Trečiadienis, Rugp 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 3 tomas MOGUS, JO DARBAS JR GYVENIMAS

MOGUS, JO DARBAS JR GYVENIMAS

MOGUS, JO DARBAS JR GYVENIMAS

Žmogus yra pasaulio dalelė. Ir jo gyvybė bei darbai priklauso bendrajam gyvenimui. Tai, rodos, taip aišku, jog tik tereikia apsižvelgiant pasakyti: visai negali būti kitaip.

Tačiau ne kartą vienas ir antras tiki, jog pasaulis ir gyvenimas stojasi prieš jį kaip pati nekanta. Ir telieka skųsties dėl gyvenimo sunkenybių.

Bet ar ne taip, kad visa, kas aplink mus yra, kaip noris pareina iš mūsų darbo arba nors stovi artimame santykyje su juo? Ir yra daug išmintingų arba nors prityrusių žmonių, kurie tiesiog tvirtina mūsų gyvenimą esant mūsų veikimo ir darbo vaisiu. Reikėtų mėginti, ar taip ir yra. Pamatytume.

Tad gal ir kita dar pastebėtume, būtent kad žmogaus veikimai ir darbai visumet yra tokie, koks patsai yra žmogus. Visai ir negali buti kitaip. Žmogus negali apsireikšti, koks jis nėra. Berods žmogus gali ir veidmainiauti Tik tas sakinys kaip tik tvirtina pirma ištartą mintį. Iš tikrųjų: ir gyvenimas visumet toks yra, koks patsai žmogus.

Jeigu mūsų gyvenimas yra suiręs, netvarkus, silpnas, kupinas neteisingumų, tai tikra, mes patys tokie. Ir todėl, norėdami taisyti gyvenamą, būtinai turime pradėti su savimi.

Kuomet mumyse visi mūsų gyvybės reiškiniai gražiai sutars, tai yra kuomet mes patys būsime harmoniški, būtent tvirti, tvarkūs, rimti, skaidrūs, atviri, šviesūs, teisūs, tuomet bus tokie ir mūsų darbai bei veikimai. Ir toliau toks turės būti visas mūsų gyvenimas, visi jojo padėjimai.

Kaip tik panorsime jį taisyti, turime kreipti savo domą į save. Su savim turime pradėti. Kaip mes dėvime, kaip gulime, ką ir kaip valgome ir geriame, visa tai atbotina ir gal taisytina. Gi mažiausieji dalykai rišasi prie mūsų veikimo ir stato mūsų gyvenimą. Bet už visa svarbiausia yra tat, ką ir kaip mes jaučiame, manome bei norime ir ką mes kalbame.

Visai nėra išvengiama, kad rytojaus dieną būsime tokie, ką šiandien manome ir pasakome. Tarki visumet, giliai jausdamas, tvirtą, teisų žodį ir tu būsi iš lengvo pats tvirtas ir teisus. Meluoki, veidmainiauki, apgauk, ir tu greitai būsi vėjo leketas arba puspuvis vėjo nešamas lapelis, visų mindžiojamas ir skaudžiamas. Nors kartais ir išrodytų, jog dar esi žmogus.

Gyvenimą savo ir kitų, net visos tautos ir žmonijos laimę ir nelaimę, statome save gerindami ar blogindami. Tai yra mintis, kurią žmonių jau tūkstantis yra ištaręs o taria ją vis išmintingiausieji.

O dvigubas yra mūsų tokio darbo vaisius. Kokiu mes gyvenimą padarę esame, toks bus vėl ir jo veikimas į mus pačius. Ir taip jis mus gelbės gerame ar blogame mūsų darbe. Save gerinę ir gerinę tuomi ir gyvenimą, tasai kas dieną, net jau kas akies mirksnį remia ir tvirtina gerąjį mūsų darbą ir gerina bei tvirtina mus pačius. Antraip vėl: save bloginę ir bloginę tuo ir gyvenimą, tasai kas dieną sunkiau užgula ant mūsų darbų ir mūsų. Ir verčia mus į bedugnį. Taip visai nenumatomai ir neapsakomai yra svarbu visa, ką mes manome, norime, geidžiame, ką kalbame ir veikiame, kaip pasielgiame ir ką darome. Kiekvienu tokiu savo gyvybės apsireiškimu mes kylame ar grimztame, atsigauname ar nykstame, švieson stojamės arba tamson grimztame. Tas pat nusiduoda ir gyvenimui. Ir iš tikrųjų mūsų gyvybė, kaip ir visas gyvenimas, yra nuolatinis mirgėjimas.

Nenoroms ir nežinioms mes save bloginame. Negreitai pastebime savo veikimo vaisių. Ypačiai tuomet jie mums pasilieka tarsi užkloti, kuomet apsisvaiginame visokiais gėralais ir valgiais, toliau visokiais nešvariais jausmais bei geismais ir pagaliau dar tūlomis mintimis. Tuomet nebematome gyvenimo savo akimis. Svaigulio rūkuose jis pasirodo. Ir kaip tiejie mainos, taip mainosi mūsų pasaulio ir gyvenimo supratimas. Ir tad mes tą atitinkamai veikiame ir vargstame. Nėra tad mumyse tvirtybės gyvenimo bangose. Negalime apsireikšti iš savo vidaus gelmių. Visa, ką darome, yra valdoma svaigulio.

Išeiti iš to yra sunku. Vis dėlto galima. Netinka tam atsisėdus ir rankas sudėjus mąstyti, kas gera, kas bloga, ko saugoties, ko tverti. Ne, tvirtai pasiryžus, reikia veikti, dirbti. Bet pasiryžimas turi pareiti iš pasišventimo tam, kas gražu, teisu ir gera. O tokiu būdu pasišvęsti turime pirma mažiausiuose kasdienio dalykuose.

Taip iš lengvo gerysime save, savo darbus ir gyvenimą. Ir iš lengvo vis daugiau praregėsime ir kilsime, kol nestovėsime pačiame harmoniškame gyvenime, pildydami didžius uždavinius.  

PAAIŠKINIMAS

Spausdinama iš „Jaunimo“ (1914.— Kovo nr.— P. 1—5). 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 3 tomas MOGUS, JO DARBAS JR GYVENIMAS