Sekmadienis, Rugp 25th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas ŽMOGAUS GYVENIMAS IR IŠGYVENIMAI JO AMŽIAUS IR ISTORIJOS TARPSNIUOSE

ŽMOGAUS GYVENIMAS IR IŠGYVENIMAI JO AMŽIAUS IR ISTORIJOS TARPSNIUOSE - 7. Sąmonės atbudimas ankstyvaisiais amžiais

7. Sąmonės atbudimas ankstyvaisiais amžiais 

Pirmykščiai amžiai dažnai vadinami žmonijos vaikyste. Tačiau dažniausiai niekam neateina į galvą, kad tuo pabrėžiamas ir tiems laikams būdingas savitas išgyvenimo būdas. Kaip vaikai yra jautresni subtilesnėms būties jėgoms, taip tais laikais buvo jautresni ir visi žmonės. Tačiau paprastai jiems priskiriamas menkesnis ribotesnis sugebėjimas išgyventi. Vis dėlto daugybė liudijimų iš seniausių laikų rodo tokius sugebėjimus ir tokį pažinimą, kuris mūsų laikų žmogui yra visai svetimas ar tiesiog neįsivaizduojamas. {261}

Matyt, buvo patiriama visokiausių dalykų, kurių nepažįsta šių dienų žmogus. Visa būtis, visas kosmosas tų laikų žmonėms atrodė kaip gyvų, sąmoningų jėgų sankaupa. Visos jos netgi priklausė nuo vieno pirmykščio prado, nuo Didžiosios Paslapties. Ir save patį žmogus jautė kaip priklausantį toms jėgoms. Pasaulio galios buvo suvokiamos kaip galingos ir aktyvios, o žmogus buvo laikomas viena kūrimo galios rūšių, Bet kūnas buvo laikomas labiau su ja susijęs. Todėl moteris buvo gyvosios bendruomenes pagrindas. Kalbama apie tuomet viešpatavusį matriarchatą.

Visi mūsų laikus pasiekę senieji piešimai bei simboliai rodo labai savotiškas žmonių galias. Žmonės manė galį pavergti savo valiai kitas gyvas būtybes bei aplinkinius žmones, taigi juos užburti. Šiandien, šiaip ar taip, kalbama apie įtaką. Kitų gyvų būtybių esmė pirmykščiams žmonėms buvo tokia aiški, kad jie tiesiog sugebėjo ją jausti. Prasmingas pavaizdavimas, nesvarbu, kokia kita jo vertė, buvo tik esmės palydovas. Todėl visa, ką išgyvendavo ir patirdavo, jie pažymėdavo tiktai simboliais.

Tų laikų žmonės viską, kas konkretu, laikė tik kažkuo, kas tėra užuomina apie reikšmingąją tikrovę. Tarp jų buvo neįmanomas dievų, kaip daiktiškų pavidalų, garbinimas. Tai, kas didžiojoje žmonijos dalyje šių laikų žmogui yra negyvos gamtos jėgos, pirmykščiam žmogui buvo sąmoningos kūrybinės galios, kurių veikimas pasiekė ir daiktų pasaulį. Todėl ir buvo kuriami simboliai kaip ženklai, nurodantys į kažką, kas labai reikšminga.

Visi iki dabarties išlikę senieji žymženkliai yra tokios pat rūšies. Visuotinai žmonijoje yra žinomas kryžius. Jis simbolizuoja daiktiškumo skverbimąsi per dvasingumą. Jis taip pat yra tarsi nuoroda į žmogaus asmenį, kurio vienintelio iš visų gyvų būtybių pavidalas ištiestomis rankomis yra kryžiaus formos. Senovės egiptiečių Crux ansata tai parodo ypač aiškiai. Egiptietiškai jis vadinasi Anch, t. y. gyvenimas.

Labai simboliškai žmogaus pažinimas vaizduojamas senajame Egipte, ypač tuo, kas pažymėta hieroglifais. Kai kuriuos dalykus iš Senovės Egipto ir jam artimų majų bei inkų kultūrų, matyt, galima laikyti vėliausiomis pirmykštės žmonijos apraiškomis. Kaip kryžius, taip, matyt, {262} ir senovės germanų runos paprastu būdu atskleidė tai, kas išgyventa esmingiau.

Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į iki mūsų dienų išlikusius žmogaus atvaizdus statulose. Dažnai tai yra užuomina apie žmogaus ryšį su subtilesnėmis būties galiomis. Egiptiečių statulos su nepaprastai plačia krūtine ir siaura apatine kūno dalimi verčia manyti, kad svarbiausias gyvybinis elementas jiems buvo oras.

O tai, kas mums dar žinoma apie pirmykščius laikus, rodo. kad santykis su pojūčių pasauliu buvo labai neaiškus. Erdvės suvokimas buvo labai netikslus, Žemės forma beveik nebuvo aiškiai suprasta, užtat labiau buvo suvokiama jos priklausomybė nuo slapto žvaigždynų poveikio, kurio pojūčiai beveik nesugeba pajausti.

Ankstyvųjų laikų žmonės buvo daug atviresni paslaptingoms pasaulio jėgoms ir esmingesniems gyvenimo vyksmams, bet kaip per sapną suvokė jusnis pasiekiančių gamtos jėgų poveikį. Jutiminė čia-būtis dar neatrodė verta ypatingo dėmesio. Todėl nebuvo jaučiama tokia didelė, kaip dabar, gyvenimo ir mirties priešprieša.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas ŽMOGAUS GYVENIMAS IR IŠGYVENIMAI JO AMŽIAUS IR ISTORIJOS TARPSNIUOSE