Trečiadienis, Spa 23rd

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Tautos gyvata

Tautos gyvata

 

 ŽMONIŲ SUSITIKIMAS SU VALDŽIAVA 

 Jeigu taip būtų, žmonės valdžiavose kitaip gyventų, negu paprasta. Nebūtų taip apskritai prieš ją nusistatę. Kaip matyt, jie jos tiesiog nekenčia. Vos kas ja gėrėjas. Tik reikia atsimint senąją Rusiją. Mažumą kitaip jau buvo Vokietijoj. Bet ir čia tikras valdžiavos pasimėgimas tik tesirado mokslininkų luomuose ir gal vienų antrų valdovų bei aukštesnių valdininkų tarpe, bet ne kituose žmonėse.

 Kilnūs žmonės kartais net labai nutarė valdžiavą. Ne vienas pastebėjo, kad toji esanti vartojama blogų žmonių savo tikslams, būtent: kitus kankint, nebaudžiamiems kitus apiplėšt. Dažnai visas valdymas buvęs tik popieriaus prirašymas ir piktadariams geriausia priemonė jų pasistengimams vykint ir t. t.3 (3 Taip maždaug rašo vokietis Leopold Ziegler savo rašte Volk, Staat und Personlichkeit. S. Fischer, Berlin, 1917.) Valdžiava reiškė žemę ir žmones savaip valdyt.

 Iš kitos pusės žiūrint, valdžiava yra ypačiai šiais laikais visai ypatingas dalykas, yra tiesiog visa kas. Ko atskiras žmogus imasi ir rūpinasi, tą dabar daro valdžiava. Taip tad galima sakyt ją esant laukininku, amatininku, pirkliu, pramonininku, bankininku, mokytoju, pamokslininku, mokslininku, gydytoju, meno mėgėju (meno daiktų rinkėju), teisėju, kareiviu ir t. t.

 O ko ji nedaro ir pasiekia I Tiesia kasimus-kanalus ir kelius-geležinkelius, stato visokius trobesius-rūmus, taikina darbo davėjus ir darbininkus, rūpinasi visaip žmonių mitimu ir gyvenimu, tvarko piningus, rūpinasi krašto apsauga, kuo aitriau imasi vaikų auklėjimo, prižiūri net mokslo ir bažnyčios darbus ir t. t. be galo. Vis ji yra darbšti, vis ji, filosofo žodžius vartojant, konstituoja ir reguliuoja.

 Vien menininko darbais ji, rodos, ne labai rūpinasi. Ir neatsižiūri į tai, ar ir žadinamas žmoguje žmogus. Mat visa ji savo tikslams tik teskiria. Neturėjo ji omenyj dar lig mūsų laiko, kad visas gyvenimas tik tam tėra kurtas, jeib žmogus taptų tikru žmogumi ir kad valdžiava tam galėtų ir turėtų derėti.

 Berods ji visokiems darbams ir veikimams reikalauja žmonių. Ir tuo verčia žmones visokias savo galias, jėgas ir supratimus augint ir miklinti. Tai ir beveik rodos, būk ji esanti įstaiga žmonėms augti ir tobulintis. Bet pastebėkime gerai! Ji save stato pirmu viso gyvenimo tikslu. Jai rūpi tiktai pilietis, ne žmogus, tarsi tasai tik tebūtų piliečio šešėlis. O, rodos, turėtų būti antraip. Žmogus stovi pirmoj eilėj, pilietis yra vienas jo reiškinių.

 Valdžiava yra, be abejonės, įstaiga. Bet ne daiktinga. Kaipo žmonių norų surišimas ji nuolatai turėtų kisti. Nesą nuolatai kinta žmonių tikslai. Ir todėl reikėtų į ją žiūrėti kaip į gyvą dalyką, kurs turi tarnauti kas dieną aukštesniems tikslams. Bet žmonių daugiui tai nėra žinoma. Ir todėl vyriausias valdžiavos pažymys kone yra tat, kad ji gina, gina, ir nuolatai gina. Vis kalbama tiktai apie tai, kas ginama, ne kas liepiama. Išeina iš to, kad valdžiava tuo tarpu yra neigimo įstaig a, yra tvarka, kuri žmonių pastangas smelkia.

 Todėl žmonės dažnai į ją ir žiūri kaip į didį savo priešą. O atsimenant vokiečių filosofo Hegelio nuomonę, kad valdžiava reiškianti aukščiausiąją dorą, kurios atskiras žmogus negalįs pasiekti, žmonės visi būtų nusipelnę papeikimo. Bet, rodos, nebūtų tai teisinga.

 Esamybė yra kūrybos vaisius, žmogus čia brangiausias dalykas. Valdžiava yra žmonių padaras. Ką kūryba stato, vis bus didesnės vertybės, negu žmogaus, šitos augančios asmenybės darbas. Valdžiava tegali būti dalykas žmogui, o ne žmogus jajai.

 Be to, žmonės visuomet tam pritaria, kas juos šelpia ir aukština. Nors ir kartais kitaip atrodo. Tik atsiminkime žmonių drovos, kuri visur yra žinoma, o jų nebenutarsime. Žmonėse yra gyva, kas pasiilgsta pilnesnio žmoniškumo, kas ieško pagalbos jam pasiekti. Žmonės nori džiaugsmo. O reikėtų žinoti, ką tai reiškia.

 Valdžiava turėtų tam tinkama būti priemonė. Ji turėtų žmonėms derėti tą prieiti, kopi veda giliausias jos linkimas. Tiktai kad žmonės to nemato ir visur klajoja! Todėl | visa ką atsižvelgia, tik ne į rea1ingiausiąjį dalyką, būtent į kūrybos kelią.

 Ir mūsų laiku yra gana žmonių, kurie visai mokslo būdu dar klausia, ar valdžiava būtų savaime vertybės dalykas ar tik vien tikslingas dėsnių veikimas, kurs jokios žmogaus užuojautos sužadinti negali. Rodos, neturėtų būti čia abejonių. Kas tinka aukštiems tikslams, tas tuo ir pasidaro vertu. Berods negali ir švenčiausias tikslas padaryti blogo dalyko geru. Tik be prasmės dalykas su tikslu brangėja. O valdžiava yra vienas ir antras. Ją žmonės turėtų kurti ir naudoti aukščiausiems savo galams.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Tautos gyvata