Sekmadienis, Lap 17th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas PAKELIUI. DABARTIES RELIGINIŲ KLAUSIMŲ NAGRINĖJIMAS.

PAKELIUI. DABARTIES RELIGINIŲ KLAUSIMŲ NAGRINĖJIMAS. - 4. DANGUN ŽENGIMO ĮVYKIS

4. DANGUN ŽENGIMO ĮVYKIS 

Kai kalbama apie Jėzaus žengimą dangun, dažniausiai galvojama apie fizinį reiškinį, vykusį erdvėje, kai pakilta aukštyn ir ten aukštai pradingta. Taip skelbia Morkaus ir Luko Evangelijos. Bet Morkaus Evangelijoje sakoma, kad Jėzus sėdįs Dievo dešinėje. Nūnai kyla klausimas, ar čia galvoj turimas krikščionis, kurio atvaizdu yra tik vyksmas parodomas, ar tai yra pranešimas apie atsitikimą erdvėje, kurioje yra ir Dievas, ir Jėzus ir kuri juos abu supa.

Reikėjo pamąstyti ir apie tai, kad Jėzaus kūnas turėjo būti ypatingos rūšies, jog galėtų pakilti. Jeigu jis buvo {338} pagimdytas motinos, kurią tam įgalino Šventoji Dvasia, tai ir jos kūnas turėtų priklausyti dangui. Kad Dievo sūnus iš jos savo asmenų gautų, Dievas Tėvas turėjo ją danguje šalia savęs laikyti.

Tokios išvados be kita ko išplaukia iš Evangelijų Rašto žodžių, kai jie skaitomi paraidžiui. Jie primena tai, kaip įvairios tautos tikėjo į Dievo Moliną. Tik nuolat aiškėja, kad ji joms nėra kūniška, kaip apie ją dabar galvoja daugelis krikščionių, o veikiau kažkas slėpiningo. Taigi apie žengimą dangun galima buvo daugiau suprasti, negu kad buvo visuotinai tikima.

Maždaug penkerių metų berniukas, paskatintas tėvo, per ilgą teleskopą dažnai stebėdavo planetas ir kitas žvaigždes. Jie išmoko suvokti milžiniškus atstumus, apie kuriuos kalbėdavo tėvas ir kuriuos būtų galima įveikti tik per milijonus metų. Ir vaikas stengdavosi įsivaizduoti dangų po tiek metų. Ramybės jam neduodavo klausimas, ar Jėzui tada pagaliau pavyks patekti į dangų.

Pagaliau jį šiek tiek nuramino tėvo aiškinimas, kad dangus nėra beribė erdvė, kad tai kažkas dvasiško, neerdviško, jog tai Dievo Karalystė, kuri netgi, sakoma, esanti žmoguje ir į kurią neateinama išoriniais veiksmais (Lk 17. 20 ir 21).

Taigi Jėzaus žengimą dangun galima suvokti tik kaip pakilimą į dvasinę būtį, kuriai nepriklauso žemiškasis pradas. Todėl Naujojo Testamento Laiškuose kalbama apie dvasinį kūną, kuris paskui turės pereiti į dvasios sritį. Bet jis turėtų taip pat gimti ir todėl jam reikėtų motinos, kuri, be abejonės, turėtų būti dvasinės prigimties. Tada ji turėtų teisę būti priimta į Dievo karalystę ir būtų Dievo Motina.

Tokių minčių apie žengimo dangun vyksmą šviesoje Jėzaus, taip pat ir Marijos žengimas dangun praranda jutimiškai suvokiamą aiškumą ir įgauna visai kitą reikšmę, kuri nebesukelia prieštaravimų. Žinoma, toks supratimas negalimas tiems, kurių mąstymas apsiriboja daiktiškumu. Jo stokojant, reikia vieniems kitus į šviesą pastūmėti. {339}

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas PAKELIUI. DABARTIES RELIGINIŲ KLAUSIMŲ NAGRINĖJIMAS.