Ketvirtadienis, Lap 21st

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Mūsų uždavinys

Mūsų uždavinys

 

VALDŽIAVOS VALDOVAS

Kaip matėme, valdžiava kyla dažniausiai iš galybės geidimo. Todėl ji ir daugiau prilygsta dirbtam negu augusiam dalykui. Visa tai dar aiškiau pasirodo, žiūrint į valdžiavos tvarkos vidurį. Paprastai čia stovi vienas žmogus. O beveik vis tojo pirmutinis ir paskutinis manymas yra tas, kad jam galybė pasiliktų ir kad ji kaip noris dar didėtų. Visos valdžiavos jėgos traukiamos krūvon tik vien tam tikslui. Ir viso to žmogaus amžiaus baimė yra, kad tik nepametus tos galybės.

Europoj tokių valdovų tarsi nebėra. Valdžiavos tvarka tvirtinama įstatymų, kurie žmonių atstovų sumąstomi. Vienok gana dažnai tie atstovai renkami, kovojant minėtom dviejom priešingom srovėm, kurių kiekviena ieško labai paviršutiniškos savo naudos. O valdovas, kurs paprastai vieną tų srovių šelpia savo galybei tvirtinti, iš tikrųjų naudojamas visos eilės gudruolių. Jie moka viską taip gražiai susukti, kad valdovas nepajusdamas jų pageidavimams tarnauja ir jų dėlei didžių valdžiavos gyventojų dalį skriaudžia.

Retai tėra kitaip. Ir todėl lygiai iš valdžiavos vidurio, iš valdovų pareina valdžiavoms, tai esti to laiko gyvenimo tvarkai, galas. Kartais pasidaro taip ir valdovams bei jų šeimoms pragaištis. O valdžiavos gyventojai drauge turi kęsti. Pasidaro toks jau dalykas, kaip paprastai svetnaudybei apsireiškiant. Paviršiumis galima daug susiglemžti, bet gelmėse viskas sklysta. Svetnauda pasilieka su laiku be vidaus gyvybės ir nyksta po materinio turto sunkumu. Žmogus liaujasi buvęs žmogumi. Taip ir tokie valdovai. Vis tik žiūrėdami, kaip kitus savo galiai pagavus, jie pakliūva vergovėn.

Bet valdžiava gali ir tvirtėti. Valdovai gali amžiams padaryti savo gimines valdovų giminėmis. Bet sąlyga tam tėra viena. Valdovas turi vien rūpinties žmonių, valdžia-vos gyventojų gerove. Visų žmonių jėgos turėtų būti naudojamos vien tų pačių žmonių labui. Bet tą labą supratus, kaip to reikalauja pažangos įstatymai.

Žmonėms nėra jokio labo, jiems duodant vien žaislų ir duonos. Tikrasis kiekvieno lobis yra pilnesnis, šviesesnis žmoniškumas. Valdovas todėl pirma turėtų rūpinties dvasiniu valdžiavos gyventojų augimu. Vien tame jis turėtų matyti savo pavadinimo uždavinį.

Reikalingas berods yra ir rūpesnis kūnišku išlikimu. Kad piliečiams nebūtų per sunku kūną išmaitinti. Bet nebus to niekuomet, kada valdžiavos gyventojai bus aukštesnės doros žmonės, kad teisingai bus iš žmonių reikalaujama valdžiava šelpti.

Galima daug apie tai kalbėti. Vienok tie dalykai tiek žinomi, nes beveik kiekvieną dieną patiriami, kad daugiau sakyti nebereikalinga. O svarbus pagaliau tėra vienas dalykas. Valdovas turėtų veikti ir valdyti, kaip liepia aukščiausiejie doros ir išminties reikalavimai. Jų patenkinimas yra augimo ir išlikimo sąlygos. Viskas, kas auga, paeina iš aukštesnių gyvenimo sričių. Ir taip gyvendamas ir valdydamas sulig tomis sąlygomis valdovas tvirtintų valdžiava ir savo vietą toj valdžiavoj.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Mūsų uždavinys