Pirmadienis, Rugp 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas TAUTOS IŠLIKIMO SĄLYGA

TAUTOS IŠLIKIMO SĄLYGA

TAUTOS IŠLIKIMO SĄLYGA 

Kiekviena tauta yra kūrybos padarinys, vadinas, Dievo kuriama. O tautos gyvenimo prasmė, kad ji vis aiškiau skelbtų esmiškąjį žmoniškumą. Tautos žmonėse turi žmoniškumas vis tikriau įsigalėti ir iš jų aiškiau apsireikšti. Kuriai tautai tai padaryt pasiseka, ta išlieka, nors būtų visaip slegiama, varginama arba net kankinama. Dvasinės galios nugali ir geležines naikinimo priemones.

Kiekvienas tautietis jaučia stipriau ar silpniau, kad jis pašauktas gyventi tautos išlaikymui. Paprastai tikima, kad tai įvyksta tiktai gimdymais. Bet daug daugiau reiškia kiekvieno žmogaus pastanga būti tikrai žmonišku. O kad ir mažas skaičius taip gyvena, tautos išlikimas tvirtintas. Manyta taip jau senais laikais. Prisiminkime, kas sakyta apie Sodomą.

Yra žinoma, kad kiekviena tauta pasižymi ypatingu žmoniškumu. Ryškiausiai tai įrodo jos kalba. Bet ji pasidaro reikšmingesnė, jeigu jos žmonės yra aiškesnio sąmoningumo, vadinas, žmoniškumo. Vėl ir taip yra, kad, žmogui pasistengiant kuo geriau apsireikšti prigimta kalba, jo žmoniškumas ir tikriau įsigali.

Vis dėlto visas žmogaus elgesys tam labai daug reiškia. Kurs pasiduoda neapykantai, visokiems geiduliams, tojo žmoniškumas alpsta. Kurs meluoja, tiesiog niaukia savo sąmoningumą. Kurs ką nors pažada, o neištesi, silpnina savo valios stiprumą. Veidmainiaudamas žmogus tiesiog savo tikrumą neigia.

Žmoniškumas tik tada įsigali, kad žmogus visu savo gyvenimu skiriasi tam, kas tauru yra, kad jis apsireiškia ne iš kūno reikalavimų ir ne iš nuotaikos būsenų skatinimų, ir ne iš ypatingų minčių nustatytų veikimo tikslų, {381} ale iš giedrios savo esmės visai nuoširdžiai. Bet tai tėra galima, jeigu žmogus gyvena nuolatai pasišventęs Dievui, kad jis visu savo gyvenimu yra maldingas.

Tik ir maldoje jis turi laikyties savo tautiškumu, turi melsties prigimta, būtent tėvų kalba, kuri gimstant jam Dievo skirta. Taip jis ne vien tvirtina savo tautiškumą, bet melsdamas ir patiria Dievo palaiminimą, žmoniškumas jame stiprėja, žmogus tampa išmintingesnis, teisingesnis, malonesnis, tvirtesnis, tauresnis.

Vis reikia prisiminti, kad pastangos, dedamos tautiškumui išlaikyti, yra pildymas Kūrėjo valios ir todėl jos laiminamos. Kuo giedresnis yra tautiškumas, tuo aiškesnis ir tauresnis yra žmoniškumas. Tasai tada ir yra ta galia, kuri išlaiko tauta, nors [ji] būtų išblaškyta po visą pasaulį.

Kiekvienas aiškaus tautiškumo žmogus stiprina ir kitame žmoguje jo tautiškumą. Iš jo spindi jis kaip ypatinga galia, kad iš tautiškumo šviečia ir kilnus žmoniškumas. Taip susiburiantiems tautiečiams ir svetimose šalyse tvirtėja viltis, kad jiems bus vėl atiduodama Tėvynė, kurioje tauta amžiais gyveno, jeib čia dar geriau galėtų atskleisti esmiškąjį žmoniškumą.

Tam dedamos pastangos ir tremtyje yra pagrindinė tautos išlikimo sąlyga. Su jomis žmonės liekasi Kūrėjo valioje, kurios malonė juos ir laimina.

 

TAUTOS ĮŠLIKIMO SĄLYGA 

Rankraštis datuotas 1951 02 15. Gauta iš p. Gerdos Karalienes, gyvenančios Šv. Kryžiaus saloje Mergelių salyne. 1944—1955 m. Karalių šeima gyveno Detmolde, kur pas juos lankydavosi Vydūnas. Rankraštis perduotas per „Laisvės“ jachtos buriuotoją Valdą Jakniūną. Rankraščio faksimilė publikuota Vydūno 125-mečio jubiliejui skirtame plakate (Vilnius, Valstybinis leidybos centras, 1993. Dailininkas Saulius Chlebinskas). Tekstas skelbtas „Donelaičio žemėje“ (1993 m. kovas— balandis.—Nr. 2(3). 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas TAUTOS IŠLIKIMO SĄLYGA