Trečiadienis, Rugp 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 3 tomas GRIOVIMAS IR STATYMAS

GRIOVIMAS IR STATYMAS

GRIOVIMAS IR STATYMAS

Nerimo ir kovos yra mūsų laikas. Nekantriai laukiama ir norima naujovės. Tikima ją būsiant geresne negu senovė. Ir ateisianti savaime, kad bus sugriauta, kas yra.

Ir kovojama prieš tūlus dalykus ir jų rėmėjus. Dargi dažnai su visu atsidėjimu. Tarsi kažin koks prakilnus darbas atliekamas. Ką kiti remia arba stato, nesą gera. Tik pačių darbai tesą verti išlikti ir tarpti.

O iš tokio tikėjimo išėjo jau ne kartą visai netikęs veikimas. Net pastojo ne sykį kenksmingu ne vien taip dirbančiam pavieniam žmogui, bet visai bendrijai. Apsireiškė veikimu tikras gyvenimo nesupratimas.

Gyvenimas stojasi įstatymais. Nenusiduoda nei mažiausias dalykėlis be jų. Nėra netyčių. Gyvenimo įstatymai nėra kokie sugalvoti paliepimai. Yra jie visumos jėgų apsireiškimo būdas. O kas tiktai yra gyvenime, viskas pareina iš tų pačių galių. Nieks negali šalinties iš erdvės, nieks pradingti iš visumos. Ir niekuomet nieks iš jos neišnyksta. Tik pereina į kitą stovį.

Plačiai žinomi yra regimojo pasaulio įstatymai ir jo viekai. Kalbama apie sunkumą arba vangumą, stangumą, pritraukimą ir susikibimą, magnetizmą, elektriką ir t.t. ir jų įstatymus. Prieš tuos negalima nieko padaryti. Tik nežinėliai ir kvailiai bando taip veikti. O nieks sienos negali galva išdaužti. Išeitų taip bandančiajam tik pražūtis.

Gyvenimo įstatymams pasipriešinti yra kovoti prieš gyvybę. O tai reiškia pirmiau save patį naikinti. Bendrasis gyvenimas tetvirtinamas arba griaujamas savo paties gyvybe.

Visai kits dalykas yra gyvenimo įstatymais naudoties. Tuomet žmogus gali visokius ir labai didžius darbus atlikti. Gali arti ir akėti, trobas, pilis ir bokštus statyti, net pasidirbti įrankius oran pakilti. Bet tam reikalinga įstatymai pažinti.

Jau minėjome regimo gyvenimo įstatymus. Bet tasai gyvenimas toli nėra visas. Visumoj yra tūli gyvenimo skyriai. O visur yra įstatymų. Visai ypatingi valdo, paveikslui, augimą. Galima juos vadinti augmeniško gyvenimo įstatymais. Kiti valdo geidavimą ir kratumą. O žmogus ne tiktai vienas geidžia ir kratos. Visuose pavidaluose tai galima pastebėti, kur tiek yra sąmonės, jog tiedvi jėgi gali apsireikšti. Yra jiedvi kamiško (Kama yra sanskrito kalbos žodis, kurs reiškia palinkimų, geismų, pasibaisėjimų, troškimų, vidaus karštumo jėgą) gyvenimo skyriaus galybi. Toliau yra įstatymų, kurie valdo minčių gyvenimą. Ir tasai nėra tiktai žmogaus omenyj, jo galvoj randamas. Jis yra visur kaip erdvė ir čia apsireiškia, kur sąmonė tokia budri, jog mintys gali būti numanomos.

Pagaliaus kalbama apie dvasiško gyvenimo skyrių. Ir čia viską valdo įstatymai. To gyvenimo aušrą jau galime mažumytį žmonėse pastebėti, būtent nors ir labai silpname jų manyme, jų išmanyme, jų apsireiškime, jų veikime. Kur koks doras darbas daromas, čia tikrai dvasiškos jėgos apsireiškia. Jos stojasi teisingumu, kantrumu, meile, išmintimi, paguoda, skaistumu ir t. t.

Iš visų šitų nurodymų matyti, kad gyvenime veikia labai įvairios galios ir įvairūs įstatymai. Dargi pasididina tas įvairumas tuomi, kad yra visa eilė gyvenimo skyrių su visokiais savo įstatymais. Tėra tie skyriai prieinami vien sąmonės persikeitimu. Kas, paveikslui, mintimis gyvena, nepagaunamas taip veikiai geismų, o kas geismų varomas, tas nepajaučia ir todėl neboja nei šalčio, nei šilumos. Tiems visokiems gyvenimo įstatymams apsireiškiant, stojasi gyvenimas ir pavieni jo dalykai. Todėl jis ir toks labai painus. Ir nelengva jame didžias permainas padaryti.

Bet veikiai išmanyti galima, kokie padėjimai tvirtesni, o kokie gudresni, ir pagal tai pasielgti. Jau paviršutiniame gyvenimo skyriuje tai pastebima. Visuomet yra tai tvirta, kur vienas ramstis kitą atsveria. Ta troba stipriai stovi, kurios sienos ir sparai prieš viens kitą lygiu sunkumu ir stangumu remiasi. Ir sakoma todėl gamtos moksle, kad tie santykiai išlieka, kuriuose randasi santara, harmonija. Kiti yra, griūva.

Yra tai vienas pamatinių gyvenimo įstatymų, iš kurių seka tūli kiti. Bet pastebėkime, čia tėra kalba apie galias ir jas valdančius įstatymus vieno gyvenimo skyriaus.

Žvelgdami į santykius tarp įvairių gyvenimo skyrių, pamatysime kitą pamatinį įstatymą. Ta troba grius, kurios viena siena, vienas sparas pages, supus. Bet siena arba sparas gali būti ir žmogaus laužiamas. O tuo apsireiškia visai kitos jėgos, būtent noras arba mąstymas. Taip matyti, jog regimojo gyvenimo galios ir jų santara gali būti aukštesnio gyvenimo skyriaus jėgų griaujamos. Antraip vėl griūvanti siena gali būti žmogaus darbu patvirtinama.

Taip pasidaro aiškus antras pamatinis gyvenimo įstatymas, būtent tas, kad visa tai pastovi ilgiau, kas tvirtinama ir remiama aukštesnių gyvenimo skyrių galių.

Iš to išmanomas pagaliaus dar kitas įstatymas: visi tie santykiai bus tuo tvirtesni, kuo daugiau bus juose ne vien santaros arba lygsvaros tarp vieno gyvenimo skyriaus galių, bet tarp visų. Ir tie santykiai bus visų tvirčiausieji, kurie remsis visų gyvenimo skyrių jėgų harmonija.

Reikia berods pastebėti, kad harmonija tarp įvairių gyvenimo skyrių nesiranda jėgų lygume. Nėra čia galima seikėti. Tikra harmonija čia bus, kur aukštesnio skyriaus jėgos vis viršų turės ant žemesniųjų.

Šitai gerai išmanę, negalėsime abejoti apie tai, koks darbas naudingas ir reikalingas, ar geriau yra griauti, ar statyti. Bet ištirkime dar kelias mintis, pareinančias iš viso, kas pasakyta.

Aišku, kad mes, ką nors griaudami, tuo tarpu nieko nestatome. Iš viso darbo išeina griuvėsiai. Berods galima griovimą vadinti ir naudingu, kadangi griaujamo dalyko viekai arba materialas išliuosuojamas naujam tikslui. Be to, dar ir vietos pasidaro naujam statymui. Vienok visa tai tuo tarpu tėra būsimi ir galimi dalykai. Nėra jie jau tikri.

O apmąstykime ir tai, kad griovimas gali griaujančiam pavojingas būti. Jeigu koks dalykas turi savyje santaros, tad jis ir prieš daug didesnę griaujančią galią atsistengs ir toji griaudama save tik silpnins arba ir naikins. Ypačiai jeigu ji nėra aukštesnio skyriaus jėga. Bet visai neapveikiama yra tai, kame santaros yra ne vien tarp jėgų vieno gyvenimo skyriaus, bet tarp visų. Tokį dalyką tegalėtų griauti visai aukšta galybė. Kitos visos prieš jį tik subyrės. O aukšta galybė niekuomet negriauja, kas harmoniška.

Kas savyje neturi santaros arba doros, tas, laikui priėjus, griūva savaimi. Kad, paveikslui, kokioj įstaigoj, kokioj tariamoj tvarkoj, kokiame moksle nėra teisybės arba teisingumo, doros ir tikrumo, tuomet čia veikiai pasirodo nykimas. Ir kovodami prieš tokias įstaigas ir t.t., darome visai nereikalingą darbą, kurį galima palikti valkūnams, nieko gero daryti nežinantiems. O kuomet mažumytis teisingumo, doros arba santaros bus tokiose įstaigose, tuomet, kovodami prieš jas, mes jas tik tvirtinsime.

Kad du priešu su viens antru kovoja, vis tas viršų palaiko, kuriame yra nors ir krislelis daugiau doros, santaros, teisingumo ir t.t.

Taip reikia suprasti, paveikslui, ir revoliucijų pasisekimą arba nepasisekimą. Didesnės materinės galios čia nieko nereiškia. Kur jų daugiau, čia daugiau sunkumo. Ir todėl čia veikiau viskas griūva, jeigu nėra santaros.

Todėl vis reikia labai apmąstyti norint ką griauti. Vis reikia pamanyti, ar griaujamasis dalykas gal neturės savyje daugiau doros negu tas, kurs griauja. Griaudami galime lengvai dargi tvirtinti, kas griūva, arba dar patys save naikinti.

O kad tvirtinamas griūvąs dalykas, tikrai nieko nereikėtų prieš tai daryti. Jeigu jis tvirtinamas tikru būdu, tai esti: jeigu jame dora vykinama, nieks prieš tai nieko nepadarys. Jeigu tvirtinama melaginga būdu, griūvąs dalykas tik kuo greičiau sugrius.

Daug svarbiau yra savaip ir tiesiog statyti arba gelbėti, kur kas statoma. Nebus eikvojamos tuomet be reikalo galios. Bus tuojau kas tveriama. Ir nereikės pasibijoti vietos ir materialo stokos. Kiekvienas tikras statymas prasideda dvasiško gyvenimo skyriuje. O čia nėra nieko erdvinio bei materinio. Bet iš čia pareina tvėrimas erdvės ir materialo.

Kur toks tvėrimas ir vykinimas eina, čia visuose gyvenimo skyriuose jėgos nuolatai plaukia krūvon ir tvarkosi stoties regimomis. Taip tveriant ir visų skyrių galybėms sutariant, statymai pastoja tvirtesni ir stipresni už visus kitus. Ir nuolatai traukia jie savęspi kitus viekus sau galingiau paremti. Tik nieks nesistoja ūmai. Yra tai statymas gyvenimo būdu. O tas nesireiškia šuoliais.

Taip matyti, kad statyti vienat yra naudinga, bet statyti tikru būdu. O tam šalia minėtų sąlygų yra labai svarbi paties statančiojo žmogaus dora, jo vidaus santara ir ramybė. Koks jo vidus, toks jo ir darbas. Jeigu viduje viskas griūva ir virsta griuvėsiais, jo veikalai ir bus griuvėsiai. O jeigu viduje bus harmonija, ir jo darbai bus tvirti ir galingi. Vidaus santara, dora todėl pirm viso reikia rūpinties. 

PAAIŠKINIMAS

Spausdinama iš „Jaunimo“ (1912. — Sausio nr. — P. 1 — 7).

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 3 tomas GRIOVIMAS IR STATYMAS