Trečiadienis, Gruo 11th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas DIDYSIS DABARTIES ŽMONIJOS PATIRTIES KLAUSIMAS KOSMINIU POŽIŪRIU

DIDYSIS DABARTIES ŽMONIJOS PATIRTIES KLAUSIMAS KOSMINIU POŽIŪRIU - ANTRASIS PASAULINIS KARAS IR JO PABAIGA

IX 

ANTRASIS PASAULINIS KARAS IR JO PABAIGA 

A. Politinė ir ekonominė Vokietijos padėtis, atrodė, ėmė sparčiai gerėti, kai 1933 m. sausio 30 d. Adolfas Hitleris tapo reicho kancleriu ir nacionalsocializmas Vokietijoje įgavo jėgų. Drausmė vis griežtojo, Vokietija stiprėjo. Įvairios Europos valstybės užmezgė su ja glaudžius ryšius.

Tačiau visa tai truko neilgai. Atrodo, jog pasaulyje pradėta matyti, kad vokiečių vadovybė priešpriešino save bendram tautų gyvenimui. Vis labiau stiprėjanti vokiečių galia ėmė vienus erzinti, o kitus baiminti. Pagaliau kai kuriose valstybėse prasiveržė mintis, jog taiką tarp tautų galima pasiekti tik sunaikinus vokiečių galią.

Tačiau tai beveik netrukdė vokiečių vadovybei. Ji vis labiau didino savo galią ir karinę jėgą. 1935 m. buvo galima atsiimti Saro sritį. 1938 m. pasidarė įmanoma prie vokiečių reicho prijungti Austriją. Vėliau be jokių sunkumų prie reicho vėl buvo prijungtos kai kurios per Pirmąjį pasaulinį karą iš Vokietijos atimtos sritys.

Dabar ji buvo vadinama Didžiąja Vokietija. Vis garsiau buvo kalbama apie amžinąją Vokietiją. Su Italija 1939 m. gegužės 22 d. vokiečių vadovybė sudarė karinę sutartį. Visa tai labai stipriai sujaudino pasaulį. Neigiančios jėgos visur sukilo prieš Vokietiją. {86}

Tačiau puolamoji vokiečių dvasia nebuvo išgąsdinta. Iš Lenkijos valstybės buvo pareikalauta grąžinti laisvąjį miestą Dancigą. Lenkija, remiama Didžiosios Britanijos, atsakė ginklavimusi siekdama gintis. Vokietijai grasino įvairios jėgos. Tačiau ir jos Vokietijos vadovybei nepadarė stabdančio poveikio.

Užpuolimas buvo imtas laikyti pergale. Buvo netgi sakoma, jog priešui reikia užbėgti už akių. Taip prasidėjo karas įžygiuojant į Lenkiją, kuri neva ketinusi pulti.

B. 1939 m. rugsėjo 1 diena buvo tarsi sunkios lemties pakilimas. Vokietijoje nacionalsocialistų sluoksniuose vargu ar kas numanė, kad tą dieną prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. 1933 m. rugsėjo 2 d. V NSDAP reicho partijos suvažiavime buvo paskelbtas ir su susižavėjimu sutiktas leitmotyvas apie tikėjimo pergalę. Dabar jis vėl turėjo suskambėti. Rugsėjo 2 d. Prancūzija ir Anglija, remdamos Lenkiją, paskelbė karą Vokietijai.

Tačiau tai jokiu būdu nesusilpnino vokiečių kovinės valios ir drąsos. Lenkijoje vokiečių galybė laimėjo vieną pergalę po kitos. Greitai visa Lenkija pateko vokiečių valdžion. Rugsėjo 27 d. Varšuva besąlygiškai kapituliavo. Viena Lenkijos dalis buvo atiduota Rusijai. 1939 m. spalio 12 d. vokiečių vadovybė pasiūlė Anglijai taiką. Tačiau tai tik pakurstė jos priešiškumą. Chamberlainas, Anglijos valstybės vadovas, atmetė pasiūlymą. Tokiu būdu karas kilo ir Vakaruose.

Siekdami užbėgti priešui už akių, vokiečių būriai okupavo Daniją ir Norvegiją. Okupacija buvo baigta 1940 m. balandžio 9 d. Tada vokiečiai žygiavo per olandų ir belgų sieną. Ji buvo peržengta 1940 m. gegužės 10 d. Jau gegužės 14 d. olandų armija pasidavė, o gegužės 28 d. — ir belgų armija.

Iš vokiečių reicho atimtos Eupeno ir Malmedy sritys gegužės 18 d. vėl buvo susigrąžintos. Tuo metu dar vyko mūšiai Norvegijoje, ypač prie Narviko, su anglų ir norvegų ginkluotosiomis pajėgomis. 1940 m. birželio 10 d. visa tai baigėsi vokiečių pergale.

Tuo metu prasidėjo karas ir Prancūzijoje. Taip pat ir čia vokiečių armijos jėgos buvo pergalingos. Jau 1940 m. birželio 22 d. buvo sudaryta karinių paliaubų sutartis. Birželio 25 d. karo veiksmai liovėsi visoje Prancūzijoje. {87}

Europos pietryčiuose buvo okupuotas visas Balkanų pusiasalis. Jugoslavijos karinė galia palūžo 1941 m. balandžio 8 d. Balandžio 27 d. vokiečių būriai įžygiavo į Atėnus. Mūšiai prie Kretos baigėsi 1941 m. birželio 2 d. Vokiečių galia laimėjo visur. Karo pabaiga buvo neabejotina. Po to įvyko posūkis, kurio iš pradžių nebuvo galima įžvelgti.

C. Vokiečių vadovybė manė, kad dabar svarbu yra palaužti ir rusų karinę galią. 1941 m. birželio 22 d. buvo užpulta Tarybų Sąjunga. Vėl — pergalės viena po kitos. Belaisvių skaičius viršijo milijonus. Jau liepos 10 d. pasibaigė didelis dvigubas mūšis prie Bialystoko ir Minsko. Tai buvo didžiulė vokiečių pergalė.

Dabar vokiečių karinė galia galėjo veržtis vis tolyn į Rusiją. Po metų, 1942 m. liepos 1 d., vokiečių rankose atsidūrė didelė sausumos ir jūros tvirtovė Sevastopolis. Vokiečių kariuomenė pasiekė Kaukazą ir Volgos žemupį. Buvo užkariautas didelis pramonės miestas Stalingradas.

Atrodo, kad šitoks veržimasis į priekį nuvedė į klystkelius. Audringas ir beveik nevaržomas Adolfo Hitlerio kovos troškimas negalėjo neprieštarauti numanomam geriausio stratego planui palikti priešą nukraujuoti prie tvirtos gynybinės linijos. Šitaip vokiečių karinis vadovavimas labai pasikeitė.

D. Vokietija atrodė esanti daug pranašesnė už savo priešininkus. Taip ji buvo pelniusi didelę šlovę. Daugelis, ypač Vokietijoje ir užsienyje, vokiečių galią laikė neįveikiama. Po šalių pakto pasirašymo su Japonija ir Italija 1940 m. rugsėjo 27 d. ji atrodė esanti dar patikimesnė, taigi prie jos prisijungė ir mažesnės valstybės, tokios kaip Suomija, Vengrija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, o galiausiai ir naujoji Chorvatija. Vokiečių pergalių aiškiai nebuvo galima sulaikyti, todėl šalia Vokietijos buvo galima jaustis saugiam.

Okupuotose svetimose srityse tuoj įsigalėjo vokiečių administracija. Ten paskirti vadovaujantys asmenys labai gerai žinojo, kaip valdyti užgrobtas šalis, kad Vokietija turėtų naudos. Vokiečių tautos jėgai tai buvo naudinga. Iš Ukrainos buvo išgabenti dideli kiekiai kviečių ir vaisių. Rumunija, kaip sąjungininkė, tiekė karui taip labai {88} reikalingą naftą. Taip pat ir kitose srityse buvo įvairių gaminių.

Truputį daugiau kaip po dvejų metų karo vokiečių vadovybė laimėjo tai, ko vokiečių tauta tokiu mastu dar niekada nebuvo turėjusi. 1942 m. pabaigoje ji išsikovojo viešpatavimą visoje Europoje. Tikrai atrodė, jog karas turėtų greitai baigtis. Ką jis duos pasauliui, nebuvo jokių abejonių.

E. Tačiau kaip tik šitoje vokiečių laimėjimų aukštybėje pasirodė tamsūs, audringi naujos priešingos karo eigos debesys. Nors Afrikoje vokiečių ir italų armija prasiveržė iki Egipto sienos, tačiau po to, kai į karą su Vokietija įsitraukė taip pat ir Amerika ir atėjo į Afriką, Vokietija ir Italija turėjo su dideliais nuostoliais trauktis.

Vakaruose Vokietijos priešininkų puolimai darėsi vis sėkmingesni. Jie užvaldė Italija. įvyko tautos perversmas. Musolinio išgelbėjimas iš nelaisvės, atrodė, dar šį tą žadėjo. Tačiau nors ir iš lėto, vokiečių karinė galia visur buvo išstumta.

Rytuose buvo prieita iki baisaus karo suliepsnojimo. Labiausiai gąsdinantis įvykis buvo pralaimėjimas prie Stalingrado. Didelės vokiečių karinės pajėgos po kruvinų nuostolių pateko rusų valdžion. Tai vargu ar buvo galima numatyti. Vokiečių vadovybė, praradusi gabiausias jėgas, darėsi vis silpnesnė. Vis dėlto ji sugebėjo išsilaikyti rusiškuose ir kituose Rytų kraštuose iki 1944 m. pabaigos.

Tuo tarpu žlugo Italija. Suomija nusigręžė. Rumunija nutraukė karą su Rusija. Prie Vokietijos dėl tam tikro spaudimo vis dar laikėsi Vengrija. Slovakija ir Chorvatija. Tačiau rusų pajėgų puolimas nemažėjo. Jos užtvindė ir baltų kraštus bei Lenkiją ir priėjo iki vokiečių sienos.

Panašūs įvykiai vyko ir Vakaruose. Pakrantės gynyba prie Atlanto vandenyno ir prie kanalo Prancūzijoje buvo palaužta. Buvo atsisakyta Balkanų. Traukiantis prireikė daugybės aukų. Atrodo, viskas keičiasi. Vargu ar buvo įmanoma sužinoti, kada ir kur patirtos lemiamos nesėkmės.

F. Kai prasidėjo 1945 metai, buvo kalbama, kad 1945 m. sausio 12 d. Stalinas pradėsiąs paskutinį didįjį puolimą prieš Vokietiją. Tuo pačiu metu Amerika ir Anglija {89} grūmėsi su vokiečių galia Italijoje bei Prancūzijoje ir ją palaužė. Greitai jų kariuomenės iš vakarų pusės, o rusų iš rytų užplūdo vokiečių kraštą.

Per trumpą laiką vokiečių tauta buvo visiškai sutriuškinta. Jos ir dar likusių sąjungininkių likimas buvo nulemtas 1945 m. gegužės mėnesį. Amerikiečių, britų, rusų ir galiausiai ką tik sudaryta prancūzų vyriausybės susitiko Berlyne. Tai buvo karo pabaiga, kokią ją dar prieš metus tik nedaugelis vos tegalėjo nujausti. Grėsmingos pranašystės Anglijoje ir Amerikoje dar prieš dvejus metus atrodė tik tuščias gyrimasis. O dabar jos išsipildė.

Prasidėjo karas dėl Dancigo. Dabar Lenkija jau nenorėjo viešpatauti tik toje srityje, kuri jai buvo pripažinta po Pirmojo pasaulinio karo, o ketino užimti taip pat ir naujus plotus. Tik atrodė, kad ji nėra visiškai savarankiška. Klaipėdos kraštas vėl atiteko Lietuvai. Tas pats atsitiko ir kraštams, esantiems prie nevokiškų valstybių sienų. Visa Vokietija atsidūrė svetimų jėgų valdžioje.

G. Kad buvo galimas toks posūkis, supranta tik tie žmonės, kurie visus įvykius kildina iš Kūrėjo jėgų, iš Begalybės. Jie taip pat sako, kad šitas posūkis turįs būti labai reikšmingas visai žmonijai, gal net labiau negu karas. Tačiau tai dar sunku įrodyti.

Visoje žmonijoje, ne tik Vokietijoje, bei taip pat ir Rusijoje, Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Prancūzijoje bei kitose, mažesnėse šalyse, apskritai yra daug milijonų žuvusių ir invalidų. Visur taip pat kenčiama dėl artimųjų netekties, taip pat dėl vargo, skurdo ir bado. Reikia dar pagalvoti ir apie siaubą, kuris ištiko žmones Azijoje. Visa Žmonija siaubingai kraujavo ir turi dar siaubingai kentėti.

Kad nelaimė buvo tokia didelė kaip tik Vokietijoje, turi būti nuolat apmąstoma. Neturįs likti be atsakymo klausimas, ar iš tikrųjų vokiečių tautos neigiančios jėgos buvo tiek pakilusios, kad galėjo nuvesti iki karo ir kartu iki savęs sunaikinimo. Juk galėjo suklestėti taip pat ir kas nors kita. Gyvybės pilna medžio sėkla išauga į medį net ir siaurame uolos plyšyje ir suskaldo uolą.

Kiekvienas pralaimėjimas vėliau baigėsi pergale. Taip rašė Adolfas Hitleris. Jo palydovai yra kalbėję apie galutinę pergalę. Vis dėlto laimėjo tik neigiančioji jėga. {90}

Tačiau iš to turėtų išplaukti kažkas labai reikšminga žmonijai. Galbūt jai ir atiteks galutinė pergalė. Tai nebus nei vokiečių, nei anglų ar amerikiečių pergalė. Taip pat vargu ar reikia laukti amerikietiško šimtmečio. Tačiau galima tikėtis tikrojo žmoniškumo pergalės.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas DIDYSIS DABARTIES ŽMONIJOS PATIRTIES KLAUSIMAS KOSMINIU POŽIŪRIU