Sekmadienis, Rugp 25th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas GYVENIMAS, SANTUOKA, MEILĖ IR LAIMĖ

GYVENIMAS, SANTUOKA, MEILĖ IR LAIMĖ - 4. DVI ŽMONIŲ LYTIS VIENIJANTIS PRADAS

4. DVI ŽMONIŲ LYTIS VIENIJANTIS PRADAS 

Kalbama apie meilę, kai jaučiama trauka tarp dviejų žmonių lyčių. Bet kas iš tiesų yra meilė, daugeliui žmonių taip ir tebėra paslaptis. Kažin ar jie apie tai mąsto. Mąslieji vadina meilę stebuklu arba netgi šventenybe, pažadinančia gelminį gyvenimo jausmą ir aistrą, kurių nuraminimas vadinamas laime.

Šį gyvenimo jausmą įvairūs asmenys suvokia įvairiose gyvenimo srityse. Labai dažnai apsiribojama vien kūniškumu. Tuomet galima kalbėti apie įsimylėjimą, kuriam reikšmingas tik kūno apvaisinimas.

Tačiau nuo seniausių laikų ne vienas žmogus paliko visai aiškų meilės apibūdinimą. Buvo stengiamasi vis daugiau apie ją mąstyti. Jau senovės graikai kalbėjo apie tarpusavio priklausomybės jausmą ir gyvenimo išsipildymo ilgesį. Mistikas dr. F, Hartmannas (1840—1912) šio amžiaus pradžioje viename iš savo veikalų skelbė, kad meilė yra suvokta vienovė su būtimi. Mes sakome: meilė yra Didžiojo Slėpinio veikianti jėga, kai mąstoma apie ją, prisimenamas Dievas; meilė yra visos būties matas, joje prasidėjo gyvybė, joje ji skleidėsi, buvo palaiminta ir pašventinta.

Taigi žmogus, jo savastis yra kažkas labai sudėtinga, kaip tai itin įtaigiai skelbė savo paskaitose kultūros filosofas Ernstas Troeltschas (1865—1923). Nesunku suprasti, kad kūno, sielos ir proto gyvenimai labai skiriasi. Virš jų visų iškilusi žmogaus dvasia, jo sąmonė, persmelkianti šias sritis, nušviečianti ir teikianti žinojimą. Mąsliems žmonėms tai visiškai aišku.

Visas šias gyvenimo sritis užlieja kūrybos vyksmo gyvybinė jėga. Kiekvienoje iš jų nubunda kilnesnio gyvenimo siekimas. Kiekviena žmogaus asmenybės gyvenimo {276} sritis veržiasi išgyventi bendrumą, vienovę. Ir labai svarbu, kad į įvairias gyvenimo sritis besiskverbiančio sąmoningumo asmenybės siekia įvairiais būdais. Yra tokių, kurie visiškai pasinėrę į kūno gyvenimą, kiti — į sielos, o dar kiti — į minčių. Tik labai retai pasitaiko žmonių, suradusių savo esmę ir joje parimusių.

Verta apmąstyti, kad dabar daugelis žmonių meile laiko kūniškąjį patyrimą. O tai, kas turi didesnę prasmę, būna beveik visiškai nesuvokiama. Tuomet meile būtų vadinama tik tai, kas skatina kūniškos gyvybės dauginimąsi.

Dar dažniau skelbiama pažiūra, kad meilė visų pirma teikianti kūnišką malonumą. Tačiau tai tik pasimėgavimo troškulys, kurį malšina lytinis kūno dirginimas, tokių nuodų kaip alkoholis ir nikotinas vartojimas ir kurį stiprina ir skatina įvairūs jausmai ir mintys.

Dažniausiai taip būna vyrams, paviršutiniškesniems žmonėms. Moteris daugiau gelmės žmogus, ji siekia lytiškumo iš natūralaus polinkio atsiduoti naujos gyvybės laukimui, mažiau dėmesio skiria savo pačios kūniškumui, bet susigundo daiktiška nauda. Prie to veda aptemęs sąmoningumas. Ir tuomet neįmanoma meilė tarp sutuoktinių, prieinama prie abipusio nusigręžimo, kartais netgi prie neapykantos.

Meilė išgyvenama įvairiais lygiais. Įprasta juslinė meilė skleidžiasi kūniškumu; gyvinanti, švelni — širdies meilė; nušviesinanti, stiprinanti —-proto meilė, ši iš tiesų yra vienijanti ir laiminanti žmogaus esmę. Kiekviename lygmeny nevienodas meilės stiprumas, kurį skleidžia mylintysis, apimdamas, gyvindamas, gaivindamas ir laimindamas mylimąjį.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas GYVENIMAS, SANTUOKA, MEILĖ IR LAIMĖ