Trečiadienis, Birž 26th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS

SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS - ŽMONIŠKUMO ATSISKLEIDIMO SVYRAVIMAI

I 

ŽMONIŠKUMO ATSISKLEIDIMO SVYRAVIMAI 

Mąstantis žmogus gali lengvai suvokti, kad visa būtis yra nuolatinis vyksmas. Į jį įtraukta ir visa žmonija. O jo gelmėse — žmogaus esmė. Kūrėjo galia neša ją iš laiko ir erdvės begalybės į daiktų pasaulį. Ji suklesti įvairiausiuose žemės kraštuose skirtingu būdu įvairiai atsiskleisdama. Visuomet ji yra įvairaus lygio. Žmoniškumas yra tai mažiau, tai daugiau ryškus. Toks svyravimas visuomet matyti ir kartų atžvilgiu.

Tačiau žmonijos istorijoje į akis krinta, kad viena kuri nors žmonijos dalis nuolat tampa reikšmingiausia visai žmonijai. Taip atsitinka dėl savito kai kurių žmonių sąmoningumo, kuris padeda šiems tam tikrais laikais pradėti vyrauti ir patraukti savo įtakon kitus, kad vienytų žmoniją. {177}

Ši vienybė galima tik esant tokiam žmoniškumo atsiskleidimui, kuris išryškina didžiausia žmogaus sąmonės, esminio žmoniškumo pakilimą. Į būtį besiveržiantis žmogus su kiekviena karta vis labiau kreipė sąmone į daiktiškumą. Tačiau jis turi ir uždavinį surasti ir suprasti save pati, pagaliau surasti savo esmės ištakas.

Toks vyksmas laiko atžvilgiu yra banguotas. Todėl įvairiais laikais žmonėms būdingi vis kitokie savitumai. Vaikai visada rodo turį ką nors naujo, ir tai. laikui bėgant, vis aiškiau išryškina busimos kartos. Tačiau kūrybinės bangos ne tik kyla, bet ir vėl nuslūgsta.

Ypač pažymėtina, kad pakilimas daugiausia išryškėja per žmonijos audras, kurios ypač šėlsta karų metu. Kūrybos vyksmas visuomet skleidžia ugdančias ir slopinančias jėgas, kurias jau prieš tūkstančius metų nurodė persų išminčius Zaratustra ir kurių šiandieniniai vadinamieji tikintieji bijo kaip Dievo ir velnio. Labiau pastebimos kuriančios jėgos, bet greitai prasiveržia ir trukdančios. Nors tuomet ir atrodė, kad žmonija tampa žmoniškesnė, bet ir nežmoniškumai prasiverždavo nauja jėga.

Dabar tai matyti jau iš to, kad net ir po karų siaubingai žudomi žmonės. Tikriausiai niekada žmonijos istorijoje nebuvo tokių žiaurumų kaip dabar. Žinoma, vis iš naujo kildavo karai, kai susitelkusios vienos žmonių masės puldavo kitas siekdamos vienos kitas pavergti ar net sunaikinti, bet niekada nebuvo taip kaip dabar, kai beveik visa žmonija įsivėlė į karą ir tam tikru atžvilgiu tebekariauja net jam pasibaigus.

Ypač reikėtų susimąstyti ir apie tai, jog kartais vieni žmonės žiauriai žudomi kitų dėl to, kad kitaip mąsto Čia reikėtų prisiminti, pvz., pirmųjų krikščionių persekiojimus mūsų eros pradžioje, po to — žiaurų galybę įgijusių tariamųjų krikščionių elgesį su nekrikščionimis, inkvizicijos teismus, vadinamųjų raganų žudynes ir galų gale — kaip šios blogybės aidą — dar šiandien kai kuriems žmonėms pateikiamus kaltinimus dėl prietarų, apžavų ir ryšio su velniu.

Nors visuomet buvo žiauriai elgiamasi su tais žmonėmis, kurių pažiūros į visuomenės gyvenimo tvarką buvo kitokios, tačiau šiandien žiaurumas labai siaubingas. Šiais laikais žūva milijonai žmonių. Senaisiais laikais tai {178} atsitikdavo dėl epidemijų ir gamtos katastrofų. Tai yra liudijimas dabar ryškėjančio žmoniškumo smukimo.

Visa tai būtina išsamiai aptarti. Reikėtų suprasti, ką tokie įvykiai reiškia žmonijos gyvenimui. Jie juk turi savo prasmę. Galima būtų pažymėti, kad visa būtis yra persmelkta vienos, visa lemiančios išminties, vieno, visa kam malonę teikiančio gėrio, vienos, viskam vadovaujančios valios ir viską veikiančios galios.

Tačiau visuomet būna žmonių, kurie klausia save, o kas iš tikrųjų yra žmogus, ką jis tikrai žino ir ko nežino, kuo jis tiki ir kuo netiki, ką jis gali, kaip jis pasiklysta ir skaidrėja. Amžių kaita nuolat teikia naują prasmę žinojimui, tikėjimui ir netikėjimui, kerams ir prietarams, nors ir nėra aiškiai suvokiama, kaip iš tikrųjų reikėtų suprasti visus šiuos reiškinius.

Todėl visose srityse nuolat būna svyravimų. Tai, kas kartą paskelbiama žinojimu, greitai tampa klaida. Ypač tai būdinga dabarčiai. Taip yra ir su visa kuo kitu. Dvasios tamsoje sunkiai žengiama toliau ir nepasiekiama šviesos. Ypač keista yra tai, kad kai kurie žmonės mano esą labai tikintys, bet iš tikrųjų yra pasinėrę į prietarus ir net netikėjimą.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS