Sekmadienis, Gruo 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas TAUTOS DIENA

TAUTOS DIENA

TAUTOS DIENA 

Turbūt visiems lietuviams atmintyj ta diena. Visi jos prisimena kaip tikros lemties dienos. Ir tai yra ypatingos reikšmės. Visi tautiečiai tada užimti tų pačių minčių. Visi jie apie tą patį dalyką galvoja. Ir taip jie tikriausiai tampa vieningi. Kaip niekuomet tada Tėvynė yra jiems gyva jų omenyje.

Prisimenama senų Tėvynės laikų, dar ir kas jai vėliau buvo lemta ir kokia dabartinė jos būtis. Klausiasi visi, kas gali jai dar atsitikti ir kas turėtų jai būt lemta. Taip tad visi tautiečiai yra suvienyti vienu mąstymu, vienu siekiu ir vienu lūkesčiu.

Kitos dienos kiekvieną žmogų apkrauja skirtingais asmens reikalais, o šitoji lyg įkala žmogui į sąmonę, kad Tėvynė turi būt priklausoma tautai. Tėvynėje ji nori gyventi, kvėpuoti ir apsireikšti neprievartaujama. Kad ir nėra aišku, kaip tai nusiduos, vis dėlto kiekvieno lietuvio širdyje žybčioja viltis, nors ir nelygia šviesa, kad kartą tik vėl bus galima pasimėgti savo Tėvyne. Visi ir turėtų linkėti viens kitam, ypačiai nusiminusiems ir labai vargstantiems, kad pasitikrintų ta viltis.

Bet sustojant prie Tėvynės—Tautos dienos, reikia prisimint, kad kiekvienas žmogus yra savo Tautos ir Tėvynės gyvenimo jėga ir galia. Kokiu būdu tautos žmonės gyvena ir elgiasi, apsireiškia, tokia yra Tėvynės lemtis. Labai svarbu apie tai gerai pamąstyti.

Prisimintina, kas kartais tautose atsitinka. Jeigu jose tam tikri žmonės stengiasi kiek galint kitus pagaut po savo valia ir jiems tai pasiseka, pagaliau visa tauta patenka į svetimųjų vergovę. Yra tai lyg pamokinimas, kaip {404} tautiečiai turėtų santykiauti. Dabarties įvykiai pasaulyje tai visai aiškiai įrodo.

Tiesa, žmogaus, kaip ir tautų, likimas nustatomas Visagalio. Išminčiai tai aiškiai mato. Bet jie ir žino, kad kiekviena tauta yra Dievo kūrinys, kurs įsirodo pavienėmis asmenybėmis. Jos todėl ir yra Kūrėjo priemonės ir įrankiai. O kam žmonės patys pasiskiria, geram ar piktam, tokiu pasidaro jų gyvenimas. Jie patys nulemia savo ir Tėvynės likimą.

Todėl ypačiai Tautos Dieną visi tautiečiai turi pasiskirti geram ir nuoširdžiai pasišvęsti Dievo Meilei ir Galiai. Tuo jie tikriausiai pakinta savo viduje, ir jų esmė sušvinta. Jie tampa teigiamos reikšmės Kūrėjo priemone.

Greičiausiai tikima, kad žmonės šviesėja ir taurėja įsigydami daug mokslo. O senovėje tūlose tautose buvo pasistengta pasišvęsti Tam, iš kurio viskas yra, nusimanyt Didžiajame Slėpinyje, būtent Dievuje. Taip tik žmogus ir šviesėja savo esmėje. Jis įgalinamas visam, kas gera, o kad jis ir tik valandėlę su nuoširdžia malda parimsta.

Taip pasišvęsdamas Dievui, jis skaistėja ir patiria savo esmėje Dievo Apsireiškimą, vadinas Kristų. Šventa Dvasia jį nušviečia. Tokiai vidinei laikysenai turėtų žmonės ypačiai dabartyje pasiskirti. Visą savo elgesį, visus savo apsireiškimus jie taip nustatytų iš savo esmės. Jie pildytų patarimą: „Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms“ (Kol 3, 23).

Taip tad žmonės tampa tikriausiai žmoniškais žmonėmis, nepriklausomi ir laisvi.

Kur tokių žmonių skaičius didėja, čia tautos likimas linksta geron, jai aušta laiminimo diena. Todėl kaip tik Tautos Diena turi būt tikra pasišventimo dienu. Tautiečiai turi prašyt įgalinimo pavyzdingam žmoniškumui iš Dievo Galios. Jiems tai suteikdama, ji ir nustato tautos likimą, tvirtina ją ir laimina.

 

TAUTOS   DIENA 

Spausdinama iš Pr. Zundės gautame sąsiuvinyje esančio rankraščio, kuris datuotas 1953 01 31. Tai vienas iš paskutiniųjų Vydūno rašinių. 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas TAUTOS DIENA