Ketvirtadienis, Spa 17th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS

SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS - IŠVENGIAMI KLAIDŽIOJIMAI

VII 

IŠVENGIAMI KLAIDŽIOJIMAI 

Seniai patirta, kad žmonės, pasirinkę šventąsias tarnybas, yra smarkiau puolami tamsiųjų jėgų negu tie, kurie žengia visiems įprastu gyvenimo keliu. Dažnai atsitinka, kad pirmieji praranda reikalingąją sielos būseną ir susidrumsčia jų dvasingumas. Tai matyti jau iš to, kaip jie vertina Šventąjį Raštą. Viskas čia laikoma neliečiama. O žodžių, kuriais nusakoma didelė neapykanta, beveik labiau paisoma negu tų Biblijos žmonių pasakymų, iš kurių šviečia Dievo žodis.

Taip nusiteikę žmonės labiau žiūri, ką kiti blogai daro. Jie praranda sugebėjimą mąstyti apie tai, kaip žmones turėtų elgtis, kad pasidarytų tobulesni, kad taptų Dievo vaikais. Dabartinės mąstysenos žmogui nepakanka vien tik paminėti „Stebuklingas Dievo lėmimas“, negana pakartoti žodžius: „Kur Jėzus Kristus yra Viešpats, ten visos dienos puikesnės, Jėzus yra nugalėtojas, Jėzaus kraujas atlygina visus nuostolius“, neužtenka paraginimo: „Prašykis kasdien apšlakstymo Jėzaus krauju“. Tokių žodžių prasmė {188} jam turi būti paaiškinta. Tai gali pavykti tik tada, kai pačiam aiškintojui ši prasmė yra visiškai gyva.

Faktas, kad žmonių mąstymo būdas keičiasi amžiams bėgant ir kad tais pačiais žodžiais pasakoma visai kita prasmė. Apie tai reikia pagalvoti, kai imamės Biblijos arba kitų religinių skaitinių. Mąstymo būdas, kuris čia skleidžiasi, yra svetimas dabarties žmogui. Ir ne tik minios žmogui, bet ir tam, kuris paskyręs savo gyvenimą tam, kad suprastų šventuosius žodžius. Pastarasis turi viską padaryti, kad šis supratimas butų įmanomas pačiam ir kad butų galima jį perteikti savo amžininkams.

Bet šitai jam nepavyks, jei visus, kurie šių šventų žodžių nekartoja, ypač vadinamuosius stebukladarius, apšauks velnio apsėstais. Taip juk darė visi inkvizitoriai ir raganų persekiotojai. Jų nereikėtų mėgdžioti. Reikėtų išsiaiškinti, kokia galia šitaip reiškiasi.

Nebūtu teisinga teigti, kad visi stebukladariai yra nelabojo veikiami. Tik prisiminkime žydų šauksmus, kad Jėzus ir jo mokiniai stebuklus darė velnio padedami (Lk 11, 15; Jn 10, 20). Reikėtų susilaikyti nuo tokių kaltinimų, net jeigu kas nors savo tariamą stebuklą būtų padaręs pasiremdamas rašto žodžiais: „Šėtone, aš įsakau tau pasigailėti šios sielos, kol tu ją paimsi į prarają“. Kaipgi jis galėjo su ponu velniu susidėti? Stebuklas, aišku, pasisekė dėl kitokių priežasčių, veikiančių pagal gyvenimo dėsnius.

Apie visus stebukladarius reikėtų visuomet spręsti iš to, kokios jų veiklos paskatos. Kas nori padėti vien iš gerumo, kupinas meilės, tas atitinkamai ir veikia. Tokiam tinka šie žodžiai: „Kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame“ (1 J n 4, 16). Šitoks žmogus negali būti velnio valdomas, nors jis ligonį pūsčiotų, užkalbėtų ir braukytų.

Kitokie, aišku, yra tie žmonės, kurie veikia vadovaudamiesi visokiais išoriniais motyvais, trokšdami pelno, garbės, valdžios ir dar ko nors kito, ypač jei jie tikrai turi įvairių nepaprastų sugebėjimų. Kurie iš tokių atsiduoda aplinkiniam pasauliui, dažnai pasiekia stulbinamų laimėjimų. Po to anksčiau ar vėliau jie žlunga. Aiškiausias pavyzdys yra tie žmonės, kurie tarsi per stebuklą būna įgiję neregėtą galią.

Kaip dažnai aiškiai matyti, tokie žmonės mano, kad {189} savo veikla daro gerą darbą jais pasitikintiems. Juose turėtų būti gyva tai, kas gali būti paaiškinama tik kaip Kūrėjo valios apraiška. Visa, kas vyksta būtyje, reikia suprasti esant Kūrėjo valia. Sėkmingai veikti gali tik tie, kurie gyvena meile ir dėl jos aukojasi žmonėms.

Daug reikšmingiau už kovą su visokiais stebukladariais ir tais. kurie jais tiki, yra prasmingai gyventi atsižvelgiant į kūno, jausmų ir minčių raišką. Daugiausia negalių šiose srityse sukelia įvairus pomėgiai, ypač girtavimas. Visiems žinoma, kad alkoholis, pvz., kenkia dvasiniams sugebėjimams ir po tariamo jų pakilimo net visiškai juos pražudo. Vartojant nikotiną, pamažu ryškėjantys padariniai net nepastebimi. Tačiau jie yra labai sunkūs, nes, kaip jau prieš daugelį metų aiškino L. Schleichas, sukietėja kūno ląstelių, ypač smegenų, apvalkalai.

Atkreipęs dėmesį į dabartinius krikščioniškų apreiškimų aiškinimus, nuovokesnis žmogus gali aiškiai pamatyti esminius skirtumus. Nuolat jis įsitikina tuo, kad rūkantieji šių apreiškimų mokymus aiškina kur kas paviršutiniškiau. Dėl procesų smegenų ląstelėse jie negali atgaivinti pajausto šventųjų žodžių turinio. Jie slopinami ir faktiškai kenčia nuo negalios. Jau vien negalėjimas atsikratyti įpročio rūkyti rodo. kaip labai nikotinas pavergia žmogų. Pagaliau reikėtų pamąstyti ir apie tai, kad Naujojo Testamento laiškuose reikalaujama, jog Dievo Žodžio skelbėjai turį būti be trūkumų ir ydų (Tit 17, 1; Tim 3, 1; 2).

Stipriau negu visa kita svaigalai veikia jausmų ir minčių gyvenimą. Kiekvienas geismas, kiekviena aistra slopina žmoniškumą. Ir visos mintys, visi mokymai, kurie žmogui įbrukami, stabdo jo mąstymą, gožia dvasingumą. Jis tampa tuščia asmenybe, kuri yra labiau palaužta negu asmenybė to, kuris apkvaista nuo kūniškų pomėgių. Tikėtis laukiamos naudos iš skanumynų, ypač iš svaigalų, nepaisant viliojančių paskatų, visada yra tikras prietaras. Tai, kad, juos vartodamas, žmogus praranda esminį žmoniškumą, galima laikyti patekimu blogio ar net velnio įtakon. {190}

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS