Ketvirtadienis, Birž 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas SEKMADIENIO LAIKRAŠČIO SKAITYTOJO BALSAS. ŽMOGUS KAIP SIELA SU DIEVU.

SEKMADIENIO LAIKRAŠČIO SKAITYTOJO BALSAS. ŽMOGUS KAIP SIELA SU DIEVU.

SEKMADIENIO LAIKRAŠČIO SKAITYTOJO BALSAS.  ŽMOGUS KAIP SIELA SU DIEVU.

(Parašyta 1950 metais)

Spalio 2 dienos sekmadienio laikraštyje antrašte „Juodoji magija“ pateikia gausybė minčių apie nūdienos žmogų kaip be sielos ir be Dievo. Tačiau galima būtų kai ką prie viso to pridurti. Kaip tik kyla klausimas, ar tik dabarties žmogus pats savęs neužmiršta ir nebepajėgia jausti ryšio su savo egzistavimo šaltiniu.

Juk žmogus yra dvasinė būtybė. Kūrėjo kvapas žemės grumste, kaip sakoma Biblijoje, Amžinosios Šviesos spindulys, kaip skelbia indų išmintis. O imanentinės filosofijos atstovas Wilhelmas Schuppe sakydavo, kad žmogus esąs siela, o jo esmė — sąmonė.

Atskiri žmonės yra skirtingo šios sąmonės šviesumo. Be to, kiekvieno iš jų sąmonės dar nuolat aptemsta ir prašviesėja. Tačiau ji kinta ir dėl įvairių išorės poveikių. Visiems žinoma, kad dėl visokių narkotikų, tokių kaip alkoholis, nikotinas, opijus, hašišas ir t. t., ji kartais ir visiškai prarandama. Tačiau reikėtų suprasti, kad visi instinktų ir aistrų žadinimai, visos žmogui peršamos mintys tiesiog jaukia, o kartais ir visai aptemdo jo sąmonę.

Užtat žmogui visuomet labai svarbi yra sąmonės būsena. Kuo labiau jis atsiduoda visam tam, kas apima vien jo jutimus, tuo labiau jie jį užvaldo. Jo sugebėjimas pažinti sumenkėja ir išnyksta. Ir ką jis tada sugeba išreikšti, visiškai priklauso nuo aplinkos poveikių. Jis tampa visišku jų įrankiu ir praranda save suvokiančios ir valdančios dvasinės būtybės vertę.

Žinoma, čia labai svarbu ir dar kai kas, kas retai aiškiai suprantama. Tiesa, yra žinoma apie žmonių savitumo kitimą įvairiais amžiais, tačiau retai pamąstoma, kad čia {212} turėtų veikti kosminės, taigi dieviškos jėgos, vedančios žmogų prie kitokios dvasinės būsenos, jei jis dar nesugeba pats apsispręsti.

Šiomis aplinkybėmis vadovaujanti žmonijos dalis per įvairius amžius vis labiau prisirišo prie gryno daiktiškumo, kol šis ją pagaliau visiškai užvaldė. Tam iš pat pradžių priešinosi krikščionybė. Tačiau ir jos skelbėjai pamažu vis labiau pasidavė mąstymui, besiremiančiam daiktiškumo patirtimi. Taip nusilpo ir krikščionybės galia.

Tuo tarpu augo jėgos, slapta susijusios su daiktiškumu ir nelengvai atpažįstamos. Tačiau jos juntamos. Kalbama apie demoniškumą bei jo poveikį ir mąstoma apie ūmias svaiginančias, nepaprastai galingas naikinančias jėgas. Jos temdo ir paralyžiuoja pati žmogaus žmoniškumą.

Tačiau, nors ir būdamas bejėgiškas, žmogus vis dėlto išlieka dvasinė būtybė. Iš bejėgiškumo jį išjudina sukrečiančios pastarųjų dešimtmečių žmonijos audros ir, netgi pasibaigus karams, tebevykstančios žmonių žudynės. Jis pradeda prisiminti, kas jis yra, ir kokia jo esmės kilme. Keičiasi jo dvasinė laikysena. Ji krypsta vidun. Jis mąsto apie tai, kas vis dėlto yra gyvenimo prasmė, kas jis pats yra. iš kur jis atsirado kaip būtybė.

Taip žmogaus viduje pradeda brėkšti, o dažnai ir blyksteli vidinis žinojimas. Jis suvokia save kaip sielą ir savo viduje pajunta atsiskleidžiant Didįjį Slėpinį, Dievo apreiškimą. Jo sąmonė prašviesėja, jos akiratis išsiplečia. Temdančios jėgos nuslūgsta.

Dabar jam pasidaro visiškai aišku, kad niekas negali egzistuoti už Visur Esančiojo ribų, kad niekas nėra savo paties atsiradimo ir buvimo priežastis. Jis taip pat prisimena, ką jis išmoko mokykloje: „Juk mes jame gyvename, judame ir esame“ (Apd 17, 28) [1]. Jam tampa visai aišku, kad tokie išgyvenimai ir toks pažinimas ateina tada, kai sąmonė nukrypsta į tai, kas yra už visokio daiktiškumo, už erdvės ir laiko ribų. Žmoguje pradeda reikštis maloningas dieviškumas. Išsipildo žodis: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jok A, 8). Taip žmogus vėl pradeda suvokti save kaip sielą ir su Dievu. {213}

 

SEKMADIENIO LAIKRAŠČIO SKAITYTOJO BALSAS.  KAIP SIELA SU DIEVU. 

Originalo pavadinimas „Stimme eines Lesers des Sonntagsblattes. Niedergeschrieben 1950. Der Mensch als Seele mit Gott“. Mašinraštis gautas iš B. Kviklio Vertė Gražina Šumskytė.

Originale klaidingai nurodoma eilutė iš Naujojo Testamento Apaštalų darbų: ne 18, o 28.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas SEKMADIENIO LAIKRAŠČIO SKAITYTOJO BALSAS. ŽMOGUS KAIP SIELA SU DIEVU.