Šeštadienis, Geg 26th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai IV tomas

GYVENIMAS IR JO GENIJAI - Pagrindinis gyvenimo klausimas

Pagrindinis gyvenimo klausimas

 Gyventi — kasdieniška ir įprasta. Tik ypatingesnėmis gyvenimo valandomis kyla mintis: „Tai kam gi aš gyvenu?“, bet dažnai ji tuojau išblėsta. Dažniausiai žmonės rūpinasi vienu: kaip pratęsti gyvenimą. Pasaulinio karo metais tai tapo pagrindiniu jų rūpesčiu.

Karo įvykiai kreipia mintis ir kita linkme. Dėmesį kausto žiaunos kautynės. Pralaimėjimai baugina, pergalės teikia vilties. Skausmas ir mirtis grasina daugeliui. Visoje Europoje beveik nebeliko namų, kurių nebūtų ap­gobus skausmo ir mirties tamsa.

Karas pasiglemžė daug žydinčių gyvybių. Tokios ne­tekties žmonija dar nebuvo patyrus. Sukrėsti kančių ir mirties, žmonės ėmė ieškoti prieglobsčio religijoje. Jie susimąstė, kas yra gyvenimas ir kas yra religija. Bet dažniausiai būna taip, kad tie, kurie daugiausiai apie tai šneka, yra nevertieji.

Iškyla šie pagrindiniai klausimai: Kam žmogui duodama gyvybė? Kas sudaro gyvenimo turinį ir vertę? Ko žmogus siekia visą savo gyvenimą? Kokia viso to prasmė?

Į šiuos klausimus paprastai neatsakysi. Žmonės visuomet juos kelia, kai jų gyvybei iškyla grėsmė, arba tuomet, kai atrodo, kad gyvenimas nebeduos nieko naujo. Vieni mano, kad jei gyvenimas naujų malonumų ne-besuteiks, tai gyventi nebėra prasmės. Kitiems gyvenimas tampa betikslis, kai nebegali kurti. Kūnas pasensta ir nusilpsta, ir žmogus pasijunta persisotinęs gyvenimu. Ta­čiau juk lieka dar daug malonumų ir įvairiausių veiklos sričių. Žmogui, praradusiam tai, kas jam Įprasta, atrodo, kad prarasta viskas.

Kas norėtų atsakyti į čia iškeltus klausinius, turėtų perskaityti daug išmintingų knygų. O jas parašę mąsty­tojai sako, kad gyvenimo tikslas esąs pats gyvenimas ir {8}iš esmės klaidinga klausti, kokia jo prasmė. Taip pasakė vienas išminčius prieš daugelį metų.

Ir tai yra tiesa. Gyvenimas turi prasmę, kai žmogus gali patirti ką nors nauja, kai jis ko nors laukia, viliasi, gali kurti. Jei gyvenimas žada jausmo pilnatvę, lūkesčių išsipildymą, aistrų ir pomėgių patenkinimą, jis atrodo prasmingas, vertas gyventi. Viso to nėra, ir gyvenimas tampa beprasmis. Žmogus suabejoja, ar verta toliau varg­ti. Aplink pasidaro tuščia, nyku. Jei toks žmogus paso­dintų nors vieną mažą gėlelę, o geriau — visą sodą! Tada jis pajustų, kaip įdomu gyventi, kai stebi ir ugdai augimą. Gyvenimas vėl taptų mielas vien dėl greit vystančios gėlės.

Kai kas pasakys, kad tai saviapgaulė. Žmogus tik lai­kinai pamiršta gyvenimo beprasmybę. Tai tiesa. Bet juk negalima paneigti, kad iš tiesų labai įdomu stebėti, kaip kyla ir tarpsta gyvybė. Stabtelkime prie šios minties, ir mums atsivers visiškai neįtikėtini dalykai. Visa, kas sustiprina gyvenimo pilnatvės pojūtį, padeda įsisąmoninti, kad gyveni. Augimas žadina džiaugsmą. Kam duota galimybė ugdyti savo gyvenimą, tas suranda čia prasmę ir tikslą. Pagrindinis būties klausimas tuomet suskamba taip: „Kaip turi būti ugdomas gyvenimas?“

Kas yra tikrasis, o kas — tariamasis gyvenimo ugdymas? Čia būtina skirti tai, kas iškyla ir ilgam pasilieka, o kas tuojau turi pražūti. Klausimų daugėja. Kūniškasis gyvenimas visiškai skiriasi nuo jausmų ar proto gyvenimo. Tai koks iš tikrųjų yra tas tikrasis gyvenimas? Ką reiškia jo ugdymas?

Proto ir jausmų gyvenimas nepriklauso nuo kūno gyvenimo. Šie gyvenimai įprasminami skirtingai. Vieni žmonės trokšta gyventi vienokį, kiti — kitokį gyvenimą. Bet visi ilgisi gyvenimo pilnatvės, geriausių jo akimirkų. Ir leidžiasi plukdomi to ilgesio kaip plaukikai, nešami srovės. Visuomet būta dar ir kitokių žmonių, kurie patys įprasmina savo gyvenimą per vargą ir triūsą kildami į sąmoningą apsisprendimą. Jei jiems nebūtų leista paliems apsispręsti, gyvenimas jiems taptų beprasmis. Tokiems žmonėms gyvenimo prasmė — laisvas apsisprendimas. Žmonės skirtingi, ir taip yra jau nuo senų laikų. Dabar atėjo toks laikas, kai žmonės daug dažniau susimąsto apie {9} gyvenimo prasmę. Daugėja žmonių, kurie milžinišką šio amžiaus spektaklį vadina pamišimu. Ir iš tiesų: pagrindinis šių laikų mąstymo trūkumas yra tai, kad keliamas klausimas, kas yra gyvenimas. Bet taip žmogus ieško. Ir pasirodo bestovįs lai p dviejų jėgų, galinčių patenkinta gyvenimo pilnatvės ilgesį. Tai karo ir religijos genijai. Jie veikia visą žmogaus gyvenimų. Ko galima iš jų tikėtis? Niekada dar nebuvo taip neaišku, kaip dabar.

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai IV tomas