Penktadienis, Spa 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas PAAIŠKINIMAI

PAAIŠKINIMAI

PAAIŠKINIMAI 

šiame, paskutiniajame, Vydūno filosofijos raštų tome chronologine tvarka spausdinami išversti į lietuvių kalbą autoriaus vokiškai parašyti darbai įvairiais filosofijos klausimais. Didelė dalis jų skelbiami pirmą kartą. Antrąią knygos dalį sudaro į trečiąjį Vydūno raštų tomą nepatekę dar niekur neskelbti bei įvairiuose leidiniuose publikuoti filosofinio pobūdžio straipsniai. Neskelbti darbai gauti iš prof. Viktoro Falkenhano (1903—1987) (Vokietija, Berlynas), Broniaus Kviklio (1913—1990) (JAV, Čikaga), Vytauto Mikūno (JAV, Čikaga), Prano Zundės (JAV. Atlanta).

  

KARAS   IR   RELIGIJA 

Originalo pavadinimas „Krieg und Religion“. Versta iš 1917 m. geguže datuoto autorinio mašinraščio, kuris gautas iš Br. Kviklio archyvo. Vertė Vita Gaigalaite. 

LIETUVIS 

Versta iš: Vidunas W. St. Der Utauer // Dos Litauen-Buch. Eine Auslese aus der Zeitung der 10. Armee. Druck und Verlag: Zeilung der 10. Armee. 1918.—S. 30—33. Vertė Grasilda Blažienė ir Kastytis Minkauskas.

I. Ernst Wiecnert (1831—1902) — iš Rytprūsių kilęs vokiečių rašytojas, savo kūryboje, ypač „Lietuviškose apysakose“ (2 tomai, 1881—1890), vaizdavęs Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimą.

2, Liudvikas Anzergruberis (1839—1889) — austrų dramaturgas ir prozininkas, vaizdavęs miesto ir kaimo socialini persilaužimą formuojantis kapitalizmui, smerkęs gyvenimui trukdančius prietarus. Vydūno minimoje dramoje kalbama apie dramatišką nesantuokinių valkų likimą

3. Tomas Kempietis (apie 1380—1471) —vokiečių religinis rašytojas, katalikų teologas mistikas, savo aiškinimuose rėmęsis ne spekuliatyviniu pagrindimu, o asketizmu. Labiausiai jį išgarsinusi knyga — „Apie sekimą Kristumi“ (apie 1418). {414}

4. Loyola Ignotas (1491—1556) — 1622 m. kanonizuotas katalikų šventasis, ispanų bažnyčios veikėjas, jėzuitų ordino įsteigėjas. Pagrindinis veikalas — „Dvasiniai pratimai“, kuriame postuluojamas besąlygiškas paklusnumas Bažnyčiai, nurodomos priemonės jai geriausiai tarnauti. 

 

VASAROS  SAULĖS   GRĄŽA 

Versta iš: Die Sommersonnenwende. Von Wilhelm Storost // Das Litauen-Buch. S. 61—63. Vertė Vita Gaigalaitė.

 

ŽMOGAUS SĄMONĖS PRIEŠTARINGUMAS 

Versta Iš 1918 m. datuoto autorinio mašinraščio "Das Janusgesicht der Bewusstwerdung des Menschen". gauto iš Br, Kviklio archyvo. Vertė Giasilda Blažienė ir Kastytis Minkauskas.

 

KAS YRA PRIEŠIŠKA VOKIEČIAMS? 

Versta iš: Wer ist deutschfeindlich? Von Storost—Vidunas // Allgemeine Zeitung für Stadt und Land. 25. Dezember. 1919. Vertė Irena Tumavičiūtė.

1. 1919 m. lapkričio mėn. į Klaipėdą buvo atvykę aukšti anglų, amerikiečių ir prancūzų karininkai. „Viktorijos“ viešbutyje lietuviai jų garbei surengė pietus. Tarp dalyvavusių lietuvių buvo spaustuvininkas J. Stikliorius, provincijos landtago deputatas, Lietuvos Tarybos prezidentas Klaipėdos kraštui J. Brožaitis ir Vydūnas, kuris ne tik sakė sveikinimo kalbą, bet ir vertėjavo. Jo kalboje buvo pažymėta, kad po karo ateina nauja epocha, kurioje bus gerbiamos ir ginamos visų žmonių ir tautų teisės, kad ir lietuviams ateina laisvės valanda. Už šią kalbą kaip „priešišką vokiečių tautai“ Ypatingasis karo teismas Vydūną nubaudė 300 markių bauda.

 

SĄMONINGUMAS IR RELIGIJA 

Versta iš autorinio mašinraščio „Bewusstheit und Religion“, datuoto apie 1930 m. Mašinraštis gautas iš Br. Kviklio archyvo. Vertė Gražina Šumskytė.

I. Čia interpretuojamas posakis iš Naujojo Testamento Evangelijos pagal Joną: „Aš — pasaulio šviesa“ (8, 12) {415}

 

DIDYSIS DABARTIES ŽMONIJOS PATIRTIES KLAUSIMAS KOSMINIU POŽIŪRIU 

Originalo pavadinimas „Die grosse Frage in gegenwärtigen Menschheitserlebnis erwogen aus kosmischer Schau“. Versta iš autorinio mašinraščio, kuris gautas iš asmeninio Br. Kviklio archyvo. Vertė Zofija Dūdaitė ir Gražina Šumskytė.

1. Mitra—indoiraniečių šviesos ir santarvės dievas, minimas jau XIV a. pr. Kr. indų Vedose. Ypač gerbtas ir garbintas senovės Persijoje. Vėliau jo kultas paplito ir Romos imperijoje. Šio kulto pagrindu paskutiniais amžiais pr. Kr. helenistiniame pasaulyje atsirado sinkretiška religinė sistema mitraizmas, kuriame buvo mazdaizmo, chaldėjų, graikų ir romėnų religijų elementų. Pagrindiniai mitraizmo bruožai — kova su blogiu pačiame žmoguje, kūniškasis asketizmas, vidinė disciplina. Kai kuriuos mitraizmo elementus perėmė ir krikščionybė.

2. Kalbama apie vadinamąjį būrų karą, kurį 1899—1902 m. su Pietų Afrikos respublikomis Oranžija ir Transvaliu kariavo Didžioji Britanija, besivaržydama su kitų šalių kolonizatoriais Afrikoje, ypač su Vokietijos, siekė praplėsti savo kolonijų valdas. Anglai labiausiai kėsinosi į vienos iš Afrikos tautų būrų pasisavintas aukso ir deimantų turtingas žemes. Būrai karą pralaimėjo.

3. Kalbama apie vokiečių istoriko K. Forštroiterio (Forstreuter) parašytą Vydūno knygos recenziją, paskelbtą Žurnale „Altpreussische Forschungen“ (1934.— Nr. 1).

4. Šs veikalas tais pačiais 1941 m. buvo išspausdintas O. V. Mauderodės spaustuvėje Tilžėje, tačiau valdžia nedavė leidimo jo platinti. Visas tiražas žuvo karo liepsnose.

 

RELIGIJA PER ŽMONIJOS ISTORIJOS TŪKSTANTMEČIUS 

Originalo pavadinimas „Die Religlon in Jahrtausenden der Menscheitsgeschichte“. Mašinraštis gautas iš B. Kviklio archyvo. Vienas šio mašinraščio egzempliorius yra ir Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Inv. nr. 10307). Jį muziejui padovanojo Berlyno universiteto profesorius V. Falkenhanas. Vertė Regina Sinkevičienė.

1. Uranas — senovės graikų dangaus dievas, kartu su Gėja (Žeme) davęs pradžią titanams, kiklopams ir šimtarankiams milžinams. Kronas — Urano sūnus titanas, Dzeuso tėvas. Iš pradžių jis buvo garbintas kaip žemdirbystės dievas. Dėl jo vardo panašumo į žodį laikas (gr. chronos) buvo laikomas ir laiko dievu.

2. Eliziejus—graikų raituose vaizduojamas palaimintųjų kraštas, į kurį amžinam gyvenimui patekdavo herojai, teisieji ir dievobaimingieji. Tartaras — bedugnė žemės gelmėse, giliausioji Hado dalis. Čia Olimpo dievai įkalindavę nugalėtuosius titanus. Dažniausiai vaizduojamas kaip pragaras, kuriame amžinas kančias kenčia nuodėmingieji. {416}

3. Brahma. Višnu ir Šyva — dieviškoji trejybė, vyriausieji dievai, brahmanizmo ir induizmo religijose. Ši trejybė reiškia Visatos kūrimą (Brahma — kūrėjas), jos saugojimą ir globą (Višnus — pasaulio tvarkos saugotojas, žmonių globėjas), gyvybės įsikūnijimą bei sunykimą (Šyva — pasaulio griovėjas, baudėjas).

4. Samsara (sanskritiškai — perėjimas per ką nors, naujas gimimas, nuolatinis gimimas) — viena iš pagrindinių indų filosofijos ir religijos sąvokų, reiškianti amžinos, niekada nepranykstančios ir nesunaikinamos sielos persikūnijimų grandinę.

5. Ahūra Mazda (Ormuzdas) — senovės ir ankstyvųjų viduramžių iranėnų aukščiausias dievas, pasaulio, šviesos ir gyvybės kūrėjas, gėrio saugotojas. Angra Mainjus (Arimanas) — jo priešingybė, blogio pradas.

6. Apie mitraizmą žr. „Didžiojo klausimo“ 1 paaiškinimą.

7. Nurodytoje Evangelijos pagal Joną vietoje (5, 39 ir 40) sakoma:

Jūs tyrinėjate Raštus.

nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą.

Tie Raštai tikrai liudija už mane,

bet jus nenorite ateiti pas mane.

kad turėtumėte gyvenimą.

8. Posakis iš Naujojo Testamento (Pauliaus laiškas Romiečiams 11, 36).

9. Šis mąstytojas — Ernstas Troeltschas, 1865—1923.

10. Naujasis Testamentas, Evangelija pagal Joną (14, 20).

 

GYVENIMO   PRASMĖ 

Originalo pavadinimas „Der Sinn des Lebens“. Mašinraštis gautas iš B. Kviklio. Pirmame lape viršuje Vydūno ranka pažymėti metai 1947. Mašinraščio paskutiniame lape nurodomas adresas: „Dr. Wilhelm Storost—Vydūnas. Detmold, Moltkestr. 36 prt.“ Prof. V. Falkenhano padovanotas kitas mašinraščio egzempliorius yra Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Inv. nr. 10307). Vertė Asta Tvaskūnaitė.

 

PRŪSIJOS LIETUVIŲ LIKIMAS IR UŽDAVINYS 

Versta iš: Vydūnas. SchicksaI und Aufgabe der Preussischen Litauer // Krivulė — Detmold, 1948.— P. 69—70. Vertė Grasilda Blažienė.

 

SUVARŽYTAS IR NUSKAIDRINTAS SĄMONINGAS ŽMONIŠKUMAS 

Švaistymai šiuo metu viešpataujančios dvasines  sumaišties akivaizdoje

Originalo pavadinimas „Befangenes und geläutertes Menschentum (Erwägungen hinsichtlich der gegemvärtig herrschenden geistigen Wirrnisse)“. {417} Versta iš autorinio mašinraščio, gauto iš asmeninio Br. Kviklio archyvo. Verte Janina Andriuškevičiutė.

1. Originale klaidingai nurodomas laiško skyrius: ne 13, o 19.

2. Originale klaidingai nurodomas eilutės numeris: ne 17, o 19.

 

SEKMADIENIO LAIKRAŠČIO SKAITYTOJO BALSAS. 

ŽMOGUS KAIP SIELA SU DIEVU 

Originalo pavadinimas „Stimme eines Lesers des Sonntagsblattes. Niedergeschrieben 1950. Der Mensch als Seele mit Gott“. Mašinraštis gautas iš B. Kviklio Vertė Gražina Šumskytė.

Originale klaidingai nurodoma eilutė iš Naujojo Testamento Apaštalų darbų: ne 18, o 28.

 

SAPNAS, MIRAŽAS AR GALGI? 

Originalo pavadinimas „Traum, Sinnestäuschung oder doch?“ Mašinraštis gautas iš B. Kviklio. Po tekstu ranka pasirašyta: „Dr. W. St. Vd“. Vertė Zofija Dūdaitė.

 

GYVENIMIŠKOJI ŽMOGAUS SAVIMONĖS REIKŠMĖ 

Originalo pavadinimas „Lebensbedëutung der Selbsbesinnung des Menschen“. Mašinraštis, gautas iš prof. V. Falkenhano, saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje flnv. nr. 10299). Vertė Irena Tumavičiūtė.

1 Šių mąstytojų mirties datos pažymėtos knygos sudarytojo.

2 Originale klaidingai nurodomas laiško eilutės numeris: ne 29, o 23.

 

ŽMOGAUS IR TAUTOS LAISVĖ IR NELAISVĖ 

Originalo pavadinimas „Freiheit und Unfreiheit des einzelnen Menschen und seines Volkes“. Mašinraštis gautas iš Br. Kviklio. Vertė Grasilda Blažienė ir Kastytis Minkauskas.

 

ŽMOGAUS GYVENIMAS IR IŠGYVENIMAI JO AMŽIAUS IR ISTORIJOS TARPSNIUOSE 

Samprotavimai atsižvelgiant į mūsų dienų patirtį

Originalo pavadinimas „Der Mensch in seinem Leben und Erleben in den Lebensaltern und in den Zeitaltern (Erwägungen mit Bezung auf das Erleben der Gegenwart“). Mašinraštis gautas iš prof. V. Falkenhano ir saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Inv. nr. 10300). Dalis spausdinta žrn. „Problemos“ (1978.—Nr. 1 (21); 1979.— P. {418} 75—89). Čia pateikiamas visas tekstas. Vertė Antanas Gailius ir Virginija Galvanauskaitė.

 

GYVENIMAS, SANTUOKA, MEILE IR LAIMĖ 

Apmąstymai apie tai, kaip tikrove tampa gyvenimo prasmė

Originalo pavadinimas „Leben, Ehe, Liebe und Glück (Erwagungen darüber, wie der Sinn des Lebens sich verwirklicht)“, Mašinraštis gautas iš Br. Kviklio. Vertė Vita Gaigalaitė.

 

PABUDIMAS

Originalo pavadinimas „Das Erwachsen“ Mašinraštis gautas iš Br. Kviklio. Vertė Vita Gaigalaitė.

1. Citata iš paties Vydūno vertimo. (Žr. Vydūnas. Raštai. — V., 1992 — T. 3.— P. 433).

 

ŽVILGSNIS Į GYVENIMO PASAULIO NUOSTABUMĄ 

Originalo pavadinimas „Ein Blick auf das Wunderbare der Lebenswelt“. Mašinraštis, gautas iš prof. V. Falkenhano. saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Inv. nr. 10303). Vertė Asta Tvaskūnaltė.

 

NUODĖMĖ, KALTĖ, BAUSMĖ, ATLEIDIMAS, IŠGANYMAS 

Originalo pavadinimas „Sünde, Schuld, Strafe. Vergebung, Erlösung“. Mašinraštis, gautas iš prof. V. Falkenhano, saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Inv. nr. 10301). Verte Asta Tvaskūnaitė.

 

ŽMOGAUS KALBA, JOS SAVITUMAS IR REIKŠMĖ ŽMONIJAI 

Originalo pavadinimas „Die menschliche Sprachc in ihrer Eigenart und Bedeutung in der Menschheit“. Versta iš autorinio mašinraščio, gauto iš asmeninio B. Kviklio archyvo. Vienas prof. V. Falkenhano padovanotas šio mašinraščio egzempliorius yra ir Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Inv. nr. 10309. Vertė Irena Tumavičiutė.

 

PASAULIO ŠVIESA IR ŽMOGUS 

Originalo pavadinimas „Das Licht der Welt und der Mensch“. Mašinraštis gautas Iš Br. Kviklio. Vertė Grasilda Blažienė. {419}

 

PASIKEITIMAI ŽMONIŲ SĄMONĖJE 

Originalo pavadinimas „Die Wandlung des menschlichen Bewusstseins“. Mašinraštis gautas iš Br. Kviklio. Vertė Zofija Dūdaitė. 

 

PAKELIUI 

Dabarties religinių klausimų nagrinėjimas

Originalo pavadinimas „Unterwegs. Erwägungen zu religiosen Fragen“. Mašinraštis gautas Iš Br. Kviklio archyvo. Vertė Virginija Galvanauskaitė.

1. Originale klaidingai nurodytas laiško eilutės numeris: 9 vietoj 10.

2. Vertimas paties Vydūno (Žr. Vydūnas. Raštai.— T. 3.— P. 433).

 

BENDRA KALTĖ DEL RELIGIJOS NUVERTĖJIMO 

Originalo pavadinimas „Die Mitschuld an der Religionsverachtung“. Mašinraštis gautas iš Br. Kviklio archyvo. Greičiausiai tai paskutinis Vydūno straipsnis. Vertė Vita Gaigalaitė.

 

KAS   MISTIKA 

Spausdinama iš „Skaidros“ (Moksleivių ateitininkų literatūros ir kritikos žurnalas). — 1925 —Nr. 4.—P. 13—14. Tai šapirografuotas leidinėlis, kurio egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne (F 1—D 1471).

 

MOKSLININKAS IR MENININKAS 

Atskiru lapeliu atspausdintos Vydūno jubiliejinio pranešimo, skaityto Kauno universitete 1928 m. balandžio 21 d., suteikiant garbės daktaro laipsnį, tezės. Lapelio egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne (F 1—F 50).

 

ŽMOGAUS SUSIVOKIMAS 

Spausdinama iš mašinraščio, esančio Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraštyne (F 31—31, 1.1—7).

Straipsnis buvo parengtas žurnalui „Kūryba“ (1944.— Nr. 6). Dėl prasidėjusių karo veiksmų šis žurnalo numeris neišėjo.

1. Mašinraštyje trūksta 4-ojo lapo.

 

SUSIPRASKIME   IR   VERTINKIME   VIENS   KITĄ 

Spausdinama iš „Krivūlės“ (Mažosios Lietuvos Tarybos Spaudos Komisijos leidinys lietuvių ir vokiečių kalbomis). — Detmold, 1948.— P. 3—4. {420}

 

DABARTIES   VYKSMAI   IR   TAUTŲ   ĮŠLIKIMAS 

Skelbiama iš rankraščio, esančio šios knygos sudarytojo archyve. Rankraščio pradžioje pažymėta data: 1949 05 20—21.

Klek pakoreguotas teksto variantas buvo skelbtas laikraštyje „Mūsų kelias“ (Vokietija) (1949.—07—09. — Nr. 52). Š publikacija pakartota leidinyje „Santara“ (1989 žiema).

 

NIŪKOS IR GYVOS TIKYBOS ĮSIRODYMAS 

Spausdinama iš rankraščio kopijos, gautos iš Čikagos Vydūno fondo pirmininko Vytauto Mikūno. Pirmajame kopijos lape spausdinta gavimo data: „May 2, 1950“.

1 Kalbama apie Prūsų lietuvių evangelikų liuteronų misionierių, dirbusi 1888—1902 ir 1904—1913 Indijoje. Kristupą Lokį (1860—1921), gerą Vydūno bičiulį.

 

ŽMONIŠKUMO SUKRIKIMAS 

Žmonijos sukrėtimas dabarties laikais

Spausdinama iš rankraščio kopijos, gautos Iš V. Mikūno.

 

TAUTOS ĮŠLIKIMO SĄLYGA 

Rankraštis datuotas 1951 02 15. Gauta iš p. Gerdos Karalienes, gyvenančios Šv. Kryžiaus saloje Mergelių salyne. 1944—1955 m. Karalių šeima gyveno Detmolde, kur pas juos lankydavosi Vydūnas. Rankraštis perduotas per „Laisvės“ jachtos buriuotoją Valdą Jakniūną. Rankraščio faksimilė publikuota Vydūno 125-mečio jubiliejui skirtame plakate (Vilnius, Valstybinis leidybos centras, 1993. Dailininkas Saulius Chlebinskas). Tekstas skelbtas „Donelaičio žemėje“ (1993 m. kovas— balandis.—Nr. 2(3).

 

ŽVILGSNIS Į LIETUVIŲ TAUTOS LIKIMĄ 

Spausdinama iš laikraščio „Keleivis“ (Vokietija) (1950— Nr. 1). Pakartotinai skelbta „Donelaičio žemėje“ (1993 —Nr. 1).

 

ŽMOGAUS PAREIGA SAVO TAUTAI 

Spausdinama iš „Keleivio“.—1951.— Nr. 10/11/12 (12—14).

 

TEVIŠKĖS PASAKŲ SLĖPININGOJI REIKŠMĖ 

Spausdinama iš Lietuvininkų kalendoriaus 1952 metams. Mažosios Lietuvos Tarybos Spaudos Komisijos leidinys // Muenchenas 1952.— P. 107. {421}

 

PRASMINGASIS TEISINGUMAS 

Spausdinama iš B. Kviklio gauto mašinraščio. Teksto gale — Vydūno autografas. Iš prof. Prano Zundės taip pat gautas 1952 m. rašytas Vydūno sąsiuvinis. Jame yra šio straipsnio rankraštis, datuotas 1952 m. rugpjūčio 21 d. Straipsnis publikuotas „Buityje“ (1993.—Nr. 3.— P. l-2).

 

ŽMOGAUS IR TAUTOS ĮSIGALĖJIMAS 

Spausdinama iš Br. Kviklio gauto mašinraščio. Pr. Zundės perduotame sąsiuvinyje yra ir straipsnio rankraštis, kuris pažymėtas 1952 09 12 data.

 

TAUTOS VIENINGUMO PASITIKRINIMAS 

Spausdinamas iš B. Kviklio gauto mašinraščio. Rankraštis, datuotas 1952 09 19, yra ir Pr. Zundės perduotame sąsiuvinyje. Iš Čikagos Vydūno fondo gautas ir magnetofoninis įrašas, skaitytas paties Vydūno. Publikuota „Tiesoje“ (1993 04 07).

 

KO VIS PRISIMINTI TURĖTŲ ŽMOGUS 

Spausdinama iš Pr. Zundės gautame sąsiuvinyje esančio rankraščio, kuris datuotas 1952 10 14.

 

 

TAUTOS   DIENA 

Spausdinama iš Pr. Zundės gautame sąsiuvinyje esančio rankraščio, kuris datuotas 1953 01 31. Tai vienas iš paskutiniųjų Vydūno rašinių.

 

VYDŪNAS APIE MARIJĄ 

Spausdinama iš „Draugo“ (Čikaga) (1954 05 22). Pakartotinai skelbta „Apžvalgoje“ (1993 02 26—03 24. — Nr. 8).

 

PRIGIMTA IR IŠMOKTA KALBA 

Spausdinama iš „Aidų“ (1958.—Nr. 1.—P. 32—33).  

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai 4 tomas PAAIŠKINIMAI