Ketvirtadienis, Lap 14th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas ŽMOGAUS KALBA, JOS SAVITUMAS IR REIKŠMĖ ŽMONIJAI

ŽMOGAUS KALBA, JOS SAVITUMAS IR REIKŠMĖ ŽMONIJAI - KALBĖJIMAS IR KALBA

I 

KALBĖJIMAS IR KALBA 

Įdėmiau žvelgiančiam žmogui kalbėjimas atrodo esąs kūrybinė veikla. Tai, ko išoriškai nėra, per kalbėjimą tampa esybe, ir tai galima patirti. Vyksta visiškai panašiai kaip gamtoje. Slėpiningi, nesuprantami dalykai pamažu kaupiasi tol, kol pasidaro suvokiami realiai ir juslėmis, Kalbėdami apie išoriškiausius procesus gamtos moksluose, sakome, jog jėga virsta medžiaga, arba, tarptautiniais žodžiais tariant, energija virsta materija.

Tačiau, mums kalbant, vyksta gilesnis, viduje kylantis procesas, prasidedantis nuo dvasinio prado ir pasibaigiantis daiktiškumu. Kalbos padargų judėjimą galime matyti, o sukelto oro virpėjimas yra nematomas ir neapčiuopiamas, tik klausa ji patvirtina kaip tam tikrą {298} daiktiškumą. Tai suvokiama garsais, garsų grupėmis, būtent žodžiais bei grupių eilėmis. Tai įvyksta kalbant. Kalbėjimo rezultatai vadinami kalba. Tam tikru atžvilgiu ji yra sukoncentruota oro virpesiuose, taigi kalba — realybe tapusi mintis.

Kai nekalbama, tada kalbos lyg ir nėra. bet ja galima mąstyti ir girdimais žodžiais ją padaryti girdimą. Tačiau, be girdimosios kalbos, yra ir regimoji kalba — raštas. Čia kalbėjimo kūrybinis procesas įgyja matomą realybę. Bet jis vyksta kitaip — iš vidaus į išorę, būtent ranka paverčia ženklus tam tikru daiktiškumu. Šie ženklai nurodo garsus, kaip ir pastarieji, jie sujungiami į grupes bei jų eiles.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas ŽMOGAUS KALBA, JOS SAVITUMAS IR REIKŠMĖ ŽMONIJAI