Trečiadienis, Birž 26th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS

SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS - KERAI IR KERĖJIMAI KASDIENYBĖJE

VIII 

KERAI IR KERĖJIMAI KASDIENYBĖJE 

Tiesiog stebina, kokie silpnaregiai šiuo metu yru dauguma žmonių. Šis silpnaregiškumas plaukia iš to, kad šie žmonės daugiau ar mažiau yra atsidavę daiktiškumui. Net krikščioniško mokslo skelbėjai nepastebi, koks paslaptingas yra visas gyvasis pasaulis, koks paslaptingas poveikis sklinda nuo visko, kas sudaro aplinkinį pasaulį.

Žmones smerkti už kerėjimą yra tiesiog kvailystė. Vis dėlto reikėtų išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra kerai ir kerėjimas. Akivaizdu, kad tai yra kažkas tokio, kas savotišku, nežinomu, bet veiksmingu būdu sklinda iš daikto ar gyvos būtybės ir patraukia, veikia kitas, visą pirma gyvas, būtybes. Poveikis, aišku, skirtingas, lygiai kaip ir jautrumas kerams.

Reikia pagalvoti, pvz., apie auksą ir brangakmenius. Kaip jie traukia žmones! O ir pabandyk suprasti, ką tai reiškia. Ar tai ne kerai? O kai kuriuose elementuose slypi nepaprasta jėga, kuri sukelta veikia baisiai naikinamai. Viso šito nuostabumo nesuvokia paviršutiniški žmonės, net jei jie yra dvasininkai ar mokslininkai.

Dar gyviau negu iš daiktų sklindą kerai veikia tie, kurie sklinda iš augalų ir gyvūnų. Augalų žiedų spalvos ir jų aromatas, daigai ir vaisiai tiesiog stulbina savo gaivinančiu poveikiu visoms gyvoms būtybėms. O gyvūnai tam tikru mastu sąmoningai apžavi vienas kitą. Jie tai daro tam, kad išlaikytų savo gyvastį, nors ir pražudytų kitą. Per tai, padidėjus veisimuisi, skatinamas gyvybingumas.

Pagalvojus apie žmogų, jei tik turima bent kiek aiškesnės įžvalgos, galima pasakyti, kad nuo kiekvieno sklinda kažkas silpnesnio ar stipresnio ir paveikiančio kitus. Kiek pasiaiškinus, suvokiama, kad iš kiekvieno žmogaus spinduliuoja nematomos jėgos, kurių negalima patirti juslėmis. Ką žmogus paliečia, ką jis kalba ir veikia, tame yra truputis jo esmės.

Tokią pažiūrą gali kas nors laikyti prietaru. Bet pėdsekys šuo tai žino geriau ir nesileidžia suklaidinamas. Nepaisydamas to, kad žmogaus nepažįsta, jis bando sužinoti {191} apie jo savitumą. Jis uostinėja šio žmogaus paliestus daiktus, seka jo pėdomis, kol suranda tą patį savitumą. Ir beveik visada pasiekia tikslą.

Beveik visuomet yra žmonių, kurie aiškiai jaučia, ką kiti iš savo esmės skleidžia į aplinką. Apskritai kalbama apie malonius ir nemalonius, simpatiškus ir nesimpatiškus asmenis, net nepamąsčius, kaip tokius apibūdinimus galima būtų paaiškinti. Tačiau galima pasakyti, kad nuo malonių žmonių sklinda kažkas tokio, kas veikia gaivinamai, nuo nemalonių — slegiamai.

Teigti, kad šitai plaukia iš ryšio su velniu, — vadinasi, buti šališkam, kas irgi yra ne mažiau smerktina. Viską, kas yra ir vyksta, reikėtų suvokti kaip Kūrėjo valios raišką. Todėl kiekvienas žmogus, sąmoningai ar ne, keri savo aplinką, visų pirma savo artimą, taigi užsiima kerėjimu, dažnai net tyčia. Šitaip jis užmezga santykius, kurie skatina susivienijimą, bet kartu ir priešingumus.

Tačiau visuomet yra žmonių, kurie turi ypatingų sugebėjimų. Kai kurie žmonės vien savo žodžiais, balso skambesiu patraukia daugybę žmonių savo įtakon ir kartais padaro juos visiškais savo valios įrankiais. Poetai sugeba taip reikšti savo mintis, kad jų kūriniai šimtmečiais ar net tūkstantmečiais žavi žmones. Visuomet buvo žmonių, kurių savitumas ir mąstymas pažymėdavo ištisą amžių.

Kai kurie žmonės turi tiesiog stulbinamą vidinį sugebėjimą jausti. Todėl kartais žmonės išsigąsta pastebėję, jog kitas tiksliai supranta jų mintis, mėgintas paslėpti po melagingais žodžiais.

Jau kuris laikas kalbama apie įtaigą, minčių perdavimą, savitaigą ir visokius kitokius paslaptingus žmonių veikimus. Tačiau atrodo, jog šie dalykai iš esmės nėra pakankamai aiškiai pažinti. Jie yra didesni kerėjimai negu braukymas, glostymas, užkalbėjimas, kurie dažnai kitaip vadinami (pvz., masažas, padrąsinimas ir kt.).

Visa tai pasmerkti ar apšaukti velnyste, nepaisant kartais tariamo pateisinimo, — vadinasi, parodyti savo paties būdą. Žmonių tarpusavio santykiuose visų pirma yra labai svarbu elgtis su kitu pagarbiai. Kad ir koks kitas būtų, dera žiūrėti į jį kaip į Kūrėjo valios reiškėją. O svarbiausia yra pačiam ugdyti taurųjį žmoniškumą savo {192} asmenybės, kuri vėliau kaip tikri kerai žadintų kitų taurųjį žmoniškumą.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS