Ketvirtadienis, Lap 14th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas PAKELIUI. DABARTIES RELIGINIŲ KLAUSIMŲ NAGRINĖJIMAS.

PAKELIUI. DABARTIES RELIGINIŲ KLAUSIMŲ NAGRINĖJIMAS. - 2. SĄMONĖ ŽMONIJOS ISTORIJOJE

2. SĄMONĖ ŽMONIJOS ISTORIJOJE 

Dabartiniu metu vis labiau visuotine tampanti nuomonė, kad tik tai yra tikra, ką galima suvokti jutimu, rodo, jog dauguma žmonių vyraujančioje žmonijos dalyje orientuoja savo sąmonę vien į daiktų pasaulį. Todėl ji pripažįsta tą pasaulį kaip tikrai esantį. Visa kita — tik vaizduotės arba aklo tikėjimo padarinys.

Senovėje buvo kita orientacija, tačiau ir dabar ji {335} tebėra būdinga kai kurioms tautoms ir be išimties — vaikams. Jie išgyvena tai, ko negali pažinti jutimai. Taip buvo ir anksčiau. Čia-būtis buvo suprantama kaip neišmatuojamai išmintingos galios kūrybos rezultatas. Žmonių sąmonė senovėje buvo nukreipta į tą galią. Todėl religija tuo metu turėjo lemiamą reikšmę žmonių gyvenime.

Bet žmonės pamažu vis labiau tolo nuo Didžiojo Slėpinio, kuris apėmė visą čia-būtį. Tam priešinosi krikščionybė. Žmonių sąmonė buvo nukreipia į Dievo karalystę, kuri buvo suvokiama kaip kažkoks vidinis patyrimas. Buvo kalbama apie naują, vidinį gyvenimą, kuris jaučiamas Dievuje. Bet dauguma žmonių, taip pat ir tie, kurie skelbė šias tiesas, vis daugiau savo sąmonę kreipė tik į jutimų pasaulį.

Netgi jau iš pradžių tai ryškėjo krikščionių bendruomenės gyvenime bei tikėjime. Visada čia buvo nesutarimų ir prieštaravimų. Bet pamažu formuojasi grynai daiktiškas krikščionių skelbiamų tiesų suvokimas, ir mažėja jutimas dvasinio vyksmo, kurį simbolizuoja kulto apeigos. Dabar tai dar labiau jaučiama. Ir kai atsiskiria evangelikai krikščionys bei katalikai krikščionys, išryškėja dvasinis jų drumstumas.

Daugelis, ypač vadovaujančių žmonių priklausymą kuriai nors konfesijai laiko svarbiausiu religinio gyvenimo dalyku. Turėtų buti suprantama, jog žmogaus gyvenimas skirtas tam, kad iš siauro ir riboto minčių gyvenimo būtų pereinama į sąmoningą gyvenimą Didžiajame Slėpinyje, Dievuje.

Tik tada pajuntama esant svarbų ryšį tarp žmonių ir tikrą palaimintą bendruomenę. Tai vis dažniau patiriama ir stengiamasi to siekti. Tačiau tai visuomet lemdavo netinkamus rezultatus. Sąmoningas gyvenimas Dievuje tapo įmanomas tik pavieniams žmonėms. Dauguma krikščionių dar tėra pakeliui į tikrą, gyvą krikščioniškumą.

Visada būdavo pakilimo bei nuosmukio požymių. Bet dabar atrodo, lyg žmonės būtų taip sukrėsti nepaprastų įvykių, kad jie pradeda mąstyti apie tai, kas gi yra žmogus iš tiesų, iš kur jis atsirado ir kokia jo gyvenimo prasmė. Tai, atrodo, duoda teigiamų rezultatų. Religija vėl tampa reikšminga. Tačiau vėl stengiamasi išoriškai {336} nukreipti dėmesį nuo to, kas religija yra iš tiesių, taigi nuo Didžiojo Slėpinio.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas PAKELIUI. DABARTIES RELIGINIŲ KLAUSIMŲ NAGRINĖJIMAS.