Ketvirtadienis, Spa 17th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS

SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS - NUO SENO VISOS ŽMONIJOS PRAKTIKUOJAMAS ARTINIMASIS PRIE DIEVO MALDA

XIV 

NUO SENO VISOS ŽMONIJOS PRAKTIKUOJAMAS ARTINIMASIS PRIE DIEVO MALDA

Žmogaus sąmonėjimas yra tarsi pakartojimas aukštesnėje būties srityje to, kas žemėje sukeliama veikiant saulės jėgoms, t. y. šviesos susidarymui. Tai, kas iš aplinkinio pasaulio paveikia žmogaus jusles, į juslių pasaulį pašaukia jo sąmonę. Tai, kas jį pasitinka iš būties gelmės, daro jį sąmoningą jos atžvilgiu. Tik jis turi būti nuolat į ją atsigręžęs, kad pasiektų aukštesnį sąmoningumo lygi.

Nuo seniausių laikų žmonės praktikuoja tai, kas vadinama malda ir kas buvo suprantama kaip tikėjimo išreiškimas, kaip atsidavimas Didžiajam Slėpiniui, kuriame yra visa būtis. Būtinąjį pamaldumą buvo stengiamasi sukelti prie gamtą pamėgdžiojančio arba prie susigalvoto kūrinio. Įvairios tautos jų turėjo skirtingų — nuo totemizmo iki pat teizmo.

Vienos tautos turėjo tikrus gyvūnų paveikslus, kitos — sukurtas žmonių figūras. Indai turi Brahmos figūrą, kuri iškilusi iš lotoso žiedo. Krikščioniškos tautos jau daugiau kaip tūkstantmetį meldžiasi prie ant kryžiaus prikalto, skausmuose mirštančio žmogaus figūros, o anksčiau, kartais dar ir dabar — prie avinėlio paveikslo. Tačiau dažnai meldžiamasi ir prie moters su vaiku ant rankų, ,,Dievo Motinos“, paveikslo, lygiai taip. kaip meldėsi senieji egiptiečiai prie deivės Izidės su vaiku Horu paveikslo. Žydai pamažu susikūrė simbolinius ženklus.

Visi tokie vaizdiniai kūriniai nepadaro maldos tuo, kuo ji turėtų būti. Palikus nuošalėje juslių vaizdinius, ji turėtų būti kreipimosi į vidų, dvasingumo išraiška. Tai rodo ir žodžiai (Mt 6, 6), kurie ragina melstis „savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje“. Tai nėra toks lengvas dalykas. {210} Greitai malda tampu tik žodžių kartojimu. „Širdis lieka toli nuo Dievo“ (Iz 29, 13). Prie Jo priartėjama, kai Jis šlovinamas „dvasia ir tiesa“ (Jn 4, 24). O tai reiškia vidinį susikaupimą ir šventąją tylą.

Tačiau daug priklauso ir nuo to, dėl ko meldžiamasi. Malda gali būti išreikšta padėka, didelė pagarba, taip pat prašymai, kad Dievas patenkintų įvairius lūkesčius, išklausytų skundus dėl vargų ir pagalbos prašymus. Visa tai įvairiais budais ir kūno laikysenomis prakukuojama nuo neatmenamų laikų. Esminis dalykas čia yra visiškas vidinis aukojimasis ir atsidavimas Visagalybės gerumui.

Mato (6, 9—13) ir Luko (11, 2—4) evangelijose pateikta pavyzdinė malda turėtų būti ne tik kalbama ir apmąstoma, bet ir vidujai išgyvenama. Ir ne tik kartais. Ji visuomet turėtų būti sieloje. Pagaliau visas gyvenimas turėtų būti šitokio turinio malda, tai nurodoma ir Pirmajame Laiške Tesalonikiečiams („Be paliovos melskitės!“ 5, 17) [3] ir Laiške Kolosiečianis („Būkite ištvermingi maldoje, budėkite su ja dėkodami“ 4, 2).

Dažnai patiriama, jog malda neišgirstama, nors kartais įvyksta ir stebuklų. Viskam reikėtų pritaikyti žodžius: „Kiek dangus aukštesnis už žemę, tiek ir mano keliai aukščiau už jūsų kelius“ (Iz 55, 9). Kiekviena nuoširdi malda visada ką nors teikia. Be paliovos besimeldžiantis tampa kitoks. Jo esmė tampa turtingesnė ir skaidresnė. Jame tarsi pateka saulė. Vis aiškiau jaučia, kad jis „yra spindulys iš Amžinosios šviesos“. Ir visa būtis bei jos reiškiniai ir vyksmai, visas žmogaus gyvenimas bei jo apraiškos tampa prasmingi.

Sapnus primenantys įsivaizdavimai apie atsiskyrimą nuo Dievo, apie tai, ką reikštų nuodėmė, kaltė, bausme, atleidimas, išganymas. Dievo rūstybė ir susitaikymas, tampa aiškiu pažinimu. Pasidaro aišku, kad nuslydimas į nežinojimą dėl savo buvimo Dieve jau yra atsiskyrimas nuo Jo, kad nuodėmę reikia suprasti kaip vis tvirtesnį prisirišimą prie kūniško gyvenimo ir kartu kaip vis labiau didėjantį nusigręžimą nuo Dievo, kad iš to išplaukia visokie paklydimai ir būties pajautimo sutrikimai, dėl kurių pažeidžiamas ir sukruvinamas tiek vidinis, tiek išorinis žmogaus gyvenimas. Todėl atrodo, lyg žmogus būtų nubaudžiamas. {211}

 

SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS 

Švaistymai šiuo metu viešpataujančios dvasines sumaišties akivaizdoje

Originalo pavadinimas „Befangenes und geläutertes Menschentum (Erwägungen hinsichtlich der gegemvärtig herrschenden geistigen Wirrnisse)“. {417} Versta iš autorinio mašinraščio, gauto iš asmeninio Br. Kviklio archyvo. Verte Janina Andriuškevičiutė.

1. Originale klaidingai nurodomas laiško skyrius: ne 13, o 19.

2. Originale klaidingai nurodomas eilutės numeris: ne 17, o 19.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS