Trečiadienis, Rugp 22nd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 3 tomas MATERĖS TIKRENYBĖ

MATERĖS TIKRENYBĖ

MATERĖS TIKRENYBĖ

Rodosi, materė yra tikriausias šio pasaulio dalykas. Galima ją ne vien matyti, bet ir rankomis nutverti. Ji yra tarsi tat, kas esti, kas buvo ir kas bus, iš kurio visi daiktai pasidaro.

Mokslas, kurs materę tyrinėja, žino daug apie ją pasakyti. O daro tai iš dviejų atžvilgių. Fizika žiūri į materę kaip į dalinamą daiktą. Ir seniai jau vadinami maži jos krisleliai molekulomis, kurios susideda iš dar mažesnių dalelių, vadinamų atomais.

Kitas mokslas, būtent chemė, žiūri į materės ypatybes ir sako, visa materė susidedanti iš elementų, kurie reiškia pagrindinę jos būseną. Žinoma yra visa tų elementų eilė. Jų junginiai padaro tai, ką mes materės rūšimis vadiname. Tie junginiai nėra pastovūs. Nuolatai jie kinta. Vienas junginys pasidaro antram išyrant.

Bet paskutiniais laikais sužinota, kad materė ne vien tokiu, būtent chemišku būdu kinta, bet ir fizišku. Įvairių elementų atomai dalinasi, ir tos dalys keliauja.

Seniau buvo pastebta, kad elektrikos srovė, kuri eina per kokią tam tinkamą materę, jos daleles neša su savim. Dabar — reiškia berods, kad jau pirm tūlų metų, — ištirta, kad šalia elementų, kurių atomai tarsi tvirti, sustingę yra ir pasilieka, kokie jie, randasi ir tokių, kurie spindi, tai esti kurie atomų daleles sviedžia nuo savęs. Kalbama apie elementų radioaktyvumą.

Ir tokių radioaktyvių elementų dabar jau 37 surasti. Dalelės, kurias jie sviedžia nuo savęs, yra tokios mažos kad tūkstantis metų gali praeiti, kol numanytas to elemento šmoto mažėjimas. Bet vis dėlto matyti, kad materė nėra toks jau patvarus dalykas, kokiu ji atrodo. Materės dalelės keliauja. Materė yra judi.

Bet įsižiūrėkime dar giliau į ją! Imkime, paveikslui, akmens grūdelį! Jis atrodo tarsi iš vienos dalies padarytas. Bet žvelgiant į jį per padidinimo stiklą, jau jis kita kas. O jeigu galėtume į jį per tokį stiklą žiūrėti, kurs jį padidintų lyg mūsų žemės didumo, tada pastebtume, kad jis susideda iš mažų dalelių, kurių kiekviena juda, kaip laikrodžio švytuoklė. Tos dalelės yra molekulos. Jų tokiame krislelyje, kurį vos tarp pirštų numanyti galime, yra milijonų milijonas, arba vienu žodžiu: bilijonas. O tas tų molekulų judėjimas mūsų jaučiamas. Kalbama apie jį kaip apie šilumą.

Žiūrėdami vėl į molekulą per padidinimo stiklą, taip kad ji atrodytų bilijoną kartų didesnė negu ji yra, pamatytume jos dalis, būtent atomus. Įvairios rūšies materės molekulos turi įvairų atomų skaičių. Taip vandens molekula susideda iš trijų atomų. Toliau pastebtume, kad tarpai tarp tų atomų yra palyginamai tokie platūs, kaip paprastam žvilgiui tolumas tarp saulės ir žemės.

Įsižiurėdami į atomą, pastebtume, kad ir jis yra sudėtas. Jo vidurys yra punktas, aplink kurį skrieja krisleliai, vadinami elektronais. Kiekvienas atomas yra maža saulutė su palydovais planetais ir sudaro savo nenumanomoje mažybėje tokį jau sistemą, kaip koks yra mūsų saulės sistemas su savo planetais.

Tarp atomų dalelių yra, atsižvelgiant į jų mažumą, tiek jau erdvės, kaip tarp planetų, kurie lydi mūsų saulę. Toks mažas materės grūdelis, koks atomas yra, iš tikrųjų neturi beveik jokios materės. Iš didžiausios dalies jis yra erdvė. Bet jos mes nenumanome, kadangi atomų dalelės, elektronai, skrieja aplink savo varpstį. Ir todėl atomas šiandien yra suprantamas veikiau kaip jėga negu materė. Materės judumui mūsų laikais surado dar ypatingą prasmę. Elementai statomi į eilę su pagrindiniais skaičiais

Pirmasis ir lengviausias elementas yra vandendaris (vandenilis — red.) paskutinysis, būtent 92, kurs ir sunkiausias, yra uranas. Nežinomi yra toj eilėje dar penki elementai. Reikia, kaip mokslas sako, juos dar surasti, šiaip liktųsi toj eilėje spraga.

Tūli elementai berods nesideda į minėtąją eilę su pilnu skaitmenimi. Bet spėjama, jog vien dėl to, kad jų atomai yra sudėti. Ir kaip jie galės paspirti tuos elektronus, kurie prie jų nepriklauso, tuomet jie bus gryni elementai ir stovės savo eilėje po tikru skaitmenimi. Tie atspirtiejie elektronai bus kito elemento atomų dalelės.

Minimos eilės elementų atomai turi įvairų elektronų skaičių. Aplink vandendario atomo vidurį skrieja vienas elektronas. Aplink urano atomo vidurį skrieja elektronų devynios dešimtys du. O susekta, kad ypačiai tie elementai, kurių daug yra elektronų, spiria juos šalin nuo savęs. Tie elementai, vadinami radioaktyviais, nuolatai kinta, savo skiliaudas mesdami. Gal jie pasidarė surinkdami sau daug elektronų ir dabar vėl nyksta. Todėl spėjama, kad vandendario atomo vidurys esąs visų elementų pagrindas.

Kas jis? Ir iš kur jis? Visa materė, apie kurią kalbame, nardo eterio jūrose, kaip sakoma. Bekraštenybė jo esanti pilna, jo, kurs jau nebegali būt vadinamas materė, bet kurs yra gal jėga ir materė. Jis pildo tarpus tarp elektronų, tarp atomų ir molekulų, tarp žemės, saulės ir žvaigždžių. Jis yra kita esimo būtis. Yra slėpinys.

Bet jis materės judėjime daug reiškia. Žinomi yra regimosios šviesos spinduliai. Bet atrasti ir neregimi spinduliai. Seniau buvo sakoma, šviesos spinduliai esą eterio bangos. Tai dabar aiškėjo. Yra taip iš tikrųjų. Neregimiejie spinduliai pasidaro kitaip, būtent kad eterio bangos nuo atomų neša jų elektronus, tarsi atomai juos skrajintų nuo savęs.

O ir tai dar ne visa. Žinomi šiandien yra įvairūs neregimi spinduliai. Vienas anglų mokslininkas, mėginęs jų ypatybes, vienus vadina α, kitus — β ir dar kitus — γ spinduliais (α = alfa, β = beta, γ = gamma). Paskutiniejie yra panašūs į regimuosius saulės šviesos spindulius. Jie nieko neskrajina, yra vien eterio bangavimas. Tik jų bangos trumpesnės negu saulės, maždaug kaip rentgeno spindulių bangos.

Kitokie yra spinduliai. Jie skrajina mažas daleles. Bet jie pareina iš atomo varpsties, iš jo branduolo. Ir todėl rodosi, būk ir tas yra sudėtas. Veikiant šiems spinduliams, tūli elementai kinta ir virsta savaime kitokiais. Bet ir tai kartais labai ilgai trunka.

Mažau materės sviedžia iš atomo spinduliai. Visgi jie sviedžia. Ir taip net tokiam mažame krislelyje, koks yra atomas, pastebimas ypatingas veikimas. O šis veikimas priverčia mokslą įvairių elementų atomus statyti į eilę, ne, kaip seniau, atomų svarumas. Mokslas yra įbridęs į materės vidų.

Ir dabar žinoma, kokie dalykai atsitinka tame, kas mums rodėsi ir dar rodosi tvirta, amžina. Materė yra esimo tiktai simbolas, bet ne toks tikras daiktas, kokiu mes jį vaizduojamės. O ir labai ypatingai ji tvarkyta.

Pažvelkime dar kart į tai! Atsiminkime, kaip mes ant žemės gyvename. Toli yra nuo jos lig mėnesio ir saulės. O dar toliau lig kitų žvaigždžių. Tokiu būdu tie didiejie padangių kūnai tik tėra krisleliai bekraštėje erdvėje.

O tie patys didiejie kūnai, kaip matėme, susideda iš krislelių, kurie ir tik tėra spuogyčiai erdvėje. Bet savo mažybėje tvarkyti kaip ir tie didiejie kūnai. Kiekvienas atomas yra sistemas su viduriu ir palydovais kaip saulė su savo planetais.

Ir visa tai juda. Visi kūnai, mažiejie ir didiejie daiktai sukurti iš tos judančios materės. Pradedant ja ištirti, ji tarsi traukia nuo mūsų, bėga mūsų žvilgiui, dingsta mūsų supratimui. Materės vietoje lieka vien gyva, judi jėga. Kas jos jūras išmatuos!

Materė, šits paprastas dalykas, slepiasi tarsi kokiame tuštume ir vien veikimu apreiškia esimą. Ir kaip tik imama ją tyrinėti, ji mus vilioja vis gilyn į esties bedugnius. Todėl tūli manytojai ir sako, kad mes tegalime kalbėti apie materę, gyvendami kūnu.

Gal visa tai apmąstę, pradedame stebėties. Materė, kurios tikrenybe paprastai taip labai tikime, yra pats gyvas slėpinys. Bet kas tada yra patsai žmogus, kurs žinosi esančiu, žino save sąmoninga asmenybe, kuriai įglaustas yra kūnas iš slėpiningosios materės jai apsireikšti?  

PAAIŠKINIMAS

Spausdinama iš „Darbymečio“ (1921. — Nr. 4. — P. 1 — 7). 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 3 tomas MATERĖS TIKRENYBĖ