Šeštadienis, Gruo 15th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas KO VIS PRISIMINTI TURĖTŲ ŽMOGUS

KO VIS PRISIMINTI TURĖTŲ ŽMOGUS

KO VIS PRISIMINTI TURĖTŲ ŽMOGUS

Senovės graikai buvo į šventnamio sieną įrašę žodį: „Gnothi seauton! — Pažink save!“ Tūli mokslininkai tvirtina, kad norėta žmogų paragint savo menkumą numanyti. Bet yra tai abejotina. Žiūrint į pasaulį su visu jo gyvenimu, pasidaro visai aišku, kad žmogus jame yra žymiausias gyvis. Kalbėta jau senais laikais, kad jis esąs Kūrybos vainikas.

Bet žmogui turėtų būti svarbu aiškiai sužinoti, kaip jis tokiu ir įsirodo. Vienas senųjų egiptiečių išminčių skelbė, kad žmogus savo asmenybėje laikąs sudėtą medžiagą, augmenį, gyvulį ir žmogų. Medžiaga yra jo kūnas, kūno gyvumas — augmuo, geidulingumas, nuotaikos būsenos ir kiek dar minčių blizgėjimas — gyvulys, o dvasia — siela, sąmoningumas — pats žmogus. Tokiu jis turi save pažinti. Kaip ypatingos, slėpiningos šviesos spindulys jis yra asmenybė ir skelbiasi žodžiu ,,aš“.

Labai dažnai žmonės tiki, kad žmogus tikriausiai esąs kūnas, iš kurio vidinis gyvumas pasidarąs, o negali įrodyti, kaip tai galėtų pavykti. Kūno gyvumo veikimo žmogus tik maža tesužino, kiek aiškiau jau — nuotaikos pasikeitimą, o dar geriau — minčių sravėjimą. Bet vis jis tiki save žinančiu, kada jis skelbiasi žodžiu ,,aš“. Vis dėlto jis pasilieka sau slėpiniu. Tačiau jis gali laipsniuotą savo asmenybės gyvumą numanyti. Matyti tai jau gyvuliui pabundant iš miego. Gyvasis jo kūnas užplūstamas naujo gyvumo. O tai dar geriau aiškėja žmogui patiriant savo pabudimą. {401}

 

KO VIS PRISIMINTI TURĖTŲ ŽMOGUS 

Spausdinama iš Pr. Zundės gautame sąsiuvinyje esančio rankraščio, kuris datuotas 1952 10 14. 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas KO VIS PRISIMINTI TURĖTŲ ŽMOGUS