau į tai žiūrint, aiškėja, kad gyvumas yra priklausomas šviesai. Jai sukylant, gyvumas tarpsta, jai nykstant, jis menkėja, netgi užgęsta. Jis pakinta kartu su šviesa.

Stebint gyvąjį pasaulį, pasidaro žinoma, kad gyvumas yra laipsniuotas. Žemiausias laipsnis numanomas augmenyse ir gyvulių bei žmonių kūnuose. Jis liekasi pastovus ilgą laiką, šviesai įsigalint, nors ji pasikeičia diena ir naktimi. Bet jai menkėjus, augmenys miršta, nors tūli ir ilgai laikosi, ar tiktai maža teapmiršta. Gyvulių kūnas, kaip ir žmogaus, — gyvas tūlus metus.

Bet juo apsireiškia kitas, gyvesnis gyvumas. Jis atsitraukia nuo kūno, dienos šviesai dingus, ir vėl sukyla, jai auštant. Kalbama apie įmigimą ir pabudimą. Bet šis gyvumas gali ir kitaip, visai savaip laikyties.

Tikrai reikšminga yra, kad žmogus, kaip ir tūli gyvuliai, gali būti budrus ir tamsoj ir savaip apsireikšti. Tuo įsirodo, kad gali savo valia atsiduoti šviesai ir tamsai. Labai apmąstytina, kad tūli gyvuliai stengiasi tamsoje kitų gyvūnų gyvus kūnus pasiplėšti ir jais savo gyvumą tvirtinti. Plėšrūs žvėrys yra veiklūs naktyje, numanydami, kad tada kiti įmigdami palieka gyvąjį savo kūną be apsaugos. O tai yra dalykas, kurs verčia pamąstyti, ką reiškia ir tūlų žmonių nelabas elgesys.

Vis dėlto reikia prisiminti, kad šviesa ir tamsa yra dvi Kūrybos priemoni. Jiedvi sukeliami Visagalio. Senovės laikais žmonės kalbėdavo apie šviesą ir tamsą kaip apie dieviškas galias, vadindavo jas netgi dievaičiais, kurie pasaulio gyvenime esą ryškiausieji veiksniai. Atsispindi toks manymas dabar tuo, kad kalbama apie Dievą ir velnią ir jųdviejų rungtynes, lyg pamirštama visur esamąjį Dievą, iš Kurio, per Kurį ir Kuriopi viskas yra (Rom 11, 36).

Kaip gamtine šviesa ir tamsa yra Dievo kūriniai, taip yra ir dvasinė, kuri įsirodo esmišku žmogaus gyvumu, būtent jo sąmone. Bet ji ne visuose žmonėse to paties šviesos laipsnio. Vis patiriama, kad yra žmonių su šviesiu ir vėl kiti su niūkiu sąmoningumu. Tikima, kad tai yra prigimta, kas yra ir kiek pagrįsta. Bet žmonės ir gyvendami šviesina, ale ir temdo savo sąmonę.

Tikima, kad žmogus šviesėja įsigydamas daug mokslo žinių. Bet pasiseka tai vis tiktai žmogui jas priimant ne vien atmintimi, ale sąmoningai apmąstant. O tai ne vis daroma. Dažniau žmonės drumsto savo sąmonę. Prisimintina, kad ir tiktai, kaip žmonės visokiais gėralais ir kita kuo mėgsta savo sąmonę tiesiog išgesinti, tarsi būtų bepročiai.

Bet sąmonė temdoma, kad ir ne visai taip aiškiai, ir visokiais geiduliais ir aistriais, melais ir veidmainiavimais, apgaulumu ir neapykanta, visokia nekantra ir staigiu išsišokimu. O žmogus pašauktas rūpinties šviesėjimu, atsiduodamas visos šviesos Kilmei, visos gyvybes Pradžiai ir Tikrybei.

Tam jau kiek reikštų prisimenant, kad visas pasaulis nėra būvąs, ale nuolatinis vyksmas. Ir kad reikia dvasinį žvilgį kreipti į tą Galią, kuri jį sukelia. Jeigu žmogus tai daro, jam aiškėja, kad ta Galia yra Didis Slėpinys. Bet jis tada Jį ir patiria kaip šviesą ir tamsą savo viduje, kaip gyvenimą ir marinimą. Žmogus tada ir nusimano pašauktas susivokti Tame, iš kurio jis kilęs. Prisimintinas žodis, kad žmogus tapęs gyva siela iš Kūrėjo kvapo.

Reikėtų visiems pasistengti numanyti žemiško savo gyvenimo prasmę, kuri gludo pasišventime. Jam, kurio kuriama visa šviesa. Kartais ir rodosi, kad žmonės sukrunta pasiskyrimui šviesai, o tad vėl pastebėt, kad jie atsiduoda tamsai, ir taip tad kartais šviesėja ir veikiai vėl tamsėja. Todėl jiems reikalingi geri patarimai. Tik beveik kiekvienam žmogui kitokie atrodo reikšmingi. Visokie turėtų būt skelbiami. Tik nėra tam vis galimumo.

Svyrinėjantiems žmonėms jau daug reikštų sužinant, kad žmogus lengviausiai šviesėja gyvendamas meilėje. Prisimintinas žodis I Jn 4, 8 [1]. O greičiausiai žmogus tamsėja, kada savyje kursto neapykantą. Su ja žmogus tiesiog krinta į tamsos pragarą. Todėl reikalinga numanyti, kaip tai išvengus.

Žmogus pradeda jau slinkti žemyn, kada jis pasistengia kitus padaryti savo įrankiais, jiems užspausdamas savo nuomones, pažadėdamas jiems visokias geroves. Prisimintina kad ir tiktai, kaip dabar pasireiškia tūlos asmenybės žmonijoje. Vis daugiau jie pateko tamsybės galiai, kad nuolatai žudo žmoniškąją šviesą savo skelbimais ir išgesina žmonių gyvybę milijonais. O ir gyvenantieji turi pamesti savo žmoniškumą ir likti tiktai naudojamu daiktu.

Bet yra ir vis žmonių su labai giedra vidine šviesa. Jie pasireiškia kaip kelrodžiai susivokimui Amžinojoje Šviesoje, būtent Dievuje. Jie nesiekia pavergti kitus. Savo šviesa jie stengiasi sužadinti kituose jų dar tik auštančią šviesą. Neskelbia jie įsakymų, ale tiktai patarimus, kurie galėtų būti kitiems žadinimai pabusti tam, kad jie gyvena visur esamame Dievuje.

Vis dėlto žinotina, kad ne tai jau yra stipriausia pagalba kitiems, ale tai, kaip tokie žadintojai gyvena, kaip jie elgiasi. Žmogaus asmenybė yra gyvumo skleidimas, kaip žvaigždės spinduliavimas. Todėl tūlų žmonių gyvumas veikia kitus gaivinančiai, kiti tam priešingai — sloginančiai. Viskas pasidaro iš to, kam jie skiriasi: šviesai ar tamsai. Todėl yra pagaliau ir dieviškų, ir velniškų žmonių.

Iš visa to iškyla uždavinys kiekvienam žmogui atsiduoti šviesai ir melsties už kitus, kurie temsta ar jau ir yra aptemę. Tokius žmones vis reikia atsiminti su meile. Aiškiai prisimintini patarimai, kaip pareikšti Jn 12, 36 ir Ef 5, 8 [2] ir būti šviesos vaikais.  

PAAIŠKINIMAS

Spausdinama iš „Draugo“ (Čikaga, 1952. Gruodžio 23).

1. Nurodytose Naujojo Testamento Evangelijos pagal Joną vietose sakoma:

„Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa“ (1, 4).

„Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą“ (1, 8).

2. Naujojo Testamento Evangelijoje pagal Joną sakoma:

„Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikai“ (12, 36). NT Pauliaus Laiške Efeziečiams sakoma: „Juk kadaise jūs buvote tamsa, o dabar esate šviesa viešpatyje. Tad elkitės kaip šviesos vaikai“ (5, 8). 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 3 tomas ŠVIESA—TAMSA IR ŽMOGUS