Ketvirtadienis, Lap 14th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas ŽMOGAUS KALBA, JOS SAVITUMAS IR REIKŠMĖ ŽMONIJAI

ŽMOGAUS KALBA, JOS SAVITUMAS IR REIKŠMĖ ŽMONIJAI - REGIMOSIOS KALBOS POVEIKIS IR REIKŠMĖ

VI 

REGIMOSIOS KALBOS POVEIKIS IR REIKŠMĖ 

Verta susimąstyti ir apie tai, kad mintys taip sudaiktėja, jog jas galima pamatyti akimis. Žinoma, skaitančiajam iškyla visokiausių didesnių reikalavimų negu klausančiajam. {305} Jis turi dar labiau išskaidyti juslėmis patiriamus dalykus, kad suprastų jų turinį. Tai ne taip lengva.

Vaikas nemoka išsiaiškinti to, kas parašyta, nes čia slypi sudėtingesnės mintys. Bet ir suaugusiajam tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu jo sąmoningumas yra toks pat arba panašus kaip ir raštu išreikštas sąmoningumas.

Atrodytų, lyg skaitytojas regimiems ženklams turėtų suteikti turinį ir prasme. Nepaisant visko, ir iš jų sklinda tiesiog įstabus poveikis. Nors iš jų niekas neskamba, bet jie atrodo taip, lyg vis dėlto kažką skelbtų ar žadėtų. Tarsi ženklų grupės pažadintų ištarto žodžio prisiminimą, o grupių eiles — mintį. Vadinasi, tai, kas lyg užburta miegojo rašto ženkluose, pabunda atsigręžus į juos skaitytojo sąmonei. Bet kartu paaiškėja, jog tie ženklai yra pripildyti juos sukūrusio žmogaus sąmonės.

Tai patvirtina jau ta aplinkybė, jog parašytas tekstas gyviau veikia skaitytoją negu spausdintas, nors neaiški rašysena ir būtų sunkiai perskaitoma. Taigi reikėtų pripažinti, jog ir regimoji kalba parodo jos kūrėjo savitumą bei sąmoningumą ir padaro jį veiksmingą.

Dėl rašto mintys ir pažinimas gali išlikti net tūkstantmečius ir visada veikti skaitytoją. Turbūt tąsyk kiltų klausimas, ar ir autoriaus dvasia išlieka veiksminga. Ir su tuo reikėtų sutikti. Tik pagalvokime, kaip skirtingai veikia skaitytoją parašytas ir spausdintas tekstai, bet jų turinį jis vis dėlto gali suvokti, o parašyto teksto vaizdas netgi įstringa ilgam atmintin.

Taip pat verčia susimąstyti tas faktas, jog galima suprasti netgi prieš kelis tūkstantmečius akmenyse seniai jau mirusia kalba iškaltų rašto ženklų prasmę. Pavyzdžiui, prisiminkime Egipto Rozetės akmenį, aptiktą 1799 metais, kuriame buvo įrašų hieroglifais, demotiniu ir graikišku raštais. kurie padėjo atskleisti hieroglifų prasmę.

Atrodytų, jog tai buvo tik tyrinėtojo nuopelnas, kad jis, remdamasis graikų kalba, pajėgė išsiaiškinti senovės Egipto raštą. Bet taip pat nereikia pamiršti, kad senieji ženklai sukelia tam tikrus jų reikšmės pojūčius ir kad, ėmus veikti dar ir pažįstamiems ženklams, visiškai praskaidrėja sąmonė. Atrodytų, tarsi prasmė, susieta kadaise su matomu ženklu, veiktų skaitytojo sąmonę iš belaikių {306} ir beerdvių sferų, lyg koks elementas sprogdamas užsidegtų.

Verta dėmesio ir tai, jog senieji šventieji egiptiečių ženklai, hieroglifai, įvairiausiais piešiniais iš gyvojo pasaulio nurodo mintis ir sukaupta patyrimą, o vėliau paplitęs raštas atskirais garsais, nurodančiais garsų sudarymą, siekia to, kas šiandien būdinga daugumai žinomų kalbų.

Tiesa, šie ženklai įvairių kalbų yra skirtingi. Taip turbūt yra todėl, kad įvairių tautų žmonės savo kalbos garsus sudaro skirtingai. Bet ženklai visada turi nurodyti garsų susidarymą. Kadangi visi žmonės turi ir panašių garsų, tai kai kurie ženklai esti ir panašūs.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas ŽMOGAUS KALBA, JOS SAVITUMAS IR REIKŠMĖ ŽMONIJAI